16 skyrius

Vaikų auginimas šviesoje ir tiesoje

„Pareiga, susijusi su Bažnyčios vaikų auklėjimu, pirmiausia tenka šeimai.“

Iš Džozefo Fildingo Smito gyvenimo

Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas savo tėvą Prezidentą Džozefą F. Smitą apibūdino kaip „žmogų, kuriuo aš pasitikėjau labiau nei bet kuo kitu, kurį pažinojau pasaulyje.“¹ Jis prisiminė, kad jo tėvas dažnai surinkdavo šeimą, „kad mokytų vaikus Evangelijos principų. Jie visi džiaugėsi jo draugija ir buvo dėkingi už patarimo žodžius ir pamokymus, kuriuos jis išsakydavo. <…> Jie niekada nepamiršo, ko buvo mokomi, jiems liko patirti įspūdžiai ir turbūt liks per amžius.“² Jis taip pat sakė: „Mano tėvas buvo mieliausias žmogus, kokį tik pažinojau. <…> Vieni iš šilčiausių prisiminimų yra tie, kai su juo praleisdavau ištisas valandas aptardamas Evangelijos principus ir gaudamas tokius pamokymus, kokius tik jis galėjo duoti. Tokiu būdu mano paties pažinimo pamatas buvo paklotas tiesoje, kad aš taip pat galėčiau pasakyti, jog žinau, kad mano Išpirkėjas gyvas ir kad Džozefas Smitas yra, buvo ir visada bus gyvojo Dievo pranašas.“³

Džozefas Fildingas Smitas taip pat meiliai atsiliepė apie savo motiną Džiuliną L. Smit ir jos mokymus. Jis sakė: „Ant savo motinos kelių buvau mokomas mylėti Pranašą Džozefą Smitą ir savo Išpirkėją. <…> Esu dėkingas už tą mokymą, kurį gavau, stengiausi sekti tėvo duotais pamokymais. Tačiau neturėčiau jam priskirti visų nuopelnų. Manau, nemaža dalis nuopelnų, labai didelė jų dalis, turi būti priskirta mano motinai, prie kurios kelių sėdėdavau, kai buvau mažas, ir klausydavausi pasakojimų apie pionierius. <…> Ji mokydavo mane, o kai buvau pakankamo amžiaus, duodavo man pačiam skaityti tai, ką galėjau suprasti. Ji mokė mane melstis [ir] būti ištikimam savo sandoroms ir įsipareigojimams, vykdyti savo diakono, mokytojo… ir vėliau kunigo pareigas. <…> Turėjau motiną, kuri rūpinosi, kad skaityčiau, ir man patiko skaityti.“⁴

Kai Džozefas Fildingas Smitas tapo tėvu, jis sekė savo tėvų pavyzdžiu. Jo dukra Amelija sakė:

„Tėvas buvo tobulas mokinys ir mokytojas, toks, kuris ne tik mokė mus iš savo didžių pažinimo atsargų, bet mus pačius skatino mokytis. <…>

Auklėdamas vaikus jis sekė patarimu iš DS 93:40: „Bet aš įsakiau jums auginti savo vaikus šviesoje ir tiesoje.“

Jis mokė mus prie pusryčių stalo, pasakodamas istorijas iš Raštų, ir sugebėdavo padaryti taip, kad kiekviena iš jų skambėdavo kaip nauja ir įdomi, nors jau buvome jas daug kartų girdėję anksčiau. Tą jaudulį, kurį jaučiau galvodama, ar faraono kareiviai ras auksinę taurę Benjamino grūdų maiše, juntu net šiandien. Mes sužinojome, kad Džozefas Smitas rado aukso plokšteles ir kad apsilankė Tėvas ir Sūnus. Kai tėvas turėdavo laiko palydėti mus į mokyklą, pasakodavo toliau. Pakeliui į mokyklą ėjome pro [Solt Leiko] šventyklą ir jis pasakojo apie angelą Moronį. Sužinojome, kad šventykla yra labai ypatinga vieta, kad norint įžengti į ją, reikia būti geram ir kad joje susituokus, santuoka bus amžina. Jis mokė mus tų dalykų, kurių meldė mūsų šeimos maldose, kai atsiklaupdavome šalia savo kėdžių prieš pusryčius ir po to per pietus. <…>

Šiandien jo mokymai ne tik pakylėja ir palaiko jo palikuonis, bet ir nesuskaičiuojamą kiekį ištikimų Bažnyčios narių. Kokia didelė privilegija ir palaima buvo būti jo dukra.“⁵

Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas ir jo proanūkė Šana Makonki

Džozefo Fildingo Smito mokymai

Kad vaikai galėtų atsilaikyti prieš priešininko įtaką, tėvai turi auginti savo vaikus šviesoje ir tiesoje

Neįmanoma per daug sureikšminti šeimos vieneto svarbos – meilės ir rūpinimosi vienų kitais šeimoje. Dvasinis solidarumas šeimos santykiuose yra tvirtas pagrindas, ant kurio klestės Bažnyčia ir pati visuomenė. Tą faktą gerai žino ir suvokia priešininkas ir kaip niekad anksčiau jis panaudoja bet kokį įmantrų mechanizmą, turimą įtaką ir galią, kad pakirstų ir sunaikintų tą amžiną instituciją. Tik Jėzaus Kristaus Evangelija, taikoma šeimos santykiuose, užkirs kelią tam velniškam naikinimui.⁶

Yra daug didelių ir realių pavojų, su kuriais reikia skaitytis, o tie, kurie mums kelia daugiau rūpesčių nei visi kiti kartu sudėjus, yra susiję su mūsų vaikais. Vienintelę tikrą apsaugą arba tinkamą gynybą gali suteikti tik šeima ir jos įtaka.⁷

Mūsų vaikai turi būti mokomi atskirti gėrį nuo blogio, nes be to jie dažnai negalės suprasti, kodėl jiems neleidžiama daryti to, kas įprasta jų kaimynams. Jeigu jie nebus mokomi Bažnyčios doktrinų, jie galbūt nesupras, kodėl žalinga sekmadienį eiti į koncertus, teatrą, paveikslų parodą, rungtynes arba kitas panašias vietas, kai jų draugai nevaržomi, bet skatinami įsitraukia į tuos Viešpaties jo dieną uždraustus dalykus. Gimdytojai atsako už tinkamą savo vaikų mokymą [ir] Viešpats pasmerks tėvus, jeigu jų vaikai užaugs nejusdami mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Evangelijos principų poveikio.⁸

Viešpats įsakė mums, kiekvienam ir visiems, auginti savo vaikus šviesoje ir tiesoje. Kur yra tokia dvasia, ten negalės būti ir nebus disharmonijos ir šventų pareigų nepaisymo.⁹

Už savo vaikų mokymą pirmiausia atsako gimdytojai

Tėvas niekada neatsisakė savo teisės į vaikus, gimusius šiame pasaulyje. Jie vis dar yra Jo vaikai. Jis patikėjo rūpinimąsi jais mirtingiems gimdytojams ir įspėjo, kad jie turi būti auginami šviesoje ir tiesoje. Mokyti savo vaikus šviesoje ir tiesoje yra pirmiausia ir pagrindinė gimdytojų atsakomybė.¹⁰

Pareiga, susijusi su Bažnyčios vaikų auklėjimu, pirmiausia tenka šeimai. Auginti savo vaikus šviesoje ir tiesoje yra gimdytojų atsakomybė ir Viešpats pareiškė, kad jeigu jie to nedarys, stos priešais teismo krasę, kad atsiskaitytų.¹¹

1831 m. apreiškime Bažnyčiai Viešpats pasakė:

„Ir dar, kiek Sionėje, ar bet kuriame iš suorganizuotų jos kuolų vaikų turintys gimdytojai nemoko jų suprasti doktrinos apie atgailą, tikėjimą Kristumi, gyvojo Dievo Sūnumi, ir krikštą, ir Šventosios Dvasios dovaną rankų uždėjimu, sulaukus aštuonerių metų, tiek nuodėmė bus ant tų gimdytojų galvų.

Nes tai bus įstatymas Sionės gyventojams ar bet kuriame iš suorganizuotų jos kuolų“ [DS 68:25–26].

<…> Viešpats to reikalauja iš mūsų.¹²

Gimdytojai atsakys už savo vaikų veiksmus, jeigu jie nemokys savo vaikų pavyzdžiu ir priesaku.

Jeigu gimdytojai padarė viską, kas jų galioje, kad teisingai mokytų savo vaikus pavyzdžiu ir priesaku ir po to vaikai nuklysta, gimdytojai nebus atsakingi ir nuodėmė bus ant vaikų.¹³

Bažnyčia remia gimdytojų pastangas mokyti savo vaikus

Pagrindinė atsakomybė daryti tai, kas veda į išgelbėjimą, tenka kiekvienam asmeniui. Visi turėjome galimybę patekti į žemę, kad pereitume bandomuosius mirtingumo patyrimus. Mes esame čia, kad būtume patikrinti, ar laikysimės įsakymų ir įveiksime pasaulį, todėl turime iš visų jėgų pasistengti.

Po to atsakomybė už mūsų išgelbėjimą tenka mūsų šeimoms. Gimdytojai duoti, kad būtų šviesa ir vestų savo vaikus, ir jiems įsakyta auginti juos šviesoje ir tiesoje, mokyti juos Evangelijos ir rodyti tinkamą pavyzdį. Iš vaikų tikimasi, kad jie paklus gimdytojams ir gerbs juos.

Bažnyčia ir jos padaliniai iš esmės yra aptarnaujanti organizacija, kad padėtų šeimoms ir asmenims.¹⁴

Kreipiuosi į jus, mano brangūs broliai ir seserys, vyrai ir žmonos, tėvai ir motinos, pasinaudokite kiekviena proga, kurią teikia Bažnyčia, kad jūsų vaikai būtų mokomi įvairiose organizacijose, parūpintose jiems per Viešpaties apreiškimą: Pradinukų organizacijoje, Sekmadieninėje mokykloje, Savitarpio tobulinimo [Vaikinų ir Merginų] organizacijose ir vyskupijos vadovaujamuose žemesniosios kunigystės kvorumuose. <…>

Visoje Bažnyčioje, kur tik įmanoma, yra seminarijos ir institutai. <…> Broliai ir seserys, siųskite savo vaikus į tas seminarijas. Besimokantieji koledže bus tinkamo amžiaus, kad lankytų Bažnyčios institutą, jeigu vaikystėje bus gavę deramą mokymą.¹⁵

Gimdytojai turi daryti viską, ką gali, kad padėtų savo vaikams suprasti Jėzaus Kristaus Evangeliją ir gyventi pagal ją

Asmeninis liudijimas visuomet bus Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios stiprybė. Liudijimas geriausiai puoselėjamas šeimos aplinkoje. <…> Liudijimų įgijimas ir išlaikymas turėtų būti šeimos užduotis. Neapleiskite nieko, kas padės stiprinti bet kurio jūsų šeimos nario liudijimą.¹⁶

Mes, kiek tik galime, turime apsaugoti [vaikus] nuo pasaulio nuodėmių ir blogybių, kad jie nebūtų atitraukiami nuo tiesos ir teisumo kelių.¹⁷

Visais įmanomais būdais padėkite savo vaikams augti ir pažinti Jėzaus Kristaus Evangeliją. Mokykite juos melstis. Mokykite juos laikytis Išminties žodžio, ištikimai ir nuolankiai vaikščioti priešais Viešpatį, kad tapę vyrais ir moterimis jie galėtų padėkoti jums už tai, ką padarėte dėl jų, ir žiūrėtų į praeitą gyvenimą dėkingomis širdimis, su meile savo gimdytojams už tai, kad rūpinosi jais ir mokė juos Jėzaus Kristaus Evangelijos.¹⁸

Rodykite teisų pavyzdį

Mes prašome gimdytojų savo gyvenime rodyti teisumo pavyzdį, suburti savo vaikus aplink save ir mokyti juos Evangelijos savo šeimos vakaruose ir kitu metu.¹⁹

Gimdytojai turi stengtis būti arba bent dėti visas pastangas, kad būtų tokiais, kokiais jie norėtų, kad būtų jų vaikai. Jūs negalite būti pavyzdžiu to, kas nesate.²⁰

Turite mokyti pavyzdžiu, o taip pat ir priesaku. Turite klauptis su savo vaikais maldoje. Turite su visu nuolankumu mokyti juos apie mūsų Gelbėtojo Jėzaus Kristaus misiją. Turite parodyti jiems kelią, o tėvas, rodantis savo sūnui kelią, nepasakys jam „Sūnau, eik į Sekmadieninę mokyklą“ arba „Eik į Savitarpio tobulinimo arba į kunigystės susirinkimą“, bet jis pasakys „Ateik, eime kartu.“ Jis mokys pavyzdžiu.²¹

Pradėkite mokyti vaikus, kai jie yra jauni

Joks žmogus negali per anksti pradėti tarnauti Viešpačiui. <…> Jaunime, sekite savo gimdytojų mokymais. Vaikas, kuris nuo gimimo mokomas teisumo, tikriausiai visada laikysis teisumo. Geri įpročiai lengvai formuojami ir jų lengva laikytis.²²

Namuose turi būti malda, tikėjimas, meilė ir paklusnumas Dievui. Tėvų pareiga mokyti savo vaikus gelbstinčių Jėzaus Kristaus Evangelijos principų, kad jie žinotų, kodėl turi būti pakrikštyti ir kad po krikšto širdyse justų troškimą toliau laikytis Dievo įsakymų, kad galėtų sugrįžti jo akivaizdon. Ar jūs, mano gerieji broliai ir seserys, norite savo šeimų, savo vaikų, ar norite būti užantspauduoti su savo tėvais ir motinomis, ar norite, kad jūsų šeimos vienetas būtų tobulas, kai įžengsite, jeigu jums bus leista, į celestialinę Dievo karalystę? Jeigu taip, tuomet turite pradėti mokyti dar prie lopšio.²³

Mokykite vaikus melstis

Kokie namai be maldos dvasios? Tai nėra pastarųjų dienų šventojo namai. Mes turime melstis, turime neleisti, kad rytas praeitų be padėkos Viešpačiui šeimos rate priklaupus ant kelių, dėkojant Jam už Jo palaimas ir prašant Jo vadovavimo. Neturime leisti, kad praeitų vakaras, negalime gultis, kol vėl nesurinkome šeimos narių, nepadėkojome Viešpačiui už Jo apsaugą ir nepaprašėme Jo vadovavimo kiekvienai savo gyvenimo dienai.²⁴

Tikiuosi, kad savo namuose mokote savo vaikus melstis. Tikiuosi, kad meldžiatės visa šeima ryte ir vakare, kad jūsų vaikai pavyzdžiu ir priesaku mokomi laikytis įsakymų, kurie labai brangūs ir šventi ir labai svarbūs mūsų išgelbėjimui Dievo karalystėje.²⁵

Supažindinkite vaikus su Raštais

Nėra tokių namų visame pasaulyje, kuriuose neturėtų būti Biblijos. Nėra tokių namų, kuriuose neturėtų būti Mormono Knygos. Aš kalbu apie pastarųjų dienų šventųjų namus. Nėra tokių namų, kur neturėtų būti Doktrinos ir Sandorų ir Brangiojo Perlo. Nelaikykite jų lentynose ar spintose, bet atvirose vietose, kur jas būtų lengva pasiekti, kad šeimos nariai galėtų pasinaudoti jomis ir atsisėdę patys skaitytų ir studijuotų Evangelijos principus.²⁶

Veskite šeimos namų vakarus

Vaikai, užaugę namuose, kuriuose vykdavo šeimos namų vakarai, kuriuose buvo gausu meilės ir vienybės, sudaro tvirtą stiprios visuomenės ir aktyvaus dalyvavimo Bažnyčioje pagrindą. Nėra didesnio paveldo, kurį gimdytojai gali palikti savo vaikams, už laimingos, vieningos ir mylinčios šeimos palaimas ir prisiminimus.

Gerai suplanuotas šeimos namų vakaras gali būti ilgalaikio džiaugsmo ir poveikio šaltinis. Tie vakarai yra grupinių veiklų, organizavimo, meilės išraiškų, dalinimosi liudijimais, Evangelijos principų mokymosi, šeimos laisvalaikio ir linksminimosi ir, visų svarbiausia, šeimos vienybės ir solidarumo metas.

Tėvai ir motinos, kurie ištikimai veda šeimos namų vakarus ir visais įmanomais būdais stiprina šeimos vienybę, garbingai vykdo didžiausią pareigą – tėvystės ir motinystės pareigą.²⁷

Tėvai negali atlikti svarbesnio vadovavimo Dievo karalystėje už vadovavimą savo šeimoms vedant šeimos namų vakarus. Kai namuose yra tokie patyrimai, šeimoje stiprėja vienybė ir pagarba, kuri kiekvieną asmenį artina prie didesnio teisumo ir laimės.²⁸

Gimdytojai, kurie ignoruoja šios programos [namų šeimos vakaro] teikiamą didelę pagalbą, rizikuoja savo vaikų ateitimi.²⁹

Mokykite dorumo, skaistumo ir moralumo

Turite mokyti savo vaikus dorumo, skaistumo. To jie turi būti mokomi nuo ankstyvos vaikystės. Jie taip pat turėtų būti informuoti apie spąstus ir pavojus, kurie yra labai paplitę visame pasaulyje.³⁰

Mes esame labai susirūpinę viso jaunimo dvasine ir moraline gerove. Moralumas, skaistumas, dorybė, laisvė nuo nuodėmės – tai yra ir turi būti mūsų gyvenimo būdo pagrindas, jeigu norime pasiekti tikslą.

Meldžiame tėvų ir motinų mokyti asmeninio tyrumo pavyzdžiu ir priesaku ir visuose tuose dalykuose patarti savo vaikams. <…>

Pasitikiu jauna Bažnyčioje augančia karta ir meldžiu jų nesekti pasaulio madomis ir papročiais, neprisidėti prie maištavimo dvasios, nenusigręžti nuo tiesos ir dorumo kelių. Tikime jų principiniu gerumu ir tikimės, kad jie taps stipriais teisumo pavyzdžiais ir šaltiniais, ir su didesniu tikėjimu ir veiksmingiau vykdys Bažnyčios darbą.³¹

Ruoškite vaikus, kad jie būtų tiesos liudytojai ir tarnautų misijoje

Mūsų jaunimas yra vieni labiausiai palaimintų ir privilegijuotų mūsų Tėvo vaikų. Jie yra dangaus kilmingieji, geriausia ir rinktinė karta, turinti dievišką lemtį. Jų dvasios buvo saugomos, kad ateitų šiomis dienomis, kai Evangelija yra žemėje, ir kai Viešpačiui reikia narsių tarnų, kurie vykdytų šį didį pastarųjų dienų darbą.³²

Turime paruošti [vaikus], kad jie būtų gyvi šio didžio pastarųjų dienų darbo teisingumo ir dieviškumo liudytojai ir ypač, kad mūsų sūnūs būtų verti ir pasiruoštų vykti į misijas skelbti Evangeliją kitiems mūsų Tėvo vaikams.³³

Padėkite vaikams pasiruošti turėti savo amžinas šeimas

Ar auklėjate [savo vaikus] taip, kad tuokdamiesi jie norėtų vykti į Viešpaties namus? Ar mokote juos taip, kad jie norėtų gauti didį endaumentą, kurį Viešpats yra jiems paruošęs? Ar pabrėžėte jiems tą faktą, kad jie gali būti užantspauduoti kaip vyras ir žmona ir gauti visus celestialinei karalystei priklausančius palaiminimus ir dovanas?³⁴

Turime <…> taip auklėti [vaikus], kad jie rinktųsi tinkamus bendražygius ir tuoktųsi Viešpaties namuose, ir taptų visų didžių palaiminimų, apie kuriuos kalbėjome, paveldėtojais.³⁵

Nuolankiai stenkimės išlaikyti savo šeimas nesuteptas, išlaikyti jas Viešpaties Dvasios įtakoje, apmokytas Evangelijos principų, kad jos galėtų augti teisume ir tiesoje. <…> [Vaikai] mums duoti, kad galėtume juos mokyti gyvenimo, amžinojo gyvenimo kelių, kad jie galėtų vėl grįžti Dievo, mūsų Tėvo, akivaizdon.³⁶

Pasiūlymai, kaip studijuoti ir mokyti

Klausimai

Skaitydami poskyrį „Iš Džozefo Fildingo Smito gyvenimo“ atkreipkite dėmesį į meilę savo vaikams rodančių gimdytojų pavyzdžius. Pagalvokite, kaip galite sekti tais pavyzdžiais, nepriklausomai nuo jūsų šeimyninių pareigų. Ką tėvai turi daryti, kad daugiau laiko praleistų su savo vaikais?
Prezidentas Smitas paminėjo dvasinius pavojus, kurie buvo jo laikais (žr. 1 poskyrį). Kokie kiti pavojai egzistuoja šiais laikais? Kaip gali tėvai ir seneliai padėti vaikams atsispirti blogai įtakai?
Pagalvokite apie Dangiškojo Tėvo pasitikėjimą gimdytojais, kai Jis leidžia jiems rūpintis Savo vaikais (žr. 2 poskyrį). Kokius nurodymus ir pagalbą Jis siūlo?
Kodėl Bažnyčia yra „aptarnaujanti organizacija, kad padėtų šeimoms ir asmenims“? (Žr. 3 poskyrį.) Kaip Bažnyčios organizacijos padėjo jums ir jūsų šeimai? Kaip galime padėti vaikams ir jaunimui visapusiškai dalyvauti?
4 poskyryje išvardinti keli būdai, kaip padėti vaikams ir jaunimui gyventi pagal Evangeliją. Apžvelgdami tuos patarimus, apmąstykite šiuos klausimus: ką konkrečiai jūs ir jūsų šeima darote gerai? Kokiose srityse galėtumėte dar tobulėti? Kaip galite padėti jaunimui Bažnyčioje stiprinti savo liudijimus?

Susijusios Raštų nuorodos

Pakartoto Įstatymo 6:1–7; Psalmyno 132:12; Mozijo 1:4; 4:14–15; DS 68:25–28; 93:36–40; taip pat žr. „Šeima. Pareiškimas pasauliui“

Pagalba mokytojui

„Pasistenkite nenutraukti gerų diskusijų tik todėl, kad galėtumėte pateikti visą paruoštą medžiagą. Nors labai svarbu pateikti medžiagą, dar svarbiau padėti besimokantiems pajausti Dvasios įtaką, atsakyti į jų klausimus, pagilinti jų Evangelijos supratimą ir sustiprinti jų pasiryžimą laikytis įsakymų.“ Tačiau taip pat „svarbu baigti diskusijas tinkamu momentu. Per pakylėjančią diskusiją didžioji dalis dvasios prarandama, jeigu diskusija tęsiasi per ilgai. <…> Kontroliuokite laiką. Žinokite, kada pamoka turi baigtis. Pasilikite pakankamai laiko, kad apibendrintumėte, kas buvo pasakyta ir paliudytumėte“ (Teaching, No Greater Call [1999], p. 64, 65).