Jo ranka pasiruošusi mums padėti
Jei tikėdami tiesime Jėzui Kristui ranką, Jis visada bus šalia.
Kai buvau vaikas, visa šeima nuvykome atostogauti į paplūdimį mano gimtosios Čilės pakrantėje. Džiaugiausi, kad kelias dienas galėsiu praleisti su šeima mėgaudamasis vasara. Ypač didelį džiaugsmą kėlė mintis, kad pagaliau galėsiu prisijungti prie savo vyresniųjų brolių ir daryti tai, ką jie paprastai darydavo pramogaudami vandenyje.
Vieną dieną broliai nuėjo žaisti ten, kur lūžta bangos, o aš jaučiausi pakankamai didelis ir subrendęs, kad galėčiau sekti paskui juos. Brisdamas link tos vietos supratau, kad bangos didesnės, nei atrodė nuo kranto. Staiga prie manęs atsirito banga. Pajutau, kaip mane užvaldė gamtos galia ir nubloškė į jūros gelmes. Kai buvau blaškomas, nemačiau ir nejaučiau jokio atskaitos taško. Kada jau maniau, kad mano nuotykiai šioje žemėje artėja prie pabaigos, pajutau ranką, traukiančią mane į paviršių. Pagaliau galėjau matyti saulę ir atgauti kvapą.
Mano brolis Klaudijus, pamatęs mano bandymus elgtis kaip suaugusiam, atskubėjo man į pagalbą. Buvau netoli kranto. Nors buvo negilu, aš praradau orientaciją ir nesupratau, kad galėjau padėti sau pats. Klaudijus pasakė, kad būčiau atsargus ir kad gali mane pamokyti, jei noriu. Nors prisirijau litrus vandens, mano išdidumas ir noras būti dideliam buvo stipresni, tad atsakiau: „Žinoma.“
Klaudijus pasakė, kad į bangas turiu pulti. Pamaniau, kad tikrai pralaimėsiu tą kovą prieš tokią, regis, didžiulę vandens sieną.
Artėjant naujai didelei bangai, Klaudijus greitai pasakė: „Žiūrėk, kaip reikia daryti.“ Klaudijus nubėgo prie artėjančios bangos ir nėrė į ją, kol ši dar nebuvo lūžusi. Buvau taip sužavėtas jo nėrimo, kad nepastebėjau kitos artėjančios bangos. Tad vėl buvau panardintas į jūros gelmes ir mėtomas gamtos jėgų. Po kelių sekundžių ranka sugriebė manąją, ir aš vėl buvau ištrauktas į paviršių ir orą. Mano išdidumo liepsna geso.
Šį kartą brolis pasiūlė man nerti drauge su juo. Jo pakviestas, nusekiau paskui jį ir mes nardėme drauge. Jaučiausi taip, tarsi būčiau įveikęs sudėtingiausią iššūkį. Žinoma, nebuvo lengva, bet man pavyko, nes man padėjo ir pavyzdį parodė brolis. Jo ranka du kartus mane išgelbėjo, o jo pavyzdys parodė, kaip tą dieną susidoroti su iššūkiu ir nugalėti.
Prezidentas Raselas M. Nelsonas mus pakvietė mąstyti celestiališkai, ir aš noriu laikytis jo patarimo ir pritaikyti jį šiam mano vasariškam pasakojimui.
Gelbėtojo galia prieš priešininką
Jei mąstysime celestiališkai, suprasime, kad gyvenime susidursime su sunkumais, kurie atrodys didesni už mūsų gebėjimą juos įveikti. Mirtingajame gyvenime patiriame priešininko išpuolius. Kaip tą vasaros dieną, kai mane talžė galingos bangos, galime jaustis bejėgiai ir norėti pasiduoti stipresniam likimui. Tos „piktos bangos“ gali mėtyti mus į visas puses. Tačiau nepamirškime, kas turi galią toms bangoms ir, iš tikro, visam kam žemėje. Tai mūsų Gelbėtojas, Jėzus Kristus. Jis turi galią padėti mums išbristi iš kiekvienos blogos padėties ar nepalankios situacijos. Nesvarbu, ar jaučiamės arti Jo, ar ne, Jis vis tiek gali mums padėti ten, kur esame tokie, kokie esame.
Jei tikėdami tiesime Jam ranką, Jis visada bus šalia ir savu laiku bus pasiruošęs bei pasiryžęs sugriebti mūsų rankas ir ištraukti mus į saugią vietą.
Gelbėtojas ir Jo tarnystės pavyzdys
Jei mąstysime celestiališkai, pažinsime Jėzų Kristų kaip nepriekaištingą tarnystės pavyzdį. Raštuose matome modelį, kaip Jis ar Jo mokiniai ištiesia pagalbos ranką kokiam nors žmogui, kuriam reikia pagalbos, išgelbėjimo ar palaiminimo. Kaip kad mano istorijoje: žinojau, kad brolis yra šalia, bet to, kad jis šalia, nepakako. Klaudijus žinojo, kad patekau į bėdą, ir atėjo padėti man išnirti iš vandens.
Retkarčiais galvojame, kad mums tereikia būti šalia žmogaus, kuriam reikia pagalbos, tačiau dažnai galime padaryti daugiau. Žvelgimas iš amžinosios perspektyvos gali padėti mums gauti apreiškimą, kaip laiku pasiūlyti pagalbą tiems, kuriems jos reikia. Pasikliaudami Šventosios Dvasios vedimu ir įkvėpimu, galėsime suprasti, kokios būtent pagalbos reikia, ar tai būtų laikina parama, pavyzdžiui, emocinė paguoda, maistas ar pagalba atliekant kasdienius darbus, ar dvasinis vedimas, padedant kitiems pasirengti sudaryti šventas sandoras, jas sudaryti ir jų laikytis.
Gelbėtojas pasiruošęs mus išgelbėti
Kai Petras, vyriausiasis apaštalas, „ėjo vandeniu, norėdamas ateiti pas Jėzų, […] išsigando ir, pradėjęs skęsti, sušuko: „Viešpatie, gelbėk mane!“ Jėzus žinojo, kiek tikėjimo Petras panaudojo, kad eitų pas Jį vandeniu. Taip pat Jis žinojo apie Petro baimę. Anot to pasakojimo, Jėzus, „tuojau ištiesęs ranką, […] sugriebė jį ir tarė [šiuos žodžius]: „Mažatiki, ko suabejojai?“ Jo žodžiai buvo skirti ne Petrui papeikti, bet priminti jam, kad Jis, Mesijas, yra su juo ir mokiniais.
Jei mąstysime celestiališkai, širdyse gausime patvirtinimą, kad Jėzus Kristus iš tiesų yra mūsų Gelbėtojas, Užtarėjas pas Tėvą ir Išpirkėjas. Jei naudosime tikėjimą Juo, Jis išgelbės mus iš mūsų puolusios būsenos, kad ir kokie būtų mūsų iššūkiai, negalios ir poreikiai šiame laikinajame gyvenime, ir suteiks mums didžiausią iš visų dovanų – amžinąjį gyvenimą.
Gelbėtojas mūsų neapleidžia
Tą dieną brolis manęs neapleido, bet atkakliai stengėsi, kad galėčiau išmokti viską padaryti pats. Jis atkakliai darė, ką reikia, net jei dėl to mane teko gelbėti du kartus. Jis atkakliai stengėsi, net jei iš pradžių man nepavyko. Jis atkakliai stengėsi, kad galėčiau įveikti šį iššūkį ir man pavyktų. Jei mąstysime celestiališkai, suprasime, kad Gelbėtojas šalia bus tiek kartų, kiek reikės, kad padėtų, jei norėsime išmokti, pasikeisti, įveikti, susidoroti ar sėkmingai atlikti tai, kas atneš tikrą ir nesibaigiančią laimę mūsų gyvenime.
Gelbėtojo rankos
Raštuose yra įamžintas Gelbėtojo rankų simboliškumas ir reikšmė. Per apmokančiąją auką Jo rankas pervėrė vinys, kuriomis Jis buvo prikaltas prie kryžiaus. Po prisikėlimo Jis pasirodė savo mokiniams tobulu kūnu, bet žymės Jo rankose išliko kaip priminimas apie Jo beribę auką. Jo ranka visada bus pasiruošusi mums padėti, net jei iš pradžių jos nematysime ar nejausime, nes Dangiškasis Tėvas išrinko Jį būti mūsų Gelbėtoju, visos žmonijos Išpirkėju.
Mums pasiekiama, aut. Džėjus Brajantas Vordas
Dievo ranka, aut. Jongsungas Kimas
Jei mąstau celestiališkai, žinau, kad šiame gyvenime nesame palikti vieni. Nors mums tenka susidurti su sunkumais ir išmėginimais, mūsų Dangiškasis Tėvas žino mūsų galimybes ir žino, kad galime ištverti ar įveikti mums iškilusius sunkumus. Turime atlikti savąją dalį ir kreiptis į Jį su tikėjimu. Jo mylimas Sūnus, Jėzus Kristus, yra mūsų gelbėtojas ir visada bus šalia. Šventu Jo vardu, Jėzaus Kristaus vardu, amen.