Gyvenkite pagal savo privilegijas
Mokykitės, kaip kunigystės apeigos ir sandorų pažadai leis Dievo galiai lietis į jūsų gyvenimą.
Neseniai mano vyrui Gregui, nustačius diagnozę, prireikė rimtos operacijos ir mėnesius truksiančio chemoterapinio gydymo. Kaip ir daugelis jūsų, susidūrusių su panašia situacija, mes iš karto pradėjome melsti dangaus pagalbos ir Dievo galios. Sekmadienį po Grego operacijos sakramentas buvo pristatytas į mūsų ligoninės palatą.
Šį kartą sakramentą priėmiau tik aš. Vieną gabalėlį duonos. Vieną taurelę vandens. Bažnyčioje dažnai dėmesį sutelkiu į tai, kaip sakramentas ruošiamas, laiminamas ir dalijamas. Bet tą popietę mąsčiau apie Dievo galios dovaną, man prieinamą per sakramento apeigas, ir sandoros pažadą, kurį duodu priimdama gabalėlį duonos ir taurelę vandens. Tai buvo metas, kai man reikėjo galios iš dangaus. Apimta didelio sielvarto, nuovargio ir netikrumo, mąsčiau apie šią dovaną, galinčią man suteikti galimybę naudotis Jo galia, kurios man taip reikėjo. Sakramento priėmimas galėjo sustiprinti mano bendrystę su Viešpaties Dvasia ir suteikti man galimybę naudotis Dievo galios dovana, įskaitant angelų tarnavimą ir Gelbėtojo jėgą, įgalinančią nugalėti.
Nemanau, kad kada nors anksčiau taip aiškiai supratau, kad svarbu ne tik tai, kas atlieka apeigas, bet ir tai, ką tos apeigos ir mūsų sandoros pažadas atrakina. Kunigystės apeigos ir sandoros pažadai leidžia Dievui mus pašventinti, o tada daryti stebuklus mūsų gyvenime. Bet kaip tai nutinka?
Pirma, kad apeigos apreikštų Dievo galią mūsų gyvenime, jos turi būti atliekamos su Dievo Sūnaus įgaliojimu. Apeigų atlikimo tvarka yra svarbi. Tėvas patikėjo Jėzui Kristui raktus ir įgaliojimą prižiūrėti, kaip vykdomos Jo kunigystės apeigos. Jam vadovaujant, pagal Jo kunigystės tvarką, Dievo sūnūs buvo įšventinti veikti Dievo Sūnaus vardu.
Antra, mes ne tik duodame sandoros pažadus – privalome jų laikytis. Per daugelį evangelijos apeigų sudarome šventas sandoras su Dievu; Jis pažada mus laiminti, kai laikysimės tų sandorų. Ar suvokiame, kad kunigystės apeigos ir sandorų pažadų laikymasis leidžia mums naudotis Dievo galia?
Tą popietę galvojau, ar aš, sandorą sudariusi Dievo dukra, iki galo suprantu, kaip pasiekti Dievo galios dovaną per kunigystės apeigas ir ar tikrai suvokiu, kaip Dievo galia veikia manyje.
2019 m. Bažnyčios moterims buvo paskelbtas pranašiškas kvietimas, mokantis mus, kaip į savo gyvenimą įtraukti Gelbėtojo galią. Prezidentas Raselas M. Nelsonas pakvietė mus studijuoti Doktrinos ir Sandorų 25 skyrių – apreiškimą, duotą Emai Smit Harmonyje, Pensilvanijoje. To kvietimo priėmimas pakeitė mano gyvenimą.
Praėjusį mėnesį turėjau netikėtą galimybę apsilankyti Harmonyje. Ten, po klevais, Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui buvo sugrąžinta kunigystė. Netoli tų medžių yra Džozefo ir Emos namo lauko durys. Tame name priešais židinį yra langas. Stovėjau prie to lango ir mąsčiau, ką Ema galėjo galvoti, žiūrėdama pro tuos medžius.
1830 m. liepą Emai buvo 26 metai – ji buvo tokia jauna. Ji ištekėjo prieš trejus su puse metų. Neteko naujagimio berniuko – savo pirmagimio. Jo kapelis yra visai netoli jos namo. Man stovint prie to lango, buvo nesunku įsivaizduoti, kokios galėjo būti jos mintys. Be abejo, ji nerimavo dėl jų finansinių reikalų, dėl stiprėjančio persekiojimo, kuris kėlė grėsmę jų saugumui, dėl jų ateities. Ir vis dėlto visur aplink ją virė Dievo darbas. Ar ji taip pat mąstė apie savo vietą Jo plane, savo paskirtį Jo karalystėje ir savo potencialą Dievo akyse?
Manau, galbūt taip.
Kitapus kelio į žemę buvo sugrąžinta Dievo kunigystės įgaliojimo dovana ir raktai. Tai buvo metas, kai Emai iš tikrųjų reikėjo galios iš dangaus. Įsivaizduoju, kad, apimta didelio sielvarto, nuovargio ir netikrumo, Ema mąstė apie šią Dievo kunigystės dovaną, galinčią padaryti prieinamą Jo galią, kurios jai taip reikėjo.
Bet Ema ne tik stovėjo prie lango ir kėlė klausimus.
Kol pranašas Džozefas buvo mokomas apie kunigystės raktus, pareigas, apeigas ir kaip padėti tarnauti kunigijai, pats Viešpats per savo pranašą davė apreiškimą Emai. Šis apreiškimas buvo suteiktas 26 metų Emai Harmonyje – ne Emai, Navū Paramos bendrijos prezidentei. Per apreiškimą Ema sužinojo apie vidinį pašventinimą ir sandoros ryšį, kuris padarys tas kunigystės apeigas veiksmingesnes jos gyvenime.
Pirma, Viešpats priminė Emai jos vietą Jo plane, įskaitant tai, kas ji buvo ir kieno ji buvo – Jo dukra Jo karalystėje. Ji buvo pakviesta „vaikščioti doros takais“, takais, kurie apėmė apeigas, padarysiančias prieinamą Dievo galią, jei Ema laikysis savo sandorų.
Antra, jai smarkiai gedint, Viešpats davė jai tikslą. Ema turėjo ne tik galimybę iš pirmos eilės stebėti Sugrąžinimą; ji buvo svarbi vykstančio darbo dalyvė. Ji buvo paskirta „aiškinti Raštus ir raginti bažnyčią“. Ji turėjo savo laiką „skir[ti] rašyti ir daug mokytis“. Emai buvo duota šventa užduotis – padėti šventiesiems pasiruošti garbinti; jų giesmės Viešpačiui bus priimtos kaip maldos ir „į tai bus atsakyta palaima ant jų galvų“.
Galiausiai Viešpats paminėjo vidinio pasišventimo procesą, kuris paruoš Emą išaukštinimui. „Jei šito nedarai, – paaiškino jai Viešpats, – tu negali ateiti ten, kur aš esu.“
Jei atidžiai perskaitysime 25 skyrių, pamatysime svarbią seką. Iš dukters karalystėje Ema tapo „išrinktąja ponia“ ir karaliene. Aarono ir Melchizedeko kunigystės apeigos kartu su jos sandoros pažadų laikymusi sustiprino jos bendrystę su Dvasia ir angelais, įgalino ją vaikščioti savo gyvenime su dievišku vadovavimu. Savo dieviškąja galia Dievas išgydė jos širdį, praplėtė jos gebėjimus ir padėjo jai tapti tokiai, kokia, Jis žinojo, kad ji gali tapti. Ir per Melchizedeko kunigystės apeigas jos gyvenime apsireiškė „dievotumo galia“, ir Viešpats praskleidė uždangą, kad ji galėtų gauti supratimą iš Jo. Būtent taip atrodo Dievo galios veikimas mumyse.
Prezidentas Raselas M. Nelsonas mokė:
„Visi [Harmonyje] nutikę dalykai turi didelį poveikį jūsų gyvenimui. Kunigystės sugrąžinimas ir Viešpaties patarimai Emai gali jus nukreipti ir palaiminti. […]
Prieigos prie Dievo galios savo gyvenime gavimui prireiks tų pačių dalykų, kuriuos Viešpats nurodė daryti tiek Emai, tiek kiekvienai jūsų.“
Abiejose to lango pusėse Harmonyje vyko svarbūs dalykai, įskaitant apreiškimą, duotą Viešpaties pašauktai išrinktajai poniai, – apreiškimą, kuris sustiprino, padrąsino ir pamokė Emą Smit, Dievo dukrą.
Kai mūsų anūkei Izabelei buvo suteiktas vardas ir palaiminimas, jos tėvas palaimino ją, kad ji suprastų kunigystę, kad ji augtų ir sužinotų apie palaimą, kurią ji teiks jos gyvenime; ir kad jos tikėjimas kunigyste augtų, kai toliau augs jos supratimas.
Nedažnai maža mergaitė yra palaiminama suprasti kunigystę ir sužinoti, kaip su ja susijusios kunigystės apeigos ir sandoros padės jai pasiekti Dievo galią. Bet prisiminiau Emą ir pagalvojau: kodėl gi ne? Ši mažytė dukrelė gali tapti išrinktąja ponia Jo karalystėje ir galiausiai karaliene. Per Jo kunigystės apeigas ir jos sandoros pažadų laikymąsi Dievo galia veiks joje ir per ją, kad padėtų jai įveikti viską, ką atneš gyvenimas, ir tapti tokia moterimi, kokia Dievas žino, kad ji gali tapti. Noriu, kad tai suprastų kiekviena karalystės mergaitė.
„Gyvenkite pagal savo privilegijas.“
Sužinokite, kaip dėl kunigystės apeigų ir sandorų pažadų Dievo galia galės veiksmingiau lietis į jūsų gyvenimą, veikdama jumyse ir per jus, įgalindama ir aprūpindama jus, kad realizuotumėte visą savo paskirtį ir potencialą.
Atidžiai išstudijuokite ir apmąstykite Aarono ir Melchizedeko kunigysčių apeigas, sandorų pažadus, kuriuos duodame per kiekvieną iš jų, ir Dievo galią, kuri tampa mums pasiekiama per tas apeigas.
Atminkite, kad svarbu ne tik tai, kas atlieka apeigas, bet ir tai, ką tos apeigos ir jūsų sandoros pažadas atrakina.
Duonos ir vandens sakramentas yra savaitinis priminimas apie Jo galią, veikiančią jumyse, kad padėtų jums nugalėti. Šventosios kunigystės apdaro vilkėjimas yra kasdienis priminimas apie Jo galios dovaną, veikiančią jumyse, kad padėtų jums tapti.
Visi turime prieigą prie Dievo galios dovanos.
Kiekvieną kartą, kai priimame sakramentą.
Kiekvieną kartą, kai peržengiame šventyklos slenkstį.
Tai svarbiausias mano šabo įvykis. Dėl to branginu savo šventyklos rekomendaciją.
„Jos apeigose apsireiškia dieviškumo galia.“
Apie šią dovaną liudiju Jėzaus Kristaus vardu, amen.