26 skyrius

Ruošimasis mūsų Viešpaties atėjimui

„Paruoškite Viešpaties kelią ir tiesinkite jo takus, nes čia pat jo atėjimo valanda“ (DS 133:17).

Iš Džozefo Fildingo Smito gyvenimo

Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas kartą pasakė grupelei pastarųjų dienų šventųjų, jog jis „meldėsi, kad ateitų pasaulio pabaiga“. Jis sakė: „Būčiau laimingas, jeigu ji ateitų rytoj.“ Reaguodama į tą pareiškimą, viena moteris garsiai prakalbo, kad kiti girdėtų. Ji pasakė: „Oi, tikiuosi, kad neateis.“

Kažkada vėliau pasakodamas apie tą patyrimą Prezidentas Smitas mokė:

„Argi nenorite, kad ateitų pasaulio pabaiga?

Dauguma žmonių neteisingai supranta, ką reiškia pasaulio pabaiga. <…>

Kada ateis Kristus, pasauliui ateis galas. <…> Nebebus karo, jokios sumaišties, pavydo, melo; nebus nelabumo. Tada žmonės išmoks mylėti Viešpatį ir laikytis Jo įsakymų, ir jeigu jie to nedarys, jie čia nepasiliks. Tokia yra pasaulio pabaiga ir to maldoje prašė Gelbėtojas, kada Jo mokiniai atėjo ir pasakė Jam: „Išmokyk mus melstis.“ Ką jis padarė? Jis mokė juos: „Tėve mūsų, kuris esi Danguje, teesie šventas Tavo vardas. Teateinie Tavo karalystė. Tebūnie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje“ [žr. Luko 11:1–2, Biblija, Vilnius: Tikėjimo žodis, 2004].

„Tai yra tai, ko aš prašau maldoje. Viešpats maldoje prašė pasaulio pabaigos, ir aš taip pat.“¹

Pamokslaudamas ir rašydamas Prezidentas Smitas dažnai cituodavo šventraščių pranašystes apie paskutines dienas, Džozefo Smito vaidmenį paruošiant kelią Viešpačiui ir Gelbėtojo atėjimą šlovėje. Jutos Ogdeno šventyklos pašventinimo maldoje jis išreiškė gilius jausmus, susijusius su šiomis pranašystėmis:

„O mūsų Dieve, kaip žinai, gyvename paskutinėmis dienomis, kai rodomi laikų ženklai; kai tu spartini savo darbo laiką ir kai mes jau girdėjome tyruose šaukiančiojo balsą: „Paruoškite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite jam takus“ [žr. Mato 3:3]. <…>

„O mūsų Tėve, mes laukiame dienos, kada ateis Ramybės Kunigaikštis, kada žemė ilsėsis ir teisumas vėl bus ant jos veido; ir mes meldžiame, prašydami nuolankiomis ir atgailaujančiomis širdimis, kad galėtume ištverti tą dieną ir būti pripažinti vertais gyventi su tuo, kurį tu paskyrei būti karalių Karaliumi ir viešpačių Viešpačiu, kuriam tebūna šlovė, garbė, galia ir stiprybė dabar ir per amžius.“²

Džozefo Fildingo Smito mokymai

Viešpaties atėjimas netoli

Mes greitai artėjame prie didžios Viešpaties dienos, tų „atgaivos“ laikų, kai jis ateis dangaus debesyse, kad atkeršytų bedieviams ir paruoštų žemę ramybės karaliavimui visiems tiems, kurie pasiryžę laikytis jo įstatymo [žr. ApD 3:19–20, Biblija, Vilnius: Tikėjimo žodis, 2004].³

Įvyko daug dalykų, <…> kad ištikimiems Bažnyčios nariams būtų primintas faktas, jog Viešpaties atėjimas yra netoli. Evangelija buvo sugrąžinta. Bažnyčia buvo pilnai suorganizuota. Žmogui buvo suteikta kunigystė. Nuo pradžios buvo apreikšti įvairūs Evangelijos laikotarpiai ir Bažnyčiai buvo suteikti jų raktai ir įgaliojimai. Izraelis buvo ir tebėra renkamas į Sionės žemę. Žydai grįžta į Jeruzalę. Evangelija yra skelbiama visame pasaulyje kaip liudijimas kiekvienai tautai. Šventyklos yra statomos ir jose yra atliekamos apeigos už mirusiuosius ir gyvuosius. Vaikų širdys atgręžiamos į jų tėvus ir vaikai ieško savo mirusiųjų. Pastarosiomis dienomis buvo apreikštos sandoros, kurias Viešpats pažadėjo sudaryti su Izraeliu, ir tūkstančiai surinktų izraelitų jas priėmė. Taip Viešpaties darbas progresuoja ir visa tai yra ženklai, kad artinasi mūsų Viešpaties pasirodymas. <…>

Pranašų žodžiai greitai pildosi, tačiau tai vyksta taip natūraliai, kad daugelis mūsų nepajėgiame to pamatyti.

Joelis pažadėjo, kad Viešpats išlies savo dvasią ant visos žmonijos: sūnūs ir dukterys pranašaus, seneliai sapnuos sapnus, o jaunuoliai matys regėjimus [žr. Joelio 3:1–2]. <…>

Vienas iš pastarųjų dienų ženklų yra padidėjęs mokytumas. Danieliui buvo įsakyta „laiky[ti] paslaptyje šiuos žodžius ir užantspauduo[ti] [šios pranašystės] knygą iki pabaigos meto. [Ir tą dieną] daugelis bus sutrikę, – sako jis, – ir pažinimas vis labiau plis“ (žr. Dan. 12:4). Argi žmonės šiais laikais nėra „sutrikę“ taip, kaip niekada anksčiau pasaulio istorijoje? <…>

Argi neplinta pažinimas? Ar buvo kada pasaulio istorijoje metas, kada tiek daug pažinimo būtų išlieta ant žmonių? Deja, Pauliaus žodžiai pasitvirtino – žmonės yra „nuolat besimokan[tys] ir vis nesugeban[tys] pažinti tiesos“ (žr. 2 Tim. 3:7). <…>

Ar negirdėjome daug karų gandų? [Žr. DS 45:26.] Ar nepatyrėme karų, tokių karų, kokių pasaulis anksčiau nėra matęs? Ar šiais laikais nėra sumaišties tarp tautų, ir argi jų vadovai nėra susirūpinę? Argi karalystėse nebuvo perversmų ir tarp tautų neįvyko didžių pasikeitimų? Visa žemė yra sumaištyje. Kiekvieną dieną pranešama apie žemės drebėjimus įvairiose vietose [žr. DS 45:33]. <…>

Tačiau senasis pasaulis toliau sukasi skirdamas mažai dėmesio viskam, ką Viešpats yra pasakęs, ir visiems ženklams ir požymiams, kurie buvo parodyti. Žmonės užkietina savo širdis ir sako, „kad Kristus vilkina savo atėjimą iki žemės pabaigos“ (DS 45:26).⁴

Neseniai manęs paklausė, ar galiu pasakyti, kada ateis Viešpats. Atsakiau „taip“ ir dabar atsakau „taip“. Žinau, kada jis ateis. Jis ateis rytoj. Mes turime tai patvirtinantį jo žodį. Leiskite perskaityti:

„Štai, dabartis tebevadinama šiandiena iki Žmogaus Sūnaus atėjimo. Iš tiesų tai yra aukos diena ir mano žmonių apmokestinimo dešimtine diena; nes tas, kuris sumokėjęs dešimtinę, nebus sudegintas jo atėjimo metu.“

Taigi yra pakankamai pamokymų apie dešimtinę.

„Nes po šiandienos ateina deginimas – čia kalbama Viešpaties maniera – nes iš tiesų sakau, kad rytoj visi išdidieji ir tie, kurie elgiasi nedorai, bus lyg ražiena; ir aš juos sudeginsiu, nes aš esu Pulkų Viešpats; ir nepaliksiu gyvo nė vieno, kuris pasilieka Babilonėje“ [DS 64:23–24].

Aš pasakyčiau, kad Viešpats ateis rytoj. Todėl būkime pasiruošę.⁵

„Mes greitai artėjame prie didžios Viešpaties dienos, tų „atgaivos“ laikų, kai jis ateis dangaus debesyse“

Kristui atėjus vyks teismas

Viešpats naudodamas palyginimą apie kviečius ir rauges mokė apie paskutiniąsias dienas. Pagal tą pasakojimą sėjėjas pasodino gerą sėklą savo dirvoje, bet kol jis miegojo, atėjo priešas ir dirvoje pasėjo rauges. Kai pasirodė želmuo, tarnai norėjo eiti ir išrauti rauges, bet Viešpats įsakė jiems leisti, kad kviečiai augtų kartu su raugėmis, kol derlius subręs, kad jie, ravėdami rauges, neišrautų gležnų kviečių. Po to, pjūčiai baigiantis, jie turėjo eiti ir surinkti kviečius, o rauges surišti sudeginimui. Paaiškindamas šį palyginimą Viešpats pasakė savo mokiniams, kad „pjūtis – tai pasaulio pabaiga, o pjovėjai – angelai“ [žr. Mato 13:24–30, 36–43; DS 86].⁶

Raugės ir kviečiai auga kartu ir augo tame pačiame lauke visus tuos metus, bet artėja diena, kada kviečiai bus surinkti į kluoną, o raugės irgi bus surinktos sudeginimui ir įvyks atskyrimas teisiųjų nuo nelabųjų, ir kiekvienam iš mūsų dera laikytis Viešpaties įsakymų, atgailauti dėl savo nuodėmių, atsigręžti į teisumą, jei tik mūsų širdims reikia atgailos.⁷

Tvirtinkite ir stiprinkite Bažnyčios narius tikėjimu į Dievą; dievaži, mums to reikia. Tiek daug jėgų darbuojasi, kad išskirtų mus, net tarp Bažnyčios narių, ir vieną dieną netolimoje ateityje įvyks kviečių ir raugių atskyrimas, o mes esame arba kviečiai, arba raugės. Mes būsime arba vienoje pusėje, arba kitoje.⁸

Ateis diena, kada neturėsime šio pasaulio. Jis bus pakeistas. Gausime geresnį pasaulį. Gausime tokį, kuris bus teisingas, nes atėjęs Kristus išvalys žemę.

Skaitykite, kas yra parašyta mūsų Raštuose. Skaitykite, ką jis pats yra pasakęs. Kai jis ateis, išvalys šią žemę nuo viso jos nelabumo ir, kalbėdamas apie Bažnyčią, jis pasakė, kad pasiųs savo angelus ir jie surinks iš jo karalystės, kuri yra Bažnyčia, visus papiktintojus [žr. Mato 13:41].⁹

Didi ir baisi diena gali būti ne kas kita kaip Jėzaus Kristaus atėjimas įkurti savo karalystę su galia tarp žemės teisiųjų ir išvalyti žemę nuo viso neteisumo. Tai nebus baimės diena, kelianti baimę teisiųjų širdyse, bet tai bus didi baimės ir siaubo diena bedieviams. Tai sužinome iš mūsų Gelbėtojo žodžių, kada jis mokė savo mokinius [žr. Mato 24; Džozefas Smitas–Mato 1].¹⁰

Kristui atėjus vyks teismas. Mums pranešta, kad knygos bus atverstos, mirusieji bus teisiami pagal tai, kas užrašyta knygose, ir tarp tų knygų bus gyvenimo knyga [žr. Apreiškimo 20:12]. Mes matysime jos puslapius. Matysime save tokius, kokie esame, ir turime suprasti teisingai, kad mums skirti teismai yra teisingi, ar mes eitume į Dievo Karalystę, <…> kad gautume tuos šlovingus palaiminimus, ar būtume ištremti.¹¹

Maldauju pastarųjų dienų šventųjų, tvirtai ir ištikimai stovėkite vykdydami visas pareigas, laikydamiesi Viešpaties įsakymų, gerbdami kunigystę, kad galėtumėte stovėti, kai ateis Viešpats, – ar būtume gyvi, ar mirę, nesvarbu, – kad būtume jo šlovės dalininkai.¹²

Kad pasiruoštume Viešpaties atėjimui, turime budėti, melstis ir įvesti tvarką savo namuose

Šiais laikais pasaulyje daug įvykių rodo, kad artinasi Viešpaties diena, kada Išpirkėjas vėl pasirodys, kad įtvirtintų savo karalystę teisume, ruošdamasis tūkstantmetiniam valdymui. Tuo tarpu Bažnyčios narių pareiga siekti pažinimo ir studijavimu bei tikėjimu pasiruošti tos šlovingos dienos pradžiai.¹³

Mums nereikia galvoti, kokiu metu ir laiku ateis Kristus, bet turime budėti, melstis ir būti pasiruošę.¹⁴

Mane kartais erzina kai kurie mūsų vyresnieji, kurie kalbėdami sako, kad Viešpats ateis, kada visi tapsime pakankamai teisūs, kad priimtume jį. Viešpats nelauks, kol tapsime teisūs. Kada jis bus pasiruošęs ateiti – kada neteisumo taurė bus sklidina – tada, jei nebūsime teisūs, mums bus labai blogai, nes būsime priskaičiuoti prie bedievių ir būsime kaip ražiena, nušluojama nuo žemės, nes Viešpats sako, kad nelabumas neišsilaikys.¹⁵

Ar toliau snausime visiškoje užmarštyje ir abejingume viskam, ką Viešpats yra mums davęs kaip perspėjimą? Sakau jums: „Todėl budėkite, nes nežinote, kurią dieną ateis jūsų Viešpats.

Supraskite ir tai: jeigu šeimininkas žinotų, kurią nakties valandą ateis vagis, jis budėtų ir neleistų jam įsilaužti į namus.

Todėl ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“ (Mato 24:42–44).

Išgirskime šį Viešpaties perspėjimą ir įveskime tvarką savo namuose, ir pasiruoškime Viešpaties atėjimui.¹⁶

Pastarųjų dienų šventieji gali būti įrankiai Dievo rankose paruošiant žmones Viešpaties atėjimui

Ar būtų labai keista, jeigu Viešpats ateitų ir pradėtų savo ramybės karaliavimą, atkeršytų nelabiesiems, išvalytų žemę nuo nuodėmės ir pasiųstų pasiuntinius paruošti sau kelio? Ar turime tikėtis, kad Viešpats ateis teisti pasaulio pirma neperspėjęs ir neparuošęs išsigelbėjimo priemonių visiems, kurie atgailaus?

Nojus buvo pasiųstas į pasaulį perspėti apie potvynį. Jei žmonės būtų paklausę jo, būtų išsigelbėję. Mozė buvo pasiųstas vesti Izraelį į pažado žemę, kad įvykdytų Abraomui duotus pažadus. Jonas Krikštytojas buvo pasiųstas paruošti kelią Kristaus atėjimui. Kiekvienu atveju pašaukimas atėjo per atsivėrusius dangus. Izaijas, Jeremijas ir kiti pranašai buvo pasiųsti perspėti Izraelį ir Judą prieš juos ištiksiančius išsklaidymą ir nelaisvę. Jei jie būtų paklausę, būtų užrašytas kitoks istorijos puslapis. Jie turėjo savo šansą paklausyti; jie buvo perspėti ir turėjo išsigelbėjimo galimybę, kurią atmetė.

Viešpats pažadėjo, kad jam taip pat rūpės žmonija prieš jo antrąjį atėjimą.¹⁷

Džozefas Smitas buvo pasiųstas, kad paruoštų kelią jo antrajam atėjimui, skelbdamas Evangelijos pilnatvę ir suteikdamas visiems žmonėms galimybę išsigelbėti nuo neteisybės ir prasižengimo.¹⁸

Kai angelas Moronis aplankė jaunąjį Džozefą Smitą, jis pranašavo apie Gelbėtojo antrąjį atėjimą (žr. Džozefas Smitas–Istorija 1:36–41)

Jonas Patmoje regėjime matė paskutinėmis dienomis „kitą angelą, lekiantį dangaus viduriu, turintį paskelbti žemės gyventojams, visoms tautoms, gentims, kalboms ir žmonėms amžinąją Evangeliją“ [Apreiškimo 14:6].

Džozefas Smitas, išpildydamas tą pažadą, pareiškė, kad Moronis, šio žemyno senovės pranašas, prisikėlęs, mokė jį Evangelijos, davė jam nurodymus dėl visų dalykų atstatymo prieš Kristaus atėjimą. Ir Viešpats sakė: „Nes štai, Viešpats Dievas pasiuntė angelą, šaukiantį dangaus viduriu, sakantį: Paruoškite Viešpaties kelią ir tiesinkite jo takus, nes čia pat jo atėjimo valanda“ [DS 133:17].

Priimdami tai kaip tiesą pastarųjų dienų šventieji tiki, kad šiais laikais buvo atkurtas ryšys su dangumis ir dabar „karalystės Evangelija“ yra paskelbta kaip liudijimas pasauliui prieš Kristaus atėjimą [žr. Mato 24:14].¹⁹

Pastarųjų dienų šventieji gali būti laikomi keistais ir savotiškais dėl tikėjimo, kad jie pašaukti išpildyti šią Raštų vietą [Mato 24:14], bet jie uoliai siunčia misionierius į visas žemės vietas tik dėl visiško pasitikėjimo, kad Viešpats taip pasakė. Be to, kai visos tautos išgirs šią žinią, kaip tai buvo apreikšta šiomis paskutinėmis dienomis, tuomet turėsime laukti mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus atėjimo, nes tą dieną visos tautos bus perspėtos pasiuntinių, kurie buvo pasiųsti jiems pagal Viešpaties pažadą.²⁰

Evangelija skirta visiems žmonėms ir prieš antrąjį Žmogaus Sūnaus atėjimą Bažnyčia bus įkurta visur, visose tautose, netgi iki pasaulio pakraščių. <…>

Jis antrą kartą ištiesė ranką, kad surinktų Izraelį į Bažnyčią, ir šį kartą jis iškels šventųjų suėjimus visose tautose.²¹

Iš Jutos Ogdeno šventyklos pašventinimo maldos:

O Tėve, paspartink tą dieną, kada teisieji nugalės; kada tautų vadovai atidarys savo sienas Evangelijos skelbimui; kada išgelbėjimo durys plačiai atsivers sąžiningiems, doriems ir geriems visų tautų žmonėms.

Mes meldžiamės, kad tiesa sklistų; meldžiamės dėl misionierių darbo; prašome stiprybės, gausumo ir priemonių amžinųjų tiesų skelbimui didesniam skaičiui tavo kitų vaikų kiekvienoje tautoje, kiekvienoje giminėje kiekviena kalba. <…>

Mes trokštame būti įrankiais tavo rankose, kad paruoštume žmones tavo Sūnaus atėjimui.²²

Tūkstantmetis bus ramybės metas ir triūso Viešpaties darbe metas

Teisieji džiūgaus, kai jis ateis, nes tada į žemę ateis ramybė, teisumas žmonėms ir ta pati ramybės ir džiaugsmo dvasia, kuri vyravo šiame žemyne du šimtus metų [žr. 4 Nefio 1:1–22], bus vėl įtvirtinta tarp žmonių ir galiausiai taps visuotine, ir Kristus karaliaus tūkstantį metų kaip viešpačių Viešpats ir karalių Karalius. Mes laukiame to meto.²³

Tas laimės laikotarpis tęsis tūkstantį metų ir tinkamu metu visi žemės gyventojai bus atvesti į Bažnyčios kaimenę.²⁴

Tūkstantmetyje Evangelijos bus mokoma daug intensyviau ir su didesne galia tol, kol visi žemės gyventojai ją priims.²⁵

Vietoje poilsio meto tūkstantmetis visiems bus darbo metas. Nebus tinginiavimo, bus pritaikyti geresni metodai, kasdieniniams reikalams bus eikvojama ne tiek daug laiko, bet daugiau laiko bus skiriama Karalystės reikalams. Šventieji bus užimti šventyklose, kurios bus pastatytos visose žemės vietose. Tiesą sakant, jie bus tokie užimti, kad šventyklos dažniausiai bus pilnos.²⁶

Dėl didžio mirusiųjų išgelbėjimo darbo, kurį reikia atlikti, žemėje tūkstantį metų bus mirtingumas. Per tuos tūkstantį ramybės metų didis Viešpaties darbas vyks šventyklose ir į tas šventyklas žmonės eis darbuotis už tuos, kurie išėjo anapus ir kurie laukia, kada tas apeigas, nuo kurių priklauso jų išgelbėjimas, atliks tie, kurie vis dar gyvens žemėje kaip mirtingieji.²⁷

Mūsų pareiga išgelbėti mirusiuosius ir tas darbas tęsis per tūkstantmetį, kol visi negaus endaumento ir nebus užantspauduoti visi, turintys teisę į šį palaiminimą.²⁸

Visi, kurie mirė Kristuje, kelsis iš mirusiųjų Jo atėjimo metu ir per tūkstantmetį gyvens žemėje kartu su Kristumi. Tuos tūkstantį metų jie nepasiliks čia visą laiką, bet veiks kartu su tais, kurie čia vis dar gyvens mirtingą gyvenimą. Tie prikelti šventieji ir Pats Gelbėtojas ateis, kad mokytų ir duotų nurodymus; atskleistų mums visa, ką turime žinoti; suteiktų mums informaciją apie darbą Viešpaties šventyklose, kad galėtume atlikti tą darbą, kuris būtinas vertų žmonių išgelbėjimui.²⁹

Viešpats per savo tarnus pasakė, kad per tūkstantmetį tie, kurie išėjo anapus ir pasiekė prikėlimą, asmeniškai atskleis tiems, kurie vis dar mirtingi visą informaciją, kuri reikalinga, norint atlikti darbą už tuos, kurie išėję iš šio gyvenimo. Tada mirusieji turės privilegiją atskleisti žmonijai tai, ko jie trokšta ir ką jie turi teisę gauti. Tokiu būdu jokia siela nebus pamiršta ir Viešpaties darbas bus ištobulintas.³⁰

Kiekvieną savo gyvenimo dieną meldžiuosi, kad Jis paspartintų savo darbą. <…> Meldžiuosi, kad ateitų pasaulio pabaiga, nes noriu geresnio pasaulio. Noriu, kad ateitų Kristus. Noriu taikos karaliavimo. Noriu, kad ateitų metas, kai visi žmonės galės gyventi taikoje ir tikėjimo, nuolankumo ir maldos dvasioje.³¹

Pasiūlymai, kaip studijuoti ir mokyti

Klausimai

Kaip pasakojimas poskyryje „Iš Džozefo Fildingo Smito gyvenimo“ keičia jūsų mintis apie pasaulio pabaigą?
Kaip 1 poskyryje paminėtos pranašystės padeda mums pasiruošti Viešpaties atėjimui?
Peržvelkite 2 poskyryje Prezidento Smito mokymus apie kviečių ir raugių palyginimą. Ką galime daryti, kad būtume tarp „kviečių“? Kaip galime padėti savo šeimoms ir kitiems?
Ką, jūsų manymu, reiškia „budėti ir melstis“, kai ruošiamės Viešpaties atėjimui? Ką, jūsų manymu, reiškia „įvesti tvarką savo namuose“? (Žr. 3 poskyrį.)
Prezidentas Smitas meldėsi: „Mes trokštame būti įrankiais tavo rankose paruošiant žmones tavo Sūnaus atėjimui“ (4 poskyris). Kokiais būdais galime padėti kitiems pasiruošti Viešpaties atėjimui?
Peržvelkite 5 poskyrį. Kaip galime pasinaudoti žinojimu apie tai, kas įvyks per Tūkstantmetį?

Susijusios Raštų nuorodos

Psalmyno 102:16; Izaijo 40:3–5; Jokūbo 5:7–8; DS 1:12; 39:20–21; 45:39, 56–59

Pagalba mokytojui

„Vainikuojančią, įtikinamiausią, didžiausią atvertimo galią Evangelijos mokyme turi šie įkvėpti mokytojo žodžiai: „Šventosios Dvasios galia, Šventosios Dvasios apreiškimų mano sielai dėka, žinau, kad mano mokomos doktrinos yra tikros“ (Bruce R. McConkie iš Teaching, No Greater Call [1999], p. 43).