„25 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga. Stenkitės būti ištikimu Jėzaus Kristaus mokiniu“, Jėzus Kristus ir Jo nesibaigianti Evangelija. Medžiaga mokytojui (2023)
„25 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga“, Jėzus Kristus ir Jo nesibaigianti Evangelija. Medžiaga mokytojui
25 pamoka. Pasiruošimo pamokai medžiaga
Stenkitės būti ištikimu Jėzaus Kristaus mokiniu
Kiekvieną dieną turime galimybę pagerbti savo krikšto sandorą tuo, kad esame tikri Jėzaus Kristaus mokiniai. Kaip Jo mokiniai, įsipareigojame sekti Gelbėtoju ir gyventi pagal Jo mokymus (žr. Doktrinos ir Sandorų 41:5). Laimei, mokinystė nėra lenktynės ar varžybos. Greičiau tai visą gyvenimą trunkanti kelionė, kurią nukeliaujame palaikomi Jėzaus Kristaus ir kitų mokinių (žr. Mozijo 18:8–10). Studijuodami šiame paskutiniame Raštų skyriuje pateikiamas tiesas, apsvarstykite, kiek pagalbos ir palaimų galite gauti stengdamiesi būti ištikimais Jėzaus Kristaus mokiniais.
1 dalis
Ko apie mokinystę galiu išmokti iš Gelbėtojo pavyzdžio?
Mokinys yra atsidavęs pasekėjas. Ir nėra geresnio mokinystės pavyzdžio kaip Jėzus Kristus. Jo mokinystė, kai Jis vykdė savo Tėvo valią, ir meilė kitiems mums yra nuostabūs pavyzdžiai. Likus kelioms valandoms iki kančių Getsemanės sode, kur vykdė savo Tėvo valią, Gelbėtojas stabtelėjo, kad švelniai nuplautų kojas savo apaštalams. Vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo apie šį įvykį sakė:
Kai buvo ruošiama šventa tos paskutinės Paschos vakarienė, Jėzų persmelkė gilus ir stiprus jausmas. Tik jis žinojo, kas netrukus jo laukia. […]
Per šią paskutinę vakarienę, kupinas tokių minčių, Kristus tyliai pakilo nuo stalo, persijuosė rankšluosčiu kaip vergas ar tarnas ir atsiklaupė nuplauti apaštalams kojų. […] Iki pat paskutinės valandos – ir vėliau – jis buvo jų padedantis tarnas. („He Loved Them unto the End“, Ensign, Nov. 1989, 25)
Po šio švento patarnavimo Jėzus mokė savo apaštalus tiesų, kuriomis, stengdamiesi būti Jo mokiniais, galime vadovautis visi.
Sesuo Silvija H. Olred, buvusi patarėja Paramos bendrijos visuotinėje prezidentūroje, sakė:
Turime mylėti vieni kitus ir tarnauti vieni kitiems. Iš tiesų, tai ir yra mokinystės tikrojoje Jėzaus Kristaus Bažnyčioje esmė. („Mokinystės esmė“, 2011 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)
2 dalis
Ko iš manęs, kaip Jėzaus Kristaus mokinio, gali būti reikalaujama?
Jėzus nustatė tokį mokinystės standartą: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teneša kasdien savo kryžių ir teseka manimi“ (Luko 9:23). Jis paaiškino: „Žmogui paimti savo kryžių reiškia atsisakyti visos bedievystės bei kiekvieno pasaulietiško geidulio ir laikytis mano įsakymų“ (Džozefo Smito Vertimo Mato 16:26; taip pat žr. 25 eilutę [iš. churchofjesuschrist.org/study/scriptures/jst?lang=lit.]).
Vyresnysis Ulisis Soaresas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:
Imdami savo kryžių ir sekdami Gelbėtoju turime sekti Jo pavyzdžiu ir stengtis tapti panašūs į Jį, kantriai susitaikydami su įvairiomis gyvenimo aplinkybėmis, išsižadėdami ir paniekindami prigimtinio žmogaus geidulius ir laukdami Viešpaties. („Imkite savo kryžių“, 2019 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga)
Kartą turtingas jaunas valdininkas paklausė Gelbėtoją, ką turįs daryti, kad paveldėtų amžinąjį gyvenimą.
Vyresnysis Laris R. Lorensas iš Septyniasdešimties mokė, kaip šį Raštų pasakojimą galime pritaikyti savo gyvenime:
Norėčiau patarti, kad kiekvienas iš jūsų artimiausiu laiku, galbūt netgi šį vakarą, sakydami maldą, atliktumėte dvasinį pratimą. Nuolankiai pasiteiraukite Viešpaties: „Kas kliudo man tobulėti?“ Arba kitaip sakant: „Ko dar man trūksta?“ Tuomet ramiai laukite atsakymo. Jei esate nuoširdūs, atsakymas netrukus ateis. Tai bus būtent jums skirtas apreiškimas. („Ko dar man trūksta?“, 2015 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga)
Raštuose mokoma, kad, deja, šis turtingas jaunuolis iš pasakojimo „nuliūdęs pasitraukė, nes turėjo daug turto“ (Mato 19:22). Norint būti Viešpaties mokiniu visada reikės aukojimosi. Bet prezidentas Džeimsas E. Faustas, tarnaudamas Pirmojoje Prezidentūroje, aiškino:
Atsimenant didijį Gelbėtojo pažadą apie ramybę šiame gyvenime ir amžinąjį gyvenimą ateinančiame gyvenime, mokinystė yra tokia kaina, kurią verta mokėti. Tai kaina, kurios negalime sau leisti nesumokėti. Lyginant mokinystės reikalavimai yra daug daug mažesni negu pažadėtos palaimos. („Mokinystė“, 2006 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga)
3 dalis
Kaip galime būti pastiprinti ir palaikyti, kai susiduriame su mokinystės sunkumais?
Jei kartais imsite abejoti, ar pažadėtos mokinystės palaimos vertos savo kainos, atminkite: „[Viešpaties] kelias – tai kelias, vedantis į laimę šiame gyvenime ir amžinąjį gyvenimą ateinančiame pasaulyje“ („Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas“, ChurchofJesusChrist.org). Pranašas Jokūbas liudijo: „Teisieji, Izraelio Šventojo šventieji, tie, kas įtikėjo Izraelio Šventąjį, tie, kas iškentėjo pasaulio kryžius […], tie paveldės Dievo karalystę, […] ir jų džiaugsmas bus pilnas per amžius“ (2 Nefio 9:18).
Savęs galėtumėte paklausti to paties, ko prieš daugelį metų Gelbėtojas klausė savo apaštalų: „Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo sielai? Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo sielą?“ (Mato 16:26).
Viešpats ne tik žada savo mokiniams amžiną atlygį, bet ir laimina mus, kai stengiamės sekti Juo. Vienas būdas, kaip Jis mus laimina, – suteikia mums ilgalaikį džiaugsmą šiame gyvenime. Bet taip pat gauname ir kitų palaimų. Laiške romiečiams apaštalas Paulius paminėjo kelis būdus, kaip Viešpats palaiko savo pasekėjus, net sunkumų metu.