Sveiki atvykę į džiaugsmo Bažnyčią
Dėl mūsų Gelbėtojo Jėzaus Kristaus išperkančiojo gyvenimo ir misijos galime ir turėtume būti patys džiaugsmingiausi žmonės žemėje!
Buvau pakrikštytas Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčioje 1987 m. Kūčių vakarą, beveik prieš 37-erius metus. Tai buvo išties nuostabi diena mano gyvenime ir mano amžinojoje kelionėje, ir aš nuoširdžiai dėkoju draugams, kurie paruošė kelią ir atvedė mane prie to naujo gimimo vandenų.
Nesvarbu, ar jūsų krikštas buvo vakar, ar prieš daugelį metų, ar renkatės dideliame daugelį apylinkių aptarnaujančiame Bažnyčios pastate, ar po šiaudiniu skliautu, ar priimate sakramentą Gelbėtojui atminti tajų ar suahilių kalba, norėčiau jums pasakyti: sveiki atvykę į džiaugsmo Bažnyčią! Sveiki atvykę į džiaugsmo Bažnyčią!
Džiaugsmo Bažnyčia
Dėl mūsų Dangiškojo Tėvo meilės plano kiekvienam savo vaikui ir dėl mūsų Gelbėtojo Jėzaus Kristaus išperkančiojo gyvenimo ir misijos galime ir turėtume būti patys džiaugsmingiausi žmonės žemėje! Net ir siaučiant gyvenimo audroms dažnai neramiame pasaulyje, dėl vilties Kristumi ir supratimo apie savo vietą nuostabiame laimės plane galime išsiugdyti augantį ir išliekantį džiaugsmo ir vidinės ramybės jausmą.
Vyriausiasis Viešpaties apaštalas Prezidentas Raselas M. Nelsonas beveik visose savo kalbose nuo tada, kai tapo Bažnyčios prezidentu, kalbėjo apie džiaugsmą, kylantį iš į Jėzų Kristų sutelkto gyvenimo. Jis tai apibendrino taip glaustai: „Džiaugsmas kyla iš Jo ir dėl Jo. […] Pastarųjų dienų šventiesiems Jėzus Kristus yra džiaugsmas!“
Esame Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai. Esame džiaugsmo Bažnyčios nariai! Niekur kitur mūsų, kaip tautos, džiaugsmas neturėtų būti toks akivaizdus, kaip tuomet, kai kiekvieną šabą susirenkame į sakramento susirinkimus garbinti viso džiaugsmo šaltinio! Čia renkamės kartu su savo apylinkės ir skyriaus šeimomis švęsti Viešpaties vakarienės sakramento, mūsų išvadavimo iš nuodėmės ir mirties bei galingos Gelbėtojo malonės! Čia ateiname, kad patirtume džiaugsmą, prieglobstį, atleidimą, dėkingumą ir bendrystę, kuriuos randame per Jėzų Kristų!
Ar ši kolektyvinio džiūgavimo Kristumi dvasia yra tai, ką jūs randate? Ar tai yra tai, ką atsinešate? Galbūt manote, kad tai neturi nieko bendro su jumis, o gal tiesiog esate įpratę prie to, kaip viskas visada buvo daroma. Bet visi, nepriklausomai nuo mūsų amžiaus ar pašaukimo, galime prisidėti prie to, kad mūsų sakramento susirinkimai taptų tokia džiaugsmo kupina, į Kristų sutelkta ir svetinga valanda, kokia begalėtų būti, persmelkta džiugios pagarbos dvasios.
Džiaugsminga pagarba
Džiaugsminga pagarba? „Ar tai įmanoma?“ – galite paklausti. Taip, įmanoma! Mes labai mylime, šloviname ir gerbiame savo Dievą, o mūsų pagarbumas kyla iš sielos, kuri džiaugiasi gausia Kristaus meile, gailestingumu ir išgelbėjimu! Toks džiaugsmingas pagarbumas Viešpačiui turėtų charakterizuoti mūsų šventus sakramento susirinkimus.
Tačiau daugeliui pagarbumas reiškia tik tai: tvirtai sukryžiuoti rankas ant krūtinės, nulenkti galvas, užsimerkti ir nejudėti – neribotą laiką! Tai gali būti naudinga mokant energingus mažus vaikus, tačiau augdami ir mokydamiesi pamatysime, kad pagarbumas yra kur kas daugiau. Ar taip elgtumės, jei Gelbėtojas būtų su mumis? Ne, nes „[Jo] akivaizdoje yra džiaugsmo pilnatvė“!
Na, daugeliui iš mūsų šis sakramento apeigų pasikeitimas pareikalaus daugkartinių pastangų.
Kuo skiriasi lankymasis nuo garbinimo
Mes nesirenkame per šabą vien tam, kad apsilankytume sakramento susirinkime ir pasižymėtume savo darbų sąraše. Drauge susirenkame garbinti. Šie du dalykai labai skiriasi. Dalyvauti reiškia kažkur būti. Tačiau garbinti reiškia tikslingai šlovinti ir garbinti Dievą taip, kad tai pakeistų mus!
Ant pakylos ir tarp susirinkusiųjų
Jei renkamės, kad atmintume Gelbėtoją ir išpirkimą, kuris įmanomas per Jį, mūsų veidai turėtų atspindėti mūsų džiaugsmą ir dėkingumą! Vyresnysis F. Enzis Bušė kartą papasakojo istoriją, kai, jam tarnaujant skyriaus prezidentu, vienas berniukas iš susirinkusiųjų, pažvelgęs į jį ant pakylos, garsiai paklausė: „Ką ten veikia tas vyras piktu veidu?“ Sėdintieji ant pakylos – kalbėtojai, vadovai, choristai – ir likę susirinkusieji savo veido išraiška sveikina atvykusiuosius į džiaugsmo Bažnyčią!
Giesmių giedojimas
Ar giedodami kartu, nepriklausomai nuo to, kokia mūsų balsų kokybė, šloviname savo Dievą ir Karalių, ar mes tik murmame žodžius, o gal visai nedainuojame? Raštuose rašoma, kad „teisiųjų giesmė yra malda [Dievui]“, kuri patinka Jo sielai. Tad giedokime! Ir šlovinkime Jį!
Kalbos ir liudijimai
Mūsų kalbų ir liudijimų šerdyje yra Dangiškasis Tėvas, Jėzus Kristus ir nuolankaus gyvenimo pagal Jų evangeliją vaisiai, kurie yra „saldesni už viską, kas saldu“. Tada mes tikrai „sotinsi[mės] […], kol pasisotinsi[me], tad nei alksi[me], nei trokši[me]“, ir mūsų naštos dėl Sūnaus džiaugsmo taps lengvesnės.
Sakramentas
Šlovingas mūsų susirinkimo dėmesio centras yra sakramento laiminimas ir priėmimas, kur duona ir vanduo simbolizuoja apmokančią mūsų Viešpaties dovaną, ir mūsų surinkimo tikslas. Tai yra šventas dvasinio atsinaujinimo metas, kai iš naujo paliudijame, kad esame pasiryžę priimti Jėzaus Kristaus vardą bei vėl sudaryti sandorą visada atminti Gelbėtoją ir laikytis Jo įsakymų.
Tam tikrais gyvenimo laikotarpiais prie sakramento galime artintis sunkia širdimi ir su didelėmis naštomis. Kitais atvejais ateiname neslegiami rūpesčių ir vargų. Kai įdėmiai klausomės, kaip laiminama duona ir vanduo, ir priimame tuos šventus simbolius, galime pajusti, kad turime apmąstyti Gelbėtojo auką, Jo agoniją Getsemanėje, Jo kančią ant kryžiaus, sielvartą bei skausmus, kuriuos Jis dėl mūsų ištvėrė. Tai palengvins mūsų sielas, kai savo kentėjimus susiesime su Jo. Kitais atvejais su dėkingumu ir pagarbumu stebėsimės didžiuliu ir saldžiu džiaugsmu, kurį patirsime dėl to, kas mūsų gyvenime ir amžinybėje tapo įmanoma dėl nuostabios Jėzaus dovanos! Džiūgausime tuo, kas dar mūsų laukia, – mūsų branginamu susitikimu su mūsų mylimu Tėvu ir prisikėlusiu Gelbėtoju.
Galbūt pripratome manyti, kad sakramento paskirtis yra sėdėti ant suolo ir galvoti tik apie visus praėjusios savaitės suklydimus. Bet apsukime tai 180 laipsnių. Ramybėje galime apmąstyti daugybę būdų, kaip tą savaitę matėme Viešpatį, nepaliaujamai mums reiškiantį savo nuostabią meilę! Galime apmąstyti, ką reiškia „atras[ti] kasdienės atgailos džiaugsmą“. Galime dėkoti už akimirkas, kai Gelbėtojas įžengė į mūsų kovas bei pergales, ir už atvejus, kai jautėme Jo malonę, atleidimą ir galią, suteikiančius mums jėgų įveikti sunkumus ir kantriai ar net džiugiai nešti savo naštas.
Taip, mes apmąstome kančias ir neteisybę, patirtą mūsų Išpirkėjo už mūsų nuodėmes, ir tai verčia giliai susimąstyti. Tačiau kartais ten užstringame – sode, prie kryžiaus, kapo viduje. Mums nepavyksta pereiti į džiaugsmą dėl atsivėrusio kapo, nugalėtos mirties ir Kristaus pergalės prieš viską, kas gali sutrukdyti mums gauti ramybę ir grįžti į savo dangiškuosius namus. Nesvarbu, ar per sakramentą liesime liūdesio ar dėkingumo ašaras, pagarbiai stebėkimės gerąja naujiena apie Tėvo padovanotą savo Sūnų!
Tėvams, auginantiems mažamečius ar ypatingų poreikių turinčius vaikus
Tėvams, auginantiems mažus ar specialiųjų poreikių turinčius vaikus, dažnai nėra tokio dalyko kaip ramybės ir tylaus apmąstymo laikas sakramento metu. Tačiau per savaitę savo pavyzdžiu trumpai galite mokyti meilės, dėkingumo ir džiaugsmo, kuriuos jaučiate dėl Gelbėtojo ir iš Jo, kai nuolat rūpinatės Jo mažaisiais ėriukais. Šiame darbe jokios pastangos nenueina veltui. Dievas jus gerai pažįsta.
Šeimos, apylinkės ir skyriaus tarybos
Panašiai ir namuose galime sustiprinti savo viltis ir lūkesčius dėl laiko, kurį leisime Bažnyčioje. Šeimos pasitarimuose galime aptarti, kaip kiekvienas galėtų prasmingai prisidėti priimant visus į džiaugsmo Bažnyčią! Galime planuoti ir tikėtis patirti džiaugsmą Bažnyčioje.
Apylinkės ir skyriaus tarybos gali įsivaizduoti ir kurti džiaugsmingo pagarbumo atmosferą sakramento valandai, įvardyti praktinius žingsnius ir vaizdines užuominas, kurios padės.
Džiaugsmas
Žmonės skirtingai įsivaizduoja džiaugsmą. Kai kuriems tai gali būti energingas pasveikinimas prie durų. Kitiems tai gali būti tyliai padėti žmonėms jaustis patogiai, šypsotis ir sėdėti šalia jų malonia ir atvira širdimi. Besijaučiantiems užribyje ar šalia jo toks šiltas sutikimas bus lemiamas. Galiausiai galėsime savęs paklausti, kokios sakramento valandos norėtų Gelbėtojas. Kaip Jis norėtų, kad kiekvienas Jo vaikas būtų priimamas, kiekvienu būtų pasirūpinta, kiekvienas puoselėjamas ir mylimas? Kaip Jis norėtų, kad jaustumės, kai ateiname atsinaujinti prisimindami ir garbindami Jį?
Apibendrinimas
Mano tikėjimo kelionės pradžioje džiaugsmas Jėzumi Kristumi buvo pirmasis didelis atradimas, pakeitęs mano pasaulį. Jei dar neatradote šio džiaugsmo, leiskitės į paiešką. Tai kvietimas gauti Gelbėtojo ramybės, šviesos ir džiaugsmo dovaną – mėgautis ja, stebėtis ja ir džiaugtis ja kiekvieną šabą.
Amonas Mormono Knygoje išreiškia, ką jaučiu širdyje sakydamas:
„Dabar, argi neturime priežasties džiūgauti? Taip, sakau jums: dar niekuomet nuo pasaulio pradžios nebuvo žmonių, kurie turėjo tokią rimtą priežastį džiūgauti, kaip mes; taip, ir mano džiaugsmas peraugo netgi į gyrimąsi savo Dievu; nes jis turi visą galią, visą išmintį ir visą supratimą; jis suvokia viską ir yra gailestinga Esybė, net iki išgelbėjimo, tiems, kurie atgailauja ir tiki jo vardą.
Dabar, jeigu tai gyrimasis, būtent taip aš girsiuos; nes tai yra mano gyvenimas ir mano šviesa, […] mano džiaugsmas ir didžiulė mano padėka.“
Sveiki atvykę į džiaugsmo Bažnyčią! Jėzaus Kristaus vardu, amen.