„20 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga. Raskime savo vietą Gerojo Ganytojo avidėje“, Jėzus Kristus ir Jo nesibaigianti Evangelija. Medžiaga mokytojui (2023)
„20 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga“, Jėzus Kristus ir Jo nesibaigianti Evangelija. Medžiaga mokytojui
20 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga
Raskime savo vietą Gerojo Ganytojo avidėje
Kai jaučiatės vieniši, pasimetę, liūdni ar pamiršti, kur ieškote paguodos? Vyresnysis Garis E. Styvensonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo sakė: „Randu patvarią ramybę žinodamas, kad „Viešpats yra mano ganytojas“ [Psalmių 23:1; kursyvas pridėtas] ir kad Jis visus mus pažįsta ir visais rūpinasi“ (Sielų ganymas, 2018 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga). Studijuodami apsvarstykite, kaip jūs galite rasti „patvarią ramybę“ ir suprasti, kad Gerasis Ganytojas jus asmeniškai ir tvirtai myli.
1 dalis
Kaip galiu žinoti, kad Gerasis Ganytojas manimi rūpinasi?
Bibliniais laikais tikras ganytojas mylėjo savo avis ir jomis rūpinosi. Kiekviena avis buvo suskaičiuota ir gaudavo vardą. Kiekvieną dieną ganytojas vesdavo savo avis į ganyklą ir prie vandens. Kuriai nors aviai nuklydus, ganytojas leisdavosi jos ieškoti. Nakčiai avis uždarydavo į apsauginį aptvarą, vadinamą avide. Ganytojas atsiguldavo miegoti ties avidės vartais, kad apsaugotų avis nuo plėšrūnų.
Ir priešingai, samdinys piemuo kaimenę prižiūrėjo tik todėl, kad jam už tai mokėdavo. Jis nemylėjo avių. Kilus pavojui, samdinys palikdavo avis ir pabėgdavo (žr. Jono 10:12–13).
Remdamasis šiais vaizdiniais Jėzus mokė, kad Jis yra Gerasis Ganytojas.
Po savo prisikėlimo pasirodęs lamanitams ir nefitams Jėzus Kristus sakė, kad jie yra Jo „kitos avys“, apie kurias Jis kalbėjęs žmonėms Jeruzalėje (3 Nefio 15:21). Jis paaiškino, kad yra dar ir „kitų avių“, kurios taip pat turi išgirsti ir pamatyti Jį (žr. 3 Nefio 16:1–3). Gelbėtojas pareiškė: „Aš pažįstu savo avis ir jos yra suskaičiuotos“ (3 Nefio 18:31).
Apie Gerojo Ganytojo meilę savo avims nuostabiai mokoma 23 Psalmėje. Vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo sakė: „Ši mėgiama psalmė primena mums, kad Dievas visada yra atskirų asmenų Dievas ir kad Jo priežiūra be galo asmeninė“ (For Times of Trouble [2012], 206).
2 dalis
Kaip galėčiau padėti Gerojo Ganytojo darbe?
Be abejo, apaštalai turėjo jaustis vieniši, kai jų Ganytojas juos paliko ir įžengė į dangų. Galite tik įsivaizduoti jų nuostabą ir džiaugsmą, kai vėliau, žvejodami, jie pamatė Jį pakrantėje. Priplaukę krantą jie su Juo valgė. Tada Jėzus ir paklausė Petrą tris kartus, ar jis Jį myli. Kas kartą Petras atsakė taip. Ir kas kartą Viešpats nurodydavo Petrui ganyti Jo aveles arba avinėlius (žr. Jono 21:15–17). Jei norite išgirsti visą pasakojimą apie šią Petro patirtį, galite pažiūrėti filmuką „Feed My Sheep“ (5:45).
Merginų organizacijos visuotinė prezidentė Bonė H. Kordon apie tai sakė:
Sutelkęs dėmesį į savo avis, Gelbėtojas troško, kad Petras darytų tai, ką Jis pats darytų, jei būtų čia. Jis paprašė Petro tapti ganytoju.
[…] Prezidentas Raselas M. Nelsonas kreipėsi į mus su panašiu kvietimu švenčiau ganyti mūsų Tėvo avis ir daryti tai per tarnystę [žr. Raselo M. Nelsono kalbą „Tarnystė“, 2018 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga].
Kad veiksmingai atsilieptume į šį kvietimą, turime išsiugdyti ganytojo širdį ir suprasti Viešpaties avių poreikius. Kaip tampame tokiais ganytojais, kokių tikisi Viešpats?
Kaip ir dėl visų klausimų, galime žvelgti į savo Gelbėtoją Jėzų Kristų – Gerąjį Ganytoją. (Tapkite ganytoju, 2018 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Kartą, Gelbėtojo mirtingos tarnystės metu, žydų religiniai vadovai kritikavo Jėzų už tai, kad valgė drauge su nusidėjėliais. Atsakydamas Jėzus pasakė palyginimą apie paklydusią avelę.
Vyresnysis Styvensonas mokė:
Broliai ir seserys, mūsų didžiausi iššūkiai ir didžiausi apdovanojimai gali ateiti tarnaujant prapuolusioms avims. Bažnyčios nariai Mormono Knygoje „prižiūrėjo savo žmones ir maitino juos tuo, kas siejasi su teisumu“ [Mozijo 23:18]. Galime sekti jų pavyzdžiais ir atminti, kad tarnauti reikia „esant vedamiems Dvasios, […] lanksčiai ir […] prisitaikant prie kiekvieno nario poreikių [„Tarnystė su sustiprintais Melchizedeko kunigijos kvorumais ir Paramos bendrijomis“, ministering.ChurchofJesusChrist.org]. (Sielų ganymas, 2018 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga)
3 dalis
Ką turėčiau daryti, jei nesijaučiu, kad priklausau Gerojo Ganytojo kaimenei?
Gali pasitaikyti atvejų, kai jums pažįstami žmonės jaus, kad nepritampa prie pastarųjų dienų šventųjų arba manys, kad jiems ne vieta Kristaus bažnyčioje. (Tokiu žmogumi galite pasijusti netgi jūs patys.) Kai kurie žmonės taip jaučiasi, nes jie yra nauji nariai, jaučia gėdą dėl praeities pasirinkimų, rengiasi ar atrodo kitaip nei kiti nariai, susiduria su ekonominiais sunkumais ar su šeimos problemomis, nerimauja, kad jų liudijimas silpsta, patiria psichikos sveikatos sutrikimų ar potraukį tai pačiai lyčiai arba yra drovūs, mažiau aktyvūs ar kilę iš rasinės mažumos.
Jeigu jaučiatės atstumti, nepriimti, smerkiami ar ignoruojami, atsigręžkite į Gelbėtoją, kad pajustumėte Jo patikinimą, jog esate Jam brangūs ir kad Jis nori, jog priklausytumėte Jo kaimenei (žr. Doktrinos ir Sandorų 18:10; Almos 31:35; Izaijo 43:4). Nefis mokė, kad Gelbėtojas kviečia „visus ateiti pas jį ir ragauti jo gerumo; ir neatstumia nė vieno, kas ateina pas jį: juodo ar balto, vergo ar laisvo, vyro ar moters; […] ir Dievui visi yra vienodi“ (2 Nefio 26:33).
Sesuo Šeron Jubenk, patarėja Paramos bendrijos visuotinėje prezidentūroje, kai „nesijaučiame priimti arba priimtini“, kreipia mus pas Gelbėtoją:
Naujajame Testamente matome, kaip Jėzus stengėsi padėti įvairiems žmonėms: raupsuotiesiems, mokesčių rinkėjams, vaikams, galilėjiečiams, paleistuvėms, moterims, fariziejams, nusidėjėliams, samariečiams, našlėms, Romos kareiviams, svetimautojams, apeigiškai nešvariems. Beveik kiekviename pasakojime Jis padeda tam, kuris pagal tradiciją buvo nepriimtas visuomenės. (Kristus – šviesa, šviečianti tamsoje, 2019 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Galvodami apie savo vietą Gerojo Ganytojo avidėje perskaitykite čia pateiktą vyresniojo Roberto D. Heilso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį arba pažiūrėkite filmuką „Is There a Place for Me?“ (3:59), kuriame kalba vyresnysis D. Todas Kristofersonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo.
Visi mes priklausome šventųjų bendruomenei, visiems mums reikia vieniems kitų, ir visi siekiame to paties tikslo. Dėl savo skirtumų bet kuris iš mūsų gali izoliuotis nuo tokios apylinkės šeimos. […] Tačiau dėl tų savyje matomų skirtumų neturime užsisklęsti ir atsiriboti nuo galimybių. Geriau imkime su kitais dalytis savo dovanomis ir talentais ir suteikime jiems vilties ir džiaugsmo, ir taip pakylėkime savo pačių dvasią. (“Belonging to a Ward Family,” Ensign, Mar. 1996, 16)