Sekimas Kristumi
Būdami Kristaus pasekėjai, mokome ir liudijame apie Jėzų Kristų, mūsų Tobulą Sektiną Pavyzdį. Tad sekime Juo, atsisakydami nesantaikos.
Šiais metais milijonai žmonių buvo įkvėpti evangelijos studijavimo plano, kuris mums žinomas kaip Gelbėtojo kvietimas „Ateik ir sek paskui mane“. Sekimas Kristumi neturėtų būti atsitiktinis ar proginis. Tai nuolatinis įsipareigojimas ir gyvenimo būdas, kuriuo turėtume vadovautis visada ir visur. Jo mokymai ir pavyzdys nurodo kelią kiekvienam Jėzaus Kristaus mokiniui. Visi yra kviečiami eiti šiuo keliu, nes Jis kviečia visus ateiti pas Jį: „juod[ą] ar balt[ą], verg[ą] ar laisv[ąjį], vyr[ą] ar moter[į]; […] ir Dievui visi yra vienodi.“
I.
Pirmas sekimo Kristumi žingsnis yra paklusimas tam, ką Jis vadina „įsakym[u], […] didžiausi[u] Įstatyme“:
„Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela ir visu savo protu.
Tai pirmasis ir didžiausias įsakymas.
Antrasis – panašus į jį: „Mylėk savo artimą kaip save patį.“
Šitais dviem įsakymais remiasi visas Įstatymas ir Pranašai.“
Gyvenime Dievo įsakymai teikia nukreipiančią ir sutvirtinančią jėgą. Mūsų mirtingojo gyvenimo patyrimai panašūs į berniuko ir jo tėvo, leidžiančių aitvarą vėjuotą dieną. Aitvarui kylant vis aukščiau, virvelę, už kurios mažas berniukas jį laikė, vėjai įtempdavo vis stipriau. Neišmanydamas žemiškų vėjų jėgos, jis pasiūlė nukirpti virvelę, kad aitvaras galėtų pakilti aukščiau. Jo išmintingas tėvas patarė to nedaryti ir paaiškino, kad būtent virvelė padeda aitvarui atsilaikyti prieš stiprius vėjus. Jei paleisime virvelę, aitvaras aukščiau nepakils. Jis bus blaškomas vėjų ir, atsitrenkęs į žemę, neišvengiamai suduš.
Ši svarbi virvelė simbolizuoja sandoras, jungiančias mus su Dievu, mūsų Dangiškuoju Tėvu, ir Jo Sūnumi, Jėzumi Kristumi. Jei gerbsime tas sandoras laikydamiesi Jų įsakymų ir sekdami Jų išpirkimo planu, Jų pažadėti palaiminimai leis mums pakilti į celestialines aukštumas.
Mormono Knygoje dažnai teigiama, kad Kristus yra „pasaulio šviesa“. Pasirodęs nefitams, prisikėlęs Viešpats jiems paaiškino tą mokymą: „Aš daviau jums pavyzdį.“ „Aš esu ta šviesa, kurią jūs turite pakelti – tai, ką matėte mane darant.“ Jis yra mūsų sektinas pavyzdys. Mes sužinome, ką Jis sakė ir darė, studijuodami Raštus ir vadovaudamiesi pranašiškais mokymais, kaip mus ragino prezidentas Raselas M. Nelsonas. Per sakramento apeigas kiekvieną šabo dieną sudarome sandorą „visuomet Jį atminti ir laikytis Jo įsakymų“.
II.
Mormono Knygoje Viešpats davė mums pagrindus, kuriuos vadino „Kristaus doktrina“. Tai yra tikėti Viešpatį Jėzų Kristų, atgailauti, krikštytis, gauti Šventosios Dvasios dovaną, ištverti iki galo ir tapti kaip mažas vaikas, o tai reiškia pasitikėti Viešpačiu ir paklusti viskam, ko Jis iš mūsų prašo.
Viešpaties įsakymai yra dviejų rūšių: pastovūs, tokie kaip Kristaus doktrina, ir laikini. Laikini įsakymai būtini Viešpaties Bažnyčios ar tikinčiųjų poreikiams tenkinti esant laikinoms aplinkybėms, tačiau jie atšaukiami, kai nelieka poreikio. Laikinų įsakymų pavyzdys yra Viešpaties nurodymai ankstyvajai Bažnyčios vadovybei perkraustyti šventuosius iš Niujorko į Ohają, Misūrį, Ilinojų ir galiausiai vadovauti pionierių išėjimui į kalnuotuosius Vakarus. Nors tik laikinai, bet, kol galiojo, šie įsakymai buvo duoti, kad jų laikytųsi.
Kai kuriems pastoviems įsakymams prireikė nemažai laiko, kad jų būtų laikomasi visuotinai. Pavyzdžiui, garsiajame prezidento Lorenco Snou pamoksle apie dešimtinės įstatymą buvo pabrėžtas anksčiau duotas įsakymas, kurio Bažnyčios nariai visuotinai dar nesilaikė. Jį reikėjo iš naujo pabrėžti tokiomis aplinkybėmis, su kuriomis tuomet susidūrė Bažnyčia ir jos nariai. Turime naujų pavyzdžių, kaip vėl pabrėžiami įsakymai dėl dabartinių aplinkybių, su kuriomis susiduria pastarųjų dienų šventieji arba Bažnyčia. Tai prezidento Gordono B. Hinklio prieš vieną kartą paskelbtas pareiškimas apie šeimą bei neseniai paskelbtas prezidento Raselo M. Nelsono raginimas Bažnyčią vadinti jos apreikštu pavadinimu – Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia.
III.
Regis, kad mūsų dienų aplinkybėmis reikia iš naujo pabrėžti kitą mūsų Gelbėtojo mokymą.
Tai metas, kai bendraujant viešai, kartais net ir šeimose, pasakoma daug šiurkščių ir skaudžių žodžių. Dėl aštrių skirtumų viešosios politikos klausimais viešuosiuose ir asmeniniuose santykiuose dažnai atsiranda priešiškumas, net neapykanta. Ši priešiškumo atmosfera kartais net paralyžiuoja gebėjimus priimti įstatymus svarbiais klausimais, nors dauguma piliečių mato, kad reikia skubiai imtis kokių nors veiksmų visuomenės labui.
Ko Kristaus pasekėjai turėtų mokyti ir ką daryti šiuo toksiško bendravimo laikotarpiu? Kokie buvo Jo mokymai ir pavyzdžiai?
Svarbu, kad vienas pirmųjų principų, kurių Jėzus mokė, pasirodęs nefitams, buvo vengti ginčų. Nors Jis to mokė ginčų dėl religinės doktrinos kontekste, Jo padarytos išvados neabejotinai taikytinos bendravimui ir santykiams politikoje, viešojoje erdvėje ir šeimoje. Jėzus mokė:
„Tas, kuris turi nesutarimo dvasią, yra ne iš manęs, bet iš velnio, kuris yra nesutarimo tėvas, ir jis sukursto žmonių širdis piktai ginčytis vieną su kitu.
Štai, tai ne mano doktrina – kurstyti žmonių širdis pyktis vienas su kitu; bet mano doktrina – kad tai būtų panaikinta.“
Toliau tarnaudamas tarp nefitų Jėzus mokė kitų įsakymų, glaudžiai susijusių su Jo draudimu ginčytis. Iš Biblijos žinome, kad anksčiau viso to Jis mokė savo didingame Kalno pamoksle, dažniausiai tais pačiais žodžiais, kuriuos vėliau pasakė nefitams. Pacituosiu žinomus Biblijos žodžius:
„Mylėkite savo priešus, laiminkite jus keikiančius, darykite gera tiems, kurie nekenčia jūsų, ir melskitės už savo skriaudėjus ir persekiotojus.“
Tai vienas žinomiausių Kristaus įsakymų – revoliucingiausias ir sunkiausiai vykdomas. Tačiau tai svarbiausia kvietimo visiems sekti Juo dalis. Prezidentas Deividas O. Makėjus mokė: „Nėra geresnio būdo parodyti meilę Dievui, nei parodyti nesavanaudišką meilę savo artimui.“
Štai dar vienas svarbus mokymas To, kuris yra mūsų sektinas pavyzdys: „Palaiminti taikdariai, nes jie bus vadinami Dievo vaikais.“
Taikdariai! Kaip pasikeistų asmeniniai santykiai, jei Kristaus pasekėjai bendraudami visada atsisakytų šiurkščių ir skaudžių žodžių.
Praėjusių metų visuotinėje konferencijoje prezidentas Raselas M. Nelsonas pakvietė priimti šiuos iššūkius:
„Vienas lengviausių būdų atpažinti tikrąjį Jėzaus Kristaus pasekėją, tai pažiūrėti, kaip užjaučiamai tas žmogus elgiasi su kitais žmonėmis. […]
Tikrieji Jėzaus Kristaus mokiniai yra taikdariai.
[…] Vienas geriausių būdų, kaip galime pagerbti Gelbėtoją, tai tapti taikdariais.“
Jo mokymus apibendrina šie žodžiai: „Nesutarimas yra pasirinkimas. Taikdarystė yra pasirinkimas. Turite valios laisvę pasirinkti nesutarimą ar susitaikymą. Skatinu jus pasirinkti būti taikdariais, dabar ir visada.“
Potencialūs priešininkai turėtų pradėti diskutuoti, nustatę bendrą pagrindą, dėl kurio visi sutinka.
Norėdami sekti savo Tobulu Pavyzdžiu ir Jo pranašu, turime taikyti tai, kas žinoma kaip auksinė taisyklė: „Tad visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite; nes tai Įstatymas ir Pranašai.“ Turime visus mylėti ir visiems daryti gera. Visada bendraudami turime vengti ginčų ir būti taikdariai. Tai nereiškia, kad turime atsisakyti savo principų ir prioritetų; tai reiškia, kad turime liautis aršiai pulti kitus dėl jų. Būtent tai tarnaudamas darė mūsų Tobulas Sektinas Pavyzdys. Būtent tokį pavyzdį Jis mums parodė, kviesdamas sekti Juo.
Visuotinėje konferencijoje prieš ketverius metus prezidentas Nelsonas pasiūlė mums priimti pranašišką iššūkį mūsų dienomis:
„Ar tu esi pasiryžęs leisti Dievui nugalėti tavo gyvenime? Ar tu esi pasiryžęs leisti Dievui būti svarbiausiu veiksniu tavo gyvenime? Ar tu leisi Jo žodžiams, Jo įsakymams ir Jo sandoroms veikti tai, ką darai kiekvieną dieną? Ar Jo balsui suteiksi pirmenybę visų kitų balsų atžvilgiu?”
Būdami Kristaus pasekėjai, mokome ir liudijame apie Jėzų Kristų, mūsų Tobulą Sektiną Pavyzdį. Tad sekime Juo, atsisakydami nesantaikos. Siekdami eiti pasirinktu keliu visuomeninėje veikloje, kalbėkime ir veikime kaip taikdariai, kad būtume verti Jo palaiminimų. Savo šeimose ir kitur, bendraudami asmeniškai, venkime šiurkštumo ir neapykantos. Siekime būti šventi kaip mūsų Gelbėtojas, kurio šventu vardu liudiju ir maldauju Jo palaiminimų, kad padėtų mums būti šventaisiais. Jėzaus Kristaus vardu, amen.