18 skyrius

Pasilikite Viešpaties pusėje

Viešpats mums davė įsakymus, kad galėtume atsispirti blogiui ir rasti laimę.

Iš Džordžo Alberto Smito gyvenimo

Džordžo Alberto Smito senelis Džordžas A. Smitas daug metų tarnavo Dvylikos Apaštalų Kvorume bei Pirmojoje prezidentūroje kaip Brigamo Jango patarėjas. Džordžas Albertas Smitas dažnai kartojo patarimą, kurį jo senelis davė savo šeimai: „Egzistuoja aiškiai pažymėta demarkacinė linija tarp Viešpaties ir velnio valdų. Jei liksite Viešpaties pusėje, būsite Jo įtakoje ir nenorėsite elgtis neteisingai; bet jei bent per colį peržengsite į velnio valdas, būsite gundytojo valdžioje, ir jeigu jam pavyks, jūs nepajėgsite tinkamai mąstyti ar net protauti, kadangi būsite praradę Viešpaties Dvasią.“

Džordžas Albertas Smitas sakė, kad rinkdamasis visą savo gyvenimą naudojosi tuo patarimu: „Kai kartais esu gundomas kažką padaryti, klausiu savęs: „Kurioje linijos pusėje aš esu?“ Jei nusprendžiau būti saugioje pusėje, Viešpaties pusėje, tai kaskart turiu elgtis teisingai. Taigi, atėjus pagundai, su malda apsvarstykite savo problemą, ir Viešpaties įtaka padės jums išmintingai nuspręsti. Mums saugu tik Viešpaties pusėje.“¹ (Žr. 1 pasiūlymą 187 puslapyje.)

Džordžo Alberto Smito mokymai

Kad išliktume Viešpaties pusėje, reikia griežtai paklusti įsakymams

Visas saugumas, visas teisumas, visa laimė yra Viešpaties pusėje. Jei laikotės Dievo įsakymų ir todėl švenčiate šabo dieną, esate Viešpaties pusėje. Jei slapta meldžiatės asmeniškai ir kaip šeima, jūs esate Viešpaties pusėje. Jei esate dėkingi už maistą ir reiškiate dėkingumą Dievui, esate Viešpaties pusėje. Jei mylite artimą kaip save patį, esate Viešpaties pusėje. Jei esate sąžiningi su aplinkiniais, esate Viešpaties pusėje. Jei laikotės Išminties Žodžio, esate Viešpaties pusėje. Taip galėčiau tęsti paminėdamas Dešimt įsakymų bei kitus Dievo mums vesti duotus įsakymus ir dar kartą pasakyti, kad visa, kas praturtina mūsų gyvenimus ir daro mus laimingus, ir paruošia mus amžinajam džiaugsmui, yra Viešpaties pusėje. Ieškoti klaidų Dievo mūsų vedimui duotuose dalykuose – reiškia nebūti Viešpaties pusėje.² (Žr. 2 pasiūlymą 187 puslapyje.)

[Viešpats sakė]: „Negaliu žiūrėti į nuodėmę net su mažiausiu nuolaidžiavimu“; net su mažiausiu nuolaidžiavimu [DS 1:31]. Kodėl? Todėl, kad Jis žino, jog nusidėję neteksime palaiminimo, kurį būtume gavę, jei neatsisakytume prie to palaiminimo vedančio kelio.³

Kartas nuo karto girdime ką nors sakant: „Ak, aš tai nebūčiau toks smulkmeniškas. Viešpats juk nebus toks griežtas mums, jeigu tik dalinai laikysimės įsakymų.“ Taip sakantysis jau yra velnio pusėje, ir jūs neturėtumėte jo klausytis, nes jei klausysitės, galite būti suklaidinti. Turintieji Viešpaties Dvasią taip nekalba. Pats Viešpats sakė, jog turime laikytis Jo įsakymų: „Yra įstatymas, neatšaukiamai paskelbtas danguje prieš šio pasaulio įkūrimą, kuriuo pagrįsti visi palaiminimai.“ (DS 130:20.) Jėzaus Kristaus evangelija mus moko, kaip pelnyti tą palaiminimą.⁴

Mūsų mylintis Dangiškasis Tėvas mums padeda rasti laimę duodamas įsakymus

Viešpats iš Savo gerumo, matydamas Savo vaikų požiūrį ir žinodamas, jog jiems reikės vadovavimo, davė Dešimt įsakymų ir kitus įsakymus, kurie laikas nuo laiko buvo duodami, kad padėtų mums rasti laimę. Galite matyti pasaulyje besiblaškančius žmones, ieškančius laimės, tačiau jos nerandančius. Jeigu tik jie stabtelėtų tiek, kad priimtų Viešpaties patarimą, laimė ateitų, o kitaip jie neras jos.⁵

Būdamas vaikas žinojau, ar bent maniau žinąs, kad Viešpaties įsakymai buvo Jo įstatymai ir nurodymai, skirti tam, kad mane vestų. Maniau, jog žinau, kad nepaklusus tiems įstatymams, ištiks bausmė, ir kaip vaikas, manau, jaučiau, jog Viešpats šiame gyvenime taip viską sutvarkė ir nustatė, kad privalau paklusti tam tikriems įstatymas arba kitaip susilauksiu greito atpildo. Tačiau augdamas išmokau kitokio pobūdžio pamoką, ir dabar man vadinamieji Viešpaties įstatymai, Šventraščiuose esantys patarimai, Viešpaties apreiškimai mums šiais pasaulio laikais yra tiesiog malonus gailestingo Tėvo danguje balso mums skambesys. Jie yra tiesiog patarimai ir pamokymai mylinčio gimdytojo, kuris mūsų gerove susirūpinęs labiau, nei gali būti susirūpinę žemiškieji gimdytojai, ir todėl tai, kas kadaise vadinosi šiurkščiu įstatymo vardu, man dabar yra meilus ir švelnus visažinančio Dangiškojo Tėvo patarimas. Todėl sakau, kad man nesunku tikėti, jog man geriausia laikytis Dievo įsakymų.⁶

Visa mano paties ir mano šeimos patirta laimė kilo iš pastangų laikytis Dievo įsakymų ir gyventi vertai palaiminimų, kuriuos Jis pažadėjo Jį gerbiantiesiems ir Jo įsakymų besilaikantiesiems.⁷

Jeigu seksime Viešpaties mums duotais patarimais ir pamokymais, eisime laimės keliu. Tas kelias galbūt nebus visada lengvas ar patogus, tačiau galiausiai jis nuves mūsų Dangiškojo Tėvo akivaizdon, ir mums teks šlovė, nemirtingumas ir amžinieji gyvenimai.⁸ (Žr. 3 pasiūlymą 187 puslapyje.)

Priešininkas savo apgaule ir klasta bando mus suklaidinti

Pasaulyje šiais laikais yra dvi įtaką darančios jėgos, ir jos buvo nuo pradžios. Viena – konstruktyvi, skleidžianti laimę ir stiprinanti asmenybę. Kita –griaunanti, paverčianti žmones demonais, žeminanti ir demoralizuojanti. Mes jautrūs joms abiems. Viena kyla iš mūsų Dangiškojo Tėvo, o kita – iš blogio šaltinio, kuris buvo pasaulyje nuo pradžios, kuris siekia sunaikinti žmonijos šeimą.⁹

Visi mes būsime gundomi; joks žmogus nėra laisvas nuo pagundos. Priešininkas pasinaudos visomis įmanomomis priemonėmis siekdamas mus apgauti; jis tai nesėkmingai bandė padaryti pasaulio Gelbėtojui. Jis tai bandė padaryti daugeliui kitų vyrų, turėjusių dievišką įgaliojimą, ir kartais jis randa silpną vietą, ir tas asmuo netenka to, kas galėjo būti didžia palaima, jeigu tik jis būtų likęs ištikimas.¹⁰

Kartą vienoje vietoje, kur teko pabuvoti, vienas žmogus man pasakė, arba pasidalino, tokia pastaba: „Kodėl čia esantys žmonės mano, kad aš velnių priėdęs, juk aš toks nesu.“ Atsakiau jam: „Mano broli, ar kada pažinojai ką nors, kas būtų velnio apsėstas ir tai žinotų?“ Tai yra viena iš velnio gudrybių: užvaldyti tave ir tai nuo tavęs nuslėpti. Todėl tai vienas iš mūsų sunkumų.¹¹

Pranašas Nefis prieš šimtus metų regėjo tai, kas įvyks, – kad žmonės vieni su kitais kovos ir neigs Šventosios Dvasios galią bei Izraelio Šventąjį, ir kaip tikrą doktriną mokys žmonių įsakymų. Šiais laikais pasaulyje yra įtaką daranti jėga, mėginanti priversti žmones tikėti, jog savo pačių supratingumu ir savo pačių galia jie gali įgyti amžinąjį gyvenimą. Leiskite perskaityti iš Nefio knygos:

„Ir taip pat bus daug tokių, kurie sakys: Valgyk, gerk ir linksminkis; tačiau bijok Dievo – jis išteisins darant tik nedaug nuodėmių.“

Noriu, kad atkreiptumėte dėmesį į „Jis išteisins darant tik nedaug nuodėmių“. Tas klastingas priešininkas žino, kad jei tik galėtų padaryti, jog vyras ar moteris pasielgtų truputį neteisingai, tai per tiek jie įžengtų į jo valdas, per tiek jie pakliūtų jo įtakon.

„Tačiau bijok Dievo – jis išteisins darant tik nedaug nuodėmių; taip, pameluok truputį, pasinaudok kitu dėl jo žodžių, kask duobę savo artimui; tame nėra nieko blogo; ir daryk visa tai, nes rytoj mirsime; o jei bus taip, kad būsime kalti, Dievas įkirs mums kelis rėžius ir galiausiai būsime išgelbėti Dievo karalystėje.“ [2 Nefio 28:8.]

Ar ne kaip tik tai velnias ir sako žmonių vaikams šiais laikais, lygiai taip aiškiai, kaip kad parašyta čia? Ai, padaryk nedidelę nuodėmę, nieko blogo nenutiks, pameluok truputį, tai visai nepakenks, Viešpats atleis tai ir tau įkirs kelis rėžius, ir galiausiai būsi išgelbėtas Dievo karalystėje. Tai jis ir sako Išminties Žodžio mokytam vyrui ar moteriai, sakydamas: Ai, išgerk truputį arbatos, tai tau nepakenks; pavartok šiek tiek tabako, nieko tokio nenutiks; truputis alkoholio nepadarys žalos. Tai nedideli dalykai; jis visada to siekia po truputį, ne viską iš karto. Norėčiau, jog prisimintume būtent tai. […] Tai dėl šitų nežymių klastingų šnabždesių, kurie išduoda žmoniją, patenkame velnio įtakon. […]

O Nefis toliau sako:

„O kitus jis nuramins ir nuliūliuos juos į kūnišką saugumą, kad jie sakys: Viskas gerai Sionėje; taip, Sionė klesti, viskas gerai, – ir taip velnias apgauna jų sielas.“

Dabar noriu, jog atkreiptumėte dėmesį į tai: „Ir taip velnias apgauna jų sielas ir atsargiai nusiveda juos į pragarą.“ [2 Nefio 28:21.] Štai taip jis elgiasi, būtent taip jis ir elgiasi. Jis neateina ir nesugriebia jūsų fiziškai, ir nesitempia į savo teritoriją, tačiau šnibžda: „Padaryk šį nedidelį blogį“, ir kai jam tai pavyksta, tada kitas nedidelis blogis ir dar kitas ir, pagal citatoje esantį apibūdinimą, „jis apgauna jų sielas“. Štai ką jis daro. Jis priverčia jus patikėti, kad kažką gaunate tuomet, kai iš tiesų netenkate. Taigi, kas kart, kai nesilaikome Dievo įstatymo ar įsakymo, esame apgaunami, nes nesilaikant mūsų Dangiškojo Tėvo įstatymo nieko negalima gauti nei šiame, nei ateinančiame pasaulyje.

[…] Tas savotiškas pastebėjimas: „Ir atsargiai nusiveda juos į pragarą“ yra svarbus, nes tai jo metodas. Šiandieniniame pasaulyje vyrai bei moterys pasiduoda tai įtakai ir yra tampomi tai šen, tai ten, o tas šnibždėjimas tęsiasi, ir jie nesuvokia, ko Viešpats nori iš jų, tačiau jie ir toliau pasilieka piktojo valdose, pavergti jo galios, kur negali ateiti Viešpaties Dvasia.

Jis toliau sako:

„O štai kitus jis nusiveda meilikaudamas ir sako jiems, kad pragaro nėra; ir sako: Aš ne velnias, nes tokio nėra, – ir taip jis kužda į jų ausis, kol sugriebia juos savo baisiomis grandinėmis, iš kurių nėra išsivadavimo.“ [2 Nefio 28:22.]

Taigi, mano broliai ir seserys, tokios yra šiandieninio pasaulio sąlygos. Nefis nebūtų galėjęs aiškiau pasakyti, net jei dabar būtų čia. Priešininkas darbuojasi, tačiau mūsų Dangiškasis Tėvas, norėdamas apsaugoti Savo vaikus nuo tokio mokymo ir įsitikinimo blogio, į pasaulį pasiuntė berniuką pranašą Džozefą Smitą, suteikė jam dievišką įgaliojimą, įkūrė Savo Bažnyčią ir žmonių vaikus vėl pradėjo mokyti tiesos, kad jie galėtų būti išvesti iš savo klaidingų kelių.¹²

Turime išmokti nugalėti savo geismus, savo blogus polinkius. Turime išmokti atsispirti pagundoms. Todėl ir esame čia, o tam, kad galėtume geriau tai daryti, į žemę buvo sugrąžinta evangelija ir mes buvome padaryti jos dalininkais, ir turime stiprybę, kurią gauname iš Šventosios Dvasios galios. Mes turime ne tik paprasto žmogaus, turinčio trūkumų, nes jis nežino tiesos, atsparumą – mes turime jo galias atitinkantį atsparumą ir dar atsparumą, kylantį iš tiesos pažinimo ir savo buvimo paskirties žinojimo.¹³ (Žr. 4 pasiūlymą 187–188 puslapiuose.)

Galime atsispirti blogiui pasirinkdami pasiduoti Viešpaties įtakai

Prisimenu vieną gerą žmogų, kuris prieš daug metų buvo Amerikos Universalistų bažnyčios valdybos pirmininkas. Jis atvyko čia [į Solt Leik Sitį] ir apsilankė dviejose iš mūsų Sekmadieninių mokyklų. Viena [vaikų] pamoka jį labai sudomino. Galiausiai pamokai besibaigiant, kuratorius paklausė: „Gal norėtumėte, ką nors pasakyti [mokiniams]?“ […] Jis tarė: „Norėčiau, kai ką pasakyti. Jeigu tik galėčiau gyventi tokioje atmosferoje, kokią aptikau šioje nedidelėje […] klasėje, šioje Sekmadieninėje mokykloje, šį rytą, neturėčiau kitos išeities, kaip tik būti geru žmogumi.“ [Žr. 5 pasiūlymą 188 puslapyje.]

Daug kartų galvojau apie tai. Mes kruopščiai renkamės orą, kuriuo kvėpuojame, kad sveikai gyventume. Tačiau kartais iš nerūpestingumo patenkame ten, kur mus veikia amorali įtaka, kuri griauna mūsų atsparumą blogiui, ir esame vedami daryti tai, ko neturėtume daryti ir nedarytume, jeigu būtume Viešpaties įtakoje. Jei tik būtume nuolankūs, jei tik būtume pamaldūs, jei tik gyventume taip, kad kiekvieną savo gyvenimo valandą galėtume nuoširdžiai pasakyti: „Tėve danguje, noriu ir trokštu daryti tai, ko Tu iš manęs norėtum“, keliaujant šio žemiško patyrimo keliu mūsų gyvenimas kasdien būtų praturtinamas.¹⁴

Mes renkamės, kur būsime. Dievas mums suteikė valios laisvę. Jis jos iš mūsų neatims, bet jei aš imsiu daryti tai, kas neteisinga, ir pateksiu į velnio valdas, padarysiu tai, nes turiu valią ir galią tai padaryti. Negaliu, ko nors kito kaltinti, bet jei nuspręsiu laikytis Dievo įsakymų ir gyventi taip, kaip turėčiau gyventi, ir išliksiu Viešpaties pusėje, darysiu tai, nes turėčiau taip daryti, ir gausiu už tai man priklausantį palaiminimą. Tai nebus kieno nors kito elgesio pasekmė.¹⁵

Būdami pastarųjų dienų šventieji kiekvieną savo gyvenimo dieną turime būti labai atsargūs, kad galėtume būti Viešpaties galios veikiami ir kad galėtume nusigręžti nuo tų dalykų, kurie gali pakirsti mūsų galią pelnyti celestialinę karalystę.¹⁶

Žiūrėkite, kad jūsų kojos būtų tvirtai pastatytos ant uolos. Žiūrėkite, kad žinotumėte Mokytojo valią jums, o žinodami tą valią, būtinai laikykitės Jo įstatymų ir įsakymų. Būtinai žiūrėkite, kad savo gyvenimo tyrumu užsitikrintumėte Šventosios Dvasios bendrystę, nes jei esate tyri, dori ir sąžiningi, piktasis neturės galios jus sunaikinti.¹⁷

Meldžiu, kad ištirtume save ir nustatytume, kurioje linijos pusėje esame; o jei esame Viešpaties pusėje, likime ten, nes tai reiškia amžinąją laimę geriausių žemėje gyvenusių vyrų ir moterų bendrystėje.

Jei kaip nors paslydome, jei buvome nerūpestingi; jei paklusome gundytojui ir peržengėme liniją, kad išbandytume tai, ką pasaulis mano esant labai trokština, o Viešpats sakė, kad tai nėra gerai mums, kuo skubiausiai grįžkime į kitą pusę, prašykime, kad Viešpats atleistų mums mūsų kvailumą, ir tada su Jo pagalba toliau gyvenkime amžinąją laimę reiškiantį gyvenimą.¹⁸

Pasiūlymai, kaip studijuoti ir mokyti

Studijuodami šį skyrių arba ruošdamiesi mokyti, peržvelkite šias idėjas. Daugiau pagalbos ieškokite V–VII puslapiuose.

Perskaitykite „Iš Džordžo Alberto Smito gyvenimo“ (p. 179) ir Moronio 7:10–19. Kaip žinote, jog esate „Viešpaties pusėje“? Kaip galime vieni kitiems padėti likti Viešpaties pusėje?
Paskutinėje 179 puslapio pastraipoje prezidentas Smitas išvardina kelis įsakymus, kurių turėtume laikytis, kad išliktume Viešpaties pusėje. Kokius dar standartus Viešpats davė mums, kad padėtų likti Jo pusėje?
Skaitydami 181 puslapyje prasidedantį poskyrį, pagalvokite, kaip galėtumėte pasinaudoti prezidento Smito mokymais padėdami kam nors, kas mano, jog įsakymai per daug varžo.
Peržvelgdami 182–185 puslapius ieškokite prezidento Smito apibūdinamos Šėtono taktikos ir pagalvokite, kada matėte, kaip naudojama ta taktika. Kaip galime padėti jaunimui ją atpažinti ir nugalėti? Kaip „mūsų buvimo paskirties žinojimas“ (p. 185) padeda mums atsispirti pagundai?
Pagalvokite, kaip galite pritaikyti 185 puslapyje esantį pasakojimą. Kokiose vietose ar kokiomis aplinkybėmis jūs nenorite elgtis blogai? Ką galime padaryti, kad sukurtume tokią atmosferą savo namuose? savo darbovietėje? savo bendruomenėje? savo asmeniniame gyvenime?

Susijusios Raštų ištraukos: Mato 4:1–11 (įskaitant ištraukas iš Biblijos Džozefo Smito vertimo); Jokūbo laiškas 4:7; 1 Jono 5:3–4; Almos 13:27–28; Helamano 5:12; Doktrinos ir Sandorų 82:8–10

Pagalba mokytojui: „Ant lentos priešais klasę užrašyti klausimai padės mokiniams galvoti apie temą dar prieš prasidedant pamokai.“ (Teaching, No Greater Call, p. 93.)

„Jeigu seksime Viešpaties mums duotais patarimais ir pamokymais, eisime laimės keliu“

„Viešpaties apreiškimai mums šiais laikais yra tiesiog malonus gailestingo dangiškojo Tėvo balsas“

„Būdami pastarųjų dienų šventieji kiekvieną savo gyvenimo dieną turime būti labai atsargūs, kad galėtume būti Viešpaties galios veikiami“