10 skyrius

Ieškome tiesos

„Iš mūsų, kaip šios Bažnyčios narių, reikalaujama, kad susipažintume su tuo, ką apreiškė Viešpats, ir nebūtume suklaidinti. <…> Kaip vaikščiosime tiesoje, jeigu jos nežinome?“

Iš Džozefo Fildingo Smito gyvenimo

Kai Džozefui Fildingui Smitui buvo aštuoneri, jo tėvas davė jam Mormono Knygos egzempliorių ir paprašė ją skaityti. Vėliau jis rašė: „Su dėkingumu priėmiau šį nefitų metraštį ir ėmiausi man pavestos užduoties.“ Jo meilė šiai knygai skatino jį greičiau atlikti jam skirtus namų ruošos darbus ir kartais netgi anksčiau išeiti iš beisbolo rungtynių, kad galėtų rasti ramią vietą ir skaityti. Mažiau nei per du metus nuo tada, kai gavo šią dovaną iš savo tėvo, jis ją perskaitė du kartus. Vėliau apie tas ankstyvąsias studijas jis sakė: „Kai kurios ištraukos buvo įspaustos mano prote ir aš niekada jų nepamiršau.“¹ Jis taip pat skaitė kitas knygas. Jis sakė: „Tomis pirmosiomis dienomis skaitydavau Pradinukų organizacijos ir Sekmadieninės mokyklos vaikams parengtas knygas, kai būdavau namuose taip pat dažniausiai rankose turėjau knygą.“ <…> Vėliau perskaičiau Bažnyčios istoriją, kaip ji buvo užrašyta leidinyje „Millennial Star“. Aš taip pat skaičiau Bibliją, Mormono Knygą, Brangųjį Perlą, Doktriną ir Sandoras bei kitą į mano rankas patekusią literatūrą.“²

Prezidentas Smitas tą Evangelijos žinių troškimą išlaikė visą gyvenimą. Sužinojęs Evangelijos tiesas jis dalijosi jomis ir prireikus jas gynė. Praėjus trims metams nuo jo įšventinimo apaštalu, jis gavo kunigystės palaiminimą, kuriame buvo toks pamokymas: „Buvai palaimintas gebėjimu suvokti, analizuoti ir ginti tiesos principus geriau nei daugelis tavo draugų, ir ateis laikas, kada tavo sukaupti įrodymai stovės kaip gynybinė siena prieš tuos, kurie siekia ir sieks sunaikinti Pranašo Džozefo misijos dieviškumo įrodymą; ir tai gindamas niekuomet nebūsi supainiotas ir Dvasios šviesa skleis spindulius į tavo širdį taip švelniai, kaip iš dangaus krinta rasa, ir atskleis tavo supratimui daugelį tiesų, susijusių su šiuo darbu.“³ Jis ištikimai pildė šiuos pranašiškus žodžius. Kaip Evangelijos žinovas, mokytojas ir rašytojas, jis uoliai darbavosi aiškindamas ir gindamas išgelbėjimo doktrinas. Prezidentas Heberis Dž. Grantas kartą pavadino jį „geriausiai Raštus išmanančiu žmogumi“ iš visų visuotinių įgaliotinių.⁴

Gyvenimui einant į pabaigą Prezidentas Smitas dažnai prisimindavo palaiminimus, kuriuos buvo gavęs studijuodamas Evangeliją:

„Visą gyvenimą studijavau ir apmąsčiau Evangelijos principus ir siekiau gyventi pagal Viešpaties įstatymus. Dėl to mano širdyje atsirado meilė jam ir jo darbui ir visiems tiems, kurie siekia žemėje remti jo tikslus.“⁵

„Visas savo dienas studijavau Raštus ir siekiau Viešpaties Dvasios vadovavimo stengdamasis suprasti jų tikrąją prasmę. Viešpats buvo man geras ir aš džiūgauju dėl pažinimo, kurį jis man davė, ir dėl privilegijos, kurią turėjau ir turiu galėdamas mokyti jo gelbstinčių principų.“⁶

Vyresnysis Džozefas Fildingas Smitas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo ir Prezidentas Džozefas F. Smitas, 1914 m.

Džozefo Fildingo Smito mokymai

Turime ieškoti tiesos daugelyje sričių, bet svarbiausios žinios yra Evangelijos žinios

Tikime išsilavinimu. Kaip liaudis, mes visuomet siekėme pažinimo visose srityse, o Bažnyčia išleido dideles sumas ir daug paaukojo, kad suteiktų Bažnyčios nariams galimybę gauti išsilavinimą. Ir ypač šiais mokslinių tyrimų ir plėtros laikais. Manome, kad mūsų jaunimas turėtų įgyti tiek išsilavinimo ir techninio parengimo, kiek tik gali ir yra reikalinga.

Tačiau manome, kad tas pasaulietinio mokslo siekimas turi būti tolygus dvasinio supratimo siekiui. Yra daug svarbiau, tūkstančius kartų svarbiau turėti Dievo ir jo įstatymų pažinimą, kad galėtume daryti darbus, kurie atneša išgelbėjimą, negu turėti visą įmanomą pasaulietinį pažinimą.⁷

„Jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus“ (Jono 8:32)

Kiekvienas turėtų kasdien išmokti kažko naujo. Visi jūs turite smalsius protus ir ieškote tiesos daugelyje sričių. Nuoširdžiai tikiuosi, kad jūsų svarbiausios paieškos yra dvasinių dalykų sferoje, nes ten galime įgyti išgelbėjimą ir padaryti pažangą, kuri veda į amžinąjį gyvenimą mūsų Tėvo karalystėje.

Pačios svarbiausios žinios pasaulyje yra Evangelijos žinios. Tai žinios apie Dievą ir jo įstatymus, apie tai, ką žmonės turi daryti, kad darbuotųsi savo išgelbėjimui su baime ir drebėdami priešais Viešpatį [žr. Filipiečiams 2:12; Mormono 9:27].⁸

Ne visa tiesa yra tokios pačios vertės ir svarbos. Kai kurios tiesos yra svarbesnės už kitas. Svarbiausią tiesą, arba svarbiausias tiesas, randame Jėzaus Kristaus Evangelijos pagrinduose. Visų pirma, kad Jėzus Kristus yra Dievo Sūnus, pasaulio Išpirkėjas, atėjęs į šį pasaulį mirti, kad žmonės galėtų gyventi. Tai tiesa, kurią turėtume žinoti. Žinojimas, kad Jėzus Kristus yra mūsų Išpirkėjas, kad jis davė mums amžinojo gyvenimo principus, yra kur kas svarbesnis už bet kurias pasaulietinio išsilavinimo teikiamas žinias.⁹

O pasaulio filosofija ir išmintis nereiškia nieko, jeigu nėra patvirtinamos Dievo žodžiu. Visos religijos, mokslo, filosofijos ar bet kokiu kitu vardu prisidengusios doktrinos, kurios prieštarauja apreikštajam Viešpaties žodžiui, žlugs. Ji gali atrodyti tikėtina. Ji gali būti jums pateikta patraukliais žodžiais, kurių negalėsite nuginčyti. Gali atrodyti, kad ji paremta įrodymais, kurių negalite paneigti, tačiau visa, ką turite daryti, – tai kantriai laukti. Laikas viską parodys. Jūs pastebėsite, kad žlugs visos su dievišku pranašams duotu Viešpaties žodžiu nesiderinančios doktrinos ir principai, kad ir kaip plačiai jais būtų tikima. Taip pat nereikia, kad bandytume interpretuoti Viešpaties žodį bergždžiai stengdamiesi, kad jis atitiktų tas teorijas ir mokymus. Viešpaties žodis nepraeis neišsipildęs, tačiau visos tos klaidingos doktrinos ir teorijos žlugs. Tiesa ir tik tiesa išliks, tuo tarpu visa kita išnyks.¹⁰

Viešpats įsakė mums tyrinėti Raštus

Viešpats įsakė Bažnyčios nariams šiais laikais siekti jo per maldą, tikėjimą ir studijavimą. Mums buvo įsakyta studijuoti įsakymus, kuriuos jis davė mums Doktrinoje ir Sandorose, Mormono Knygoje ir kituose Raštuose, ir pažadėta, kad „kokį sąmonės lygį pasieksime šiame gyvenime, tokį turėsime prisikėlimo metu. Ir jei asmuo šiame gyvenime per savo stropumą ir paklusnumą įgyja daugiau žinių ir sąmonės nei kitas, jis turės tiek pranašumo ateinančiame pasaulyje“ [DS 130:18–19]. <…> Gelbėtojas žydams sakė: „Jūs tyrinėjate Raštus, nes manote juose rasią amžinąjį gyvenimą. Tie Raštai ir liudija apie mane“ [Jono 5:39]. Kiek daug Bažnyčios narių galvoja panašiai, tačiau nesugeba pasiruošti mokydamiesi ir tikėdami?¹¹

Man atrodo, kad šios Bažnyčios narys negali ramiai ir patogiai ilsėtis ir turėti švarią sąžinę, jei neįgijo pažinimo tikėdamas ir studijuodamas Bažnyčios patvirtintus Raštus. Tie užrašai yra neįkainojami. Pasaulis tyčiojasi iš jų, tačiau per jų mokymus mums leidžiama priartėti prie Dievo, geriau suprasti mūsų Dangiškąjį Tėvą ir Jo Sūnų Jėzų Kristų, artimiau susipažinti su jais ir daugiau sužinoti apie nuostabų išgelbėjimo planą, kurį jie davė mums ir pasauliui.¹²

Senovės pranašai, kurie regėjo mūsų laikus, kalbėjo ne savo laikų žmonėms, bet šiais laikais, apie kuriuos kalbama tose pranašystėse, gyvenančių žmonių labui.¹³

Mano broliai ir seserys, sakau jums, negalite laikytis Viešpaties įsakymų ir vaikščioti teisume, jeigu nežinote, kokie jie yra. Viešpats įsakė mums tyrinėti Raštus, nes tai, kas yra juose, yra tikra ir išsipildys [žr. DS 1:37]. <…> Tyrinėkite Raštus; susipažinkite su tuo, ką Viešpats apreiškė jūsų išgelbėjimui, jūsų namų ir pasaulio išgelbėjimui.¹⁴

Mums duota svarbi pareiga paklusti tiesos žiniai, kurią Viešpats dabar apreiškia Savo tarnams

Jeigu paklusime Viešpaties žodžiams ir patys ieškosime ir įgysime pažinimą iš Mormono Knygos, Biblijos, Doktrinos ir Sandorų, Brangiojo Perlo ir Bažnyčios įgaliotinių mums kartkartėmis duodamų nurodymų, ir sieksime vykdyti Viešpaties valią, nepamiršdami melstis ir prisimindami savo pažadus jam, nenuklysime.¹⁵

Devintajame Tikėjimo Teiginyje pareiškiame, kad „mes tikime visa, ką Dievas apreiškė, visa, ką jis apreiškia šiuo metu, ir tikime, kad jis dar apreikš daug didžių ir svarbių dalykų, susijusių su Dievo karalyste.“ Kadangi tai tiesa, mums yra būtina suprasti viską, ką Jis yra apreiškęs ir ką Jis apreiškia šiuo metu; priešingu atveju nepalaikome ryšio su Jo darbu ir negalime žinoti Jo valios mums, nes jos nesuvokiame.¹⁶

Pastarųjų dienų šventieji turėtų pasitikėti savo vadovais ir sekti Bažnyčios įgaliotinių mokymais, nes jie kalba jiems pranašystės ir įkvėpimo balsu. Viešpats pačiame pirmajame Doktrinos ir Sandorų skyriuje pareiškė, kad tas pat, ar jis kalba savo paties balsu, ar savo tarnų balsu [žr. DS 1:38]. Todėl turime tokią pačią pareigą ir įsipareigojimą klausyti balso to, kuris stovi priekyje, kad mokytų žmones, arba klausyti balso Izraelio vyresniųjų, kada jie tarp pasaulio žmonių neša tiesos žinią, kokią turėtume, [jei] Viešpats iš savo akivaizdos atsiųstų angelą arba ateitų pats, kad paskelbtų tai mums.¹⁷

Evangelijos tiesą galime sužinoti studijuodami, tikėdami ir paklusdami per Šventosios Dvasios vadovavimą

Būtų gerai, jeigu sektume Viešpaties mums duotu pamokymu, kuris yra toks: „Ir kas kraunasi mano žodį, nebus suklaidintas“ [Džozefas Smitas–Mato 1:37]. Krautis jo žodžius reiškia daugiau nei vien juos skaityti. Kad juos krautųsi, žmogus turi ne tik skaityti ir studijuoti, bet nuolankiai ir paklusniai siekti vykdyti duotus įsakymus ir gauti įkvėpimą, kurį suteiks Šventoji Dvasia.¹⁸

Kartais girdime nusiskundimą: „Neturiu laiko.“ Tačiau visi mes turime laiko skaityti ir studijuoti, tai yra svarbi mūsų pareiga. Argi negalime suplanuoti, kad kasdien skirtume bent po penkiolika minučių sistemingam skaitymui ir apmąstymui? Tai užtruks visai neilgai, tačiau tai sudarys vieną valandą ir keturiasdešimt penkias minutes per savaitę; septynias su puse valandų per trisdešimties dienų mėnesį ir devyniasdešimt vieną valandą ir penkiolika minučių per metus. <…>

Tik keli iš mūsų skaito per daug; dauguma mūsų skaito per mažai. Viešpats sakė: „Ir kadangi visi neturi tikėjimo, stropiai siekite ir mokykite vienas kitą išminties žodžių; taip, siekite iš geriausių knygų išminties žodžių; siekite mokytumo, būtent mokymusi ir taip pat tikėjimu“ [DS 88:118; 109:7].¹⁹

Turime studijuoti ir mokytis visko, ką galime, tyrinėdami ir analizuodami. Tačiau mūsų sugebėjimas mokytis apmąstant ir studijuojant turi ribas. Dievo dalykus galima pažinti tik per Dievo Dvasią. Turime įgyti pažinimą per tikėjimą.²⁰

Žmonės, žinoma, gali tyrinėti, jie gali studijuoti, jie gali mokytis daugelio dalykų; jie gali susikrauti dideles informacijos atsargas, bet jie niekada negalės pasiekti tiesos pilnatvės <…> nebent vadovausis tiesos Dvasia, Šventąja Dvasia, ir laikysis Dievo įsakymų.²¹

Tikrasis tikėjimas, lydimas nuolankumo dvasios, atves žmones prie tiesos pažinimo. Nėra tinkamos priežasties, dėl kurios žmonės visame pasaulyje neturėtų žinoti žmogų išlaisvinančios tiesos. Nėra tinkamos priežasties, dėl kurios visi žmonės negalėtų atrasti tiesos šviesos ir sužinoti, ar Viešpats vėl prakalbo šiomis pastarosiomis dienomis, ar ne. Paulius paskelbė, kad žmonės turi „ieško[ti] Dievo ir tarytum apčiuopomis jį atras[ti], nes jis visiškai netoli nuo kiekvieno iš mūsų“ [ApD 17:27]. Netgi dvasinės tamsos ir tikėjimo stygiaus, kurie gaubia žemę, metu Viešpaties ranka nesutrumpėjo. Jis išklausys doro tiesos ieškotojo nuoširdų maldavimą; ir niekas neturi vaikščioti nežinodamas dieviškos tiesos ir kur rasti Jėzaus Kristaus Bažnyčią. Visiems žmonėms pakanka turėti nuolankų tikėjimą ir atgailaujančią dvasią, pasiryžti vaikščioti šviesoje ir Viešpats jiems tai apreikš.²²

Visi galime žinoti tiesą; nesame palikti be pagalbos. Viešpats kiekvienam žmogui leido žinoti per [Jo] įstatymų laikymąsi ir per Jo Šventosios Dvasios, kuri yra atsiųsta tam, kad mokytų mus, kai laikomės įstatymo, vadovavimą, tą tiesą, kuri padaro mus laisvus [žr. Jono 8:32].²³

Kai suderiname savo gyvenimus su tiesa, Viešpats sustiprina mūsų turimą šviesą ir praplečia supratimą

Iš mūsų, kaip šios Bažnyčios narių, reikalaujama, kad susipažintume su tuo, ką apreiškė Viešpats, ir nebūtume suklaidinti. <…> Kaip vaikščiosime tiesoje, jeigu jos nežinome?²⁴

Mūsų vienintelis tikslas, susijęs su išgelbėjimo tiesomis, turėtų būti sužinoti, ką Viešpats apreiškė, tuomet patikėti ir atitinkamai veikti.²⁵

Jeigu seksime šviesos dvasią, tiesos dvasią, dvasią, kuri yra išaiškinta Viešpaties apreiškimuose; jeigu per maldos ir nuolankumo dvasią sieksime Šventosios Dvasios vadovavimo, Viešpats sustiprins mūsų turimą šviesą ir praplės mūsų supratimą; todėl turėsime įžvalgumo dvasią, suprasime tiesą, atskirsime melą jį pamatę ir nebūsime apgauti.

Kurie Bažnyčios žmonės yra apgaunami? Ne žmogus, kuris ištikimai vykdė savo pareigą; ne žmogus, kuris susipažino su Viešpaties žodžiu; ne žmogus, kuris laikėsi šiuose apreiškimuose duotų įsakymų; bet žmogus, nežinantis tiesos, žmogus, esantis dvasinėje tamsoje, žmogus, kuris nesuvokia ir nesupranta Evangelijos principų. Toks žmogus bus apgautas ir, kai melagingos dvasios ateis tarp mūsų, jis nesupras arba negalės atskirti šviesos nuo tamsos.

Bet jeigu mes vaikščiosime Viešpaties apreiškimų šviesoje, jeigu klausysime patarimų, kuriuos davė įgalioti pateikti nurodymus Bažnyčios tarybų nariai, mes nenuklysime.²⁶

Tyrinėkime Raštus, žinokime, ką Viešpats apreiškė, suderinkime savo gyvenimus su Jo tiesa. Tuomet nebūsime apgauti, tačiau turėsime galią atsispirti blogiui ir pagundai. Mūsų protai bus apšviesti ir mes galėsime suvokti tiesą ir atskirti ją nuo klaidos.²⁷

Jeigu yra koks nors principas arba doktrina, susiję su Bažnyčios mokymais, kurių nesuprantame, tuomet klaupkimės. Kreipkimės į Viešpatį maldos, nuolankumo dvasioje ir prašykime, kad mūsų protai būtų apšviesti ir galėtume suprasti.²⁸

„Tai, kas iš Dievo, yra šviesa; ir tas, kuris gauna šviesą ir pasilieka Dieve, gauna daugiau šviesos; ir ta šviesa švinta vis šviesyn ir šviesyn iki tobulos dienos“ [DS 50:24].

Dėl to suprantame, kad žmogus, kuris ieško Dievo ir [yra] tiesos Dvasios, arba Guodėjo, vedamas, ir pasilieka Dieve, turės vis daugiau pažinimo, šviesos ir tiesos, kol galiausiai jį pasieks tobula šviesos ir tiesos diena.

Tačiau šiame gyvenime negausime visko. Neįmanoma žmogui pasiekti tikslo per kelis mirtingojo būvio metus. Tačiau tai, ką sužinome čia, kas yra amžina, ką įkvepia tiesos Dvasia, tai liks su mumis anapus kapo ir tuomet keliausime toliau, jeigu vis dar liksime su Dievu, kad gautume šviesą ir tiesą, kol galiausiai pasieksime tą tobulą dieną.²⁹

Buvo duotas pažadas visiems, kurie gaus tiesos šviesos ir per savo tyrinėjimo ir klusnumo pastangas pažins Evangeliją, kad jie gaus eilutę po eilutės, priesaką po priesako, čia truputį ir ten truputį, kol gaus tiesos pilnatvę; netgi paslėpti karalystės slėpiniai bus jiems žinomi: „[nes] kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma“ [Mato 7:8; 3 Nefio 14:8; taip pat žr. Izaijo 28:10; DS 76:1–10; 98:11–12]. Visi jie yra išgelbėjimo paveldėtojai ir jie bus apvainikuoti šlove, nemirtingumu ir amžinuoju gyvenimu kaip Dievo sūnūs ir dukros, turintys išaukštinimą Jo celestialinėje karalystėje.³⁰

Pasiūlymai, kaip studijuoti ir mokyti

Klausimai

Skaitydami apie Prezidento Smito pastangas mokytis Evangelijos (žr. poskyrį „Iš Džozefo Fildingo Smito gyvenimo“) apmąstykite savo pastangas. Kokius patyrėte palaiminimus studijuodami Raštus ir kitus Evangelijos mokymus?
Ką galime sužinoti iš 1 poskyrio apie pusiausvyrą tarp dvasinio ir pasaulietinio mokymosi? Kaip galime išsilavinimo siekiantiems šeimos nariams ir kitiems žmonėms padėti suprasti, kad pirmenybę reikia teikti dvasiniam pažinimui?
Kaip Raštai padėjo jums „artimiau susipažinti“ su Dangiškuoju Tėvu ir Jėzumi Kristumi? (Žr. 2 poskyrį.) Pagalvokite, kaip galite patobulinti savo Raštų studijas.
Perskaitę 3 poskyrį pagalvokite, kokius esate gavę palaiminimus dėl to, kad paklausėte Bažnyčios vadovų patarimo. Kaip galime dalintis dabartinių pranašų mokymais su savo šeimomis ir kitais?
Ką jums reiškia krautis Viešpaties žodžius? (Idėjų ieškokite 4 poskyryje.) Kaip mūsų gyvenimus galėtų pakeisti pasiryžimas skirti „bent po penkiolika minučių sistemingam skaitymui ir apmąstymui“?
Pagalvokite, kaip savo gyvenime galėtumėte pritaikyti patarimą iš 5 poskyrio. Kaip, melagingai informacijai tampant vis agresyvesnei ir pasiekiamesnei, galime „atskirti švies[ą] nuo tamsos“? Ką galime daryti, kad padėtume vaikams ir jaunimui?

Susijusios Raštų nuorodos

Psalmynas 119:105; Jono 7:17; 2 Timotiejui 3:15–17; 2 Nefio 4:15; 32:3; Helamano 3:29–30; DS 19:23; 84:85; 88:77–80

Pagalba mokytojui

„Netgi tada, kai vienu metu mokote daug žmonių, į mokymą galite įtraukti kiekvieną asmeniškai. Pavyzdžiui, asmenis paskatinate dalyvauti, kai pamokos pradžioje šiltai pasisveikinate su kiekvienu iš jų. <…> Jūs taip pat asmenis skatinate dalyvauti, kai dalyvavimą padarote patrauklų ir saugų“ (Teaching, No Greater Call [1999], p. 35).