„4 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga. Ieškokite tikslo ir džiaugsmo Viešpaties kūrinijoje“, Jėzus Kristus ir Jo nesibaigianti Evangelija. Medžiaga mokytojui (2023)
„4 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga“, Jėzus Kristus ir Jo nesibaigianti Evangelija. Medžiaga mokytojui
4 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga
Ieškokite tikslo ir džiaugsmo Viešpaties kūrinijoje
Prezidentas M. Raselas Balardas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo sakė: „Pagalvokite, kas nutiktų, jei visi skirtume laiko atidžiai įsižiūrėti į mus supančius gamtos stebuklus ir pasišvęstume daugiau sužinoti apie šį pasaulį, kurį Dievas sukūrė mums!“ (“God’s Love for His Children,” Ensign, May 1988, 57). Apmąstydami sukūrimo stebuklą pagalvokite, ką galite sužinoti apie Kūrėją ir Jo tikslus mums.
1 dalis
Kaip sukūrimo tikslo supratimas mano gyvenimui gali suteikti daugiau prasmės?
Ką galvojote ir kaip jautėtės žvelgdami į žvaigždes nakties danguje – galbūt stebėjotės, žavėjotės, jautėte pagarbą ar net jautėtės menki?
Astronomijos mokslas leidžia mums pajausti stulbinantį visatos dydį. Vien mūsų galaktikoje yra „nuo 200 iki 400 milijardų žvaigždžių. Tačiau tai tėra tik viena iš milijardų galaktikų. […] Kartu visose matomose visatos galaktikose yra apytikriai 30 milijardų trilijonų žvaigždžių. Tačiau šis skaičius gali būti nedidelė visų esančių žvaigždžių dalis“ (R. Val Johnson, “Worlds without Number,” Ensign, Aug. 2013, 45).
Nuostabiame sukūrimo regėjime Mozė pamatė mūsų žemę ir jos gyventojus, o tada sužinojo apie milžinišką visatos platybę. Jis taip pat sužinojo, kad, vadovaujamas Dangiškojo Tėvo, viską sukūrė Jėzus Kristus (žr. Mozės 2:1, taip pat žr. Mozijo 3:8; Jono 1:1–3). Matydamas Dievo rankų darbą Mozė „didžiai žavėjosi ir stebėjosi“ (Mozės 1:8) ir paklausė: „Meldžiu, pasakyk man, kodėl šitie dalykai yra tokie, ir kuo tu juos sutvėrei?“ (Mozės 1:30; taip pat žr. 27–37 eilutes).
Studijuokite ruošdamiesi pamokai
Perskaitykite Mozės 1:33, 38–39 ir raskite, ką Mozė sužinojo apie tai, kodėl Dievas sukūrė šią milžinišką visatą ir visą gyvybę joje.
Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas, tuometinis Pirmosios Prezidentūros narys, apie Dievo sukūrimo tikslą sakė:
Dievas Pats pasakė, kad priežastis, dėl kurios Jis sukūrė visatą, esame mes! Jo darbas ir šlovė – šios didingos visatos paskirtis – yra išgelbėti ir išaukštinti žmoniją. […] Mūsų Dangiškasis Tėvas sukūrė visatą, kad mes galėtume pasiekti savo potencialą kaip Jo sūnūs ir dukterys.
Toks žmogaus paradoksas: palyginti su Dievu, žmogus yra niekas; vis dėlto Dievui esame viskas. („Jūs Jam svarbūs“, 2011 m. spalio mėn. visuotinės konferencijos medžiaga)
Ruošdamiesi pamokai apmąstykite
Kaip jaučiatės žinodami, kad esame priežastis, dėl kurios Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus sukūrė visatą?
2 dalis
Kaip galiu rasti daugiau džiaugsmo Viešpaties kūrinijoje?
Po to, kai buvo sukurti dangūs ir žemė, septintą dieną Dievas ilsėjosi nuo savo darbo ir pasakė: „[…] viskas, ką dariau, buvo užbaigta, ir aš, Dievas, mačiau, kad tai buvo gera“ (Mozės 3:2). Tada Jis palaimino septintąją dieną. Ką apie Kūrėją sužinote iš to, kad Jis skyrė laiko sukūrimo grožiui apžiūrėti? Kaip dažnai praėjusią savaitę skyrėte laiko, kad sulėtintumėte tempą ir pasimėgautumėte Viešpaties kūrinija?
Apreiškime pranašui Džozefui Smitui Gelbėtojas įvardijo fizinius ir dvasinius palaiminimus, kurių sulaukia tie, kas šabo dieną laiko šventa (žr. Doktrinos ir Sandorų 59:9–19). Tie palaiminimai apima džiaugsmą dėl „žemės pilnatvės“ (Doktrinos ir Sandorų 59:16).
Studijuokite ruošdamiesi pamokai
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 59:16–20 ir raskite, kaip Viešpats norėtų, kad mes pasinaudotume Jo kūrinija.
Iš visų stebuklų žemėje esame didingiausias Dievo kūrinys. Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus „nužengė suorganizuoti žmogaus pagal savo atvaizdą, […] vyr[o] ir moter[s]“ (Abraomo 4:26–27). Prezidentas Gordonas B. Hinklis liudijo:
Mūsų kūnai yra šventi. Jie buvo sukurti pagal Dievo atvaizdą. Jie yra nuostabūs, svarbiausi Dievybės kūriniai. (“Be Ye Clean,” Ensign, May 1996, 48)
Mūsų amžinam tobulėjimui buvo būtina, kad gautume kūną (žr. Doktrinos ir Sandorų 93:33–34). Vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:
Dėl fizinių kūnų galime patirti galybę įvairių ir stiprių patyrimų, kokių paprasčiausiai nebuvo įmanoma patirti mūsų ikižemiškoje būtyje. („Mes tikime, jog turime būti skaistūs“, 2013 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)
Priešingai nei Gelbėtojas, Šėtonas iškraipo dievišką mūsų kūnų paskirtį ir gundo mus nederamai jais naudotis. Prezidentė Siuzana V. Tener, buvusi visuotinė Merginų organizacijos prezidentė, mokė:
[Šėtonas] daugelį žmonių gundo suteršti šią nuostabią dovaną per neskaistumą, nepadorumą, nuolaidžiavimą savo silpnybėms ir žalingus įpročius. Vienus jis vilioja niekinti savo kūną, kitus – dievinti. Kiekvienu atveju jis gundo pasaulį žiūrėti į kūną kaip į paprastą daiktą. […]
Mūsų kūnas – mūsų šventykla. Mes esame ne mažiau, bet labiau panašūs į Dangiškąjį Tėvą, nes turime kūnus. […] Gerbkime kūno šventumą mirtingajame gyvenime, kad Viešpats galėtų pašventinti ir išaukštinti jį amžinybei. („Kūno šventumas“, 2005 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga)
Veikite
Šiandien skirkite bent kelias minutes, kad pasidžiaugtumėte jūsų kūno dovana ir sukūrimo grožiu. Eikite pasivaikščioti, klausykitės lietaus, pauostykite žydinčias gėles, valgykite šviežių vaisių, stebėkite debesis, pasėdėkite prie upelio, žvelkite į žvaigždes, klausykitės paukščių čiulbėjimo arba palaikykite rankose naujagimį. Galite užsirašyti, kaip jūsų kūno dovana ir šios žemės kūrinija jums teikia džiaugsmo. Būkite pasiruošę pasidalyti savo patyrimais per pamoką.
3 dalis
Kaip studijuodamas Raštus ir gamtos mokslus galiu geriau suprasti Viešpaties kūriniją?
Vienas iš būdų, kaip mokomės apie Dievo kūriniją, yra mokslas. Pavyzdžiui, per medicininius tyrimus daug ko išmokome apie tai, kaip veikia žmogaus kūnas, per ekologiją – apie biologinę įvairovę, per meteorologiją – apie orą ir taip toliau.
Kartais iš mokslo galite sužinoti ką nors, kas, rodos, prieštarauja Raštams. Kai susiduriate su tuo, kas atrodo prieštaringa, gali padėti prezidento Raselo M. Nelsono požiūris:
Nėra prieštaravimo tarp mokslo ir religijos. Prieštaravimas kyla tik dėl nepakankamo mokslo ar religijos pažinimo, arba dėl abiejų. […]
Visa tiesa yra Jėzaus Kristaus Evangelijos dalis. Ar tiesa kyla iš mokslo laboratorijos, ar per Viešpaties apreiškimą – viena su kita dera. (“Church Leaders Gather at BYU’s Life Sciences Building for Dedication,” Church News, Apr. 17, 2015, ChurchofJesusChrist.org).
Nors mokslas gali padėti mums paaiškinti, kaip vyksta natūralūs procesai, Viešpaties Evangelija paaiškina kodėl. Mokslas ir religija dažnai nagrinėja skirtingus klausimus. Pranašai Raštuose daugiausia akcentuoja tai, ką turime suprasti apie Kūrėją ir Jo tikslus. (Žr. “Science and Our Search for Truth,” New Era, July 2016, 26–29.) Kalbėdamas apie mokslo žinių ribas prezidentas Dalinas H. Ouksas mokė:
Mokslo metodai veda mus prie to, ką vadiname moksline tiesa. Tačiau „mokslinė tiesa“ nėra visas gyvenimas. Tie, kurie nesimoko „mokymusi ir taip pat tikėjimu“ (Doktrinos ir Sandorų 88:118), riboja savo tiesos suvokimą tuo, ką gali patikrinti moksliniais metodais. […]
Stengdamiesi sužinoti tiesą: kas esame, kokia mirtingojo gyvenimo prasmė ir kur eisime po mirties, ir veikdami pagal šią tiesą, patiriame tikrą ir ilgalaikį džiaugsmą. Šių tiesų neįmanoma sužinoti moksliniais ar pasaulietiškais metodais. („Tiesa ir planas“, 2018 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga)
Kai sujungiame savo dvasinį ir mokslinį mokymąsi apie Sukūrimą, tai gali pagilinti mūsų supratimą apie Dievą, net jei vis dar turime neatsakytų klausimų. Galvodami apie savo pačių klausimus atminkite, kad Tūkstantmetyje bus apreikšti visi dalykai, įskaitant „tai, kas viršuje; ir tai, kas apačioje; tai, kas žemėje ir ant žemės, ir danguje“ (Doktrinos ir Sandorų 101:34).
Ruošdamiesi pamokai apmąstykite
Pažiūrėkite vaizdo įrašą „We Lived with God“ (4:00) ir apsvarstykite, ką apie sukūrimą sužinojote iš mokslo ir religijos. Kaip šios įžvalgos gali padėti sustiprinti jūsų liudijimą apie Kūrėją? (žr. Mozės 6:63; Almos 30:44).