„Štai aš esu ta šviesa, kurią jūs turite pakelti“
Viešpaties šviesą pakeliame, kai tvirtai laikomės sudarytų sandorų ir remiame dabartinį pranašą.
Prie daugybės šios konferencijos liudijimų pridedu savo apaštališkąjį liudijimą, kad Jėzus Kristus yra Dievo Sūnus, mūsų Viešpats ir Gelbėtojas, visų mūsų Tėvo vaikų Išpirkėjas. Savo Apmokėjimu Jėzus Kristus suteikė mums galimybę, jei būsime to verti, sugrįžti pas Tėvą Danguje ir amžinai būti su savo šeimomis.
Gelbėtojas dalyvauja mūsų mirtingojo gyvenimo kelionėje. Pastarąsias dvi dienas per savo išrinktus vadovus Jis kalbėjo mums, kad mes galime artintis prie Jo. Savo tyra meile ir gailestingumu Jis vėl ir vėl mus palaiko, kai susiduriame su gyvenimo netikėtumais. Nefis rašo: „Mano Dievas buvo mano ramstis; jis vedė mane per mano suspaudimus. […] Jis […] pripildė mane savo meilės.“
Ši meilė akivaizdi, kai palaikome vieni kitus Jo darbe.
Visuotinėje konferencijoje mes palaikome savo dabartinį pranašą, Pirmąją Prezidentūrą, Dvylikos Apaštalų Kvorumą, visuotinius įgaliotinius ir Bažnyčios pareigūnus. Palaikyti reiškia pakelti kitus žmones, skirti jiems savo dėmesį, išlaikyti jų pasitikėjimą, veikti pagal jų žodžius. Jie kalba įkvėpti Viešpaties; jie supranta dabartines problemas, moralinį visuomenės nuosmukį ir vis didėjančias priešininko pastangas sužlugdyti Tėvo planą. Pakeldami ranką, mes įsipareigojame palaikyti ne tik tą akimirką, bet ir kasdieniame gyvenime.
Į palaikymą įeina mūsų kuolų prezidentų ir vyskupų, kvorumų ir organizacijų vadovų, mokytojų ir net stovyklų vadovų palaikymas rankos pakėlimu mūsų apylinkėse ir kuoluose. Kalbant apie namus, mes pakeliame savo žmonas ir savo vyrus, vaikus, tėvus, artimuosius ir kaimynus. Kai vieni kitus pakeliame, kai sakome: „Aš esu čia dėl tavęs, ne tik tam, kad pakelčiau tavo nusvirusias rankas, bet ir tam, kad tave paguosčiau ir sustiprinčiau.“
Palaikymo arba pakėlimo sąvoka yra kilusi iš Raštų. Prie Mormono vandenų naujai pakrikštyti Bažnyčios nariai įsipareigojo „nešti vienas kito naštas, kad jos būtų lengvos; […] guosti tuos, kuriems reikia paguodos, ir būti Dievo liudytojais visada ir visame, ir visur, kur bebūt[ų]“.
Nefitams Jėzus pasakė: „Pakelkite savo šviesą, kad ji šviestų pasauliui. Štai aš esu ta šviesa, kurią jūs turite pakelti.“ Viešpaties šviesą pakeliame, kai tvirtai laikomės sudarytų sandorų ir remiame dabartinį pranašą, kai jis kalba Dievo žodžius.
Tarnaudamas Dvylikos Apaštalų Kvorume prezidentas Raselas M. Nelsonas pasakė: „Palaikydami pranašus mes asmeniškai įsipareigojame, kad darysime viską, ką galime, laikydamiesi jų pranašiškai duotų prioritetų.“
Palaikyti pranašą yra šventas darbas. Mes nesėdime ramiai, bet aktyviai jį giname, sekame jo patarimais, mokome jo žodžių ir meldžiamės už jį.
Karalius Benjaminas Mormono Knygoje kalbėjo žmonėms: „Aš, kaip ir jūs patys, esu pajungtas visokioms kūno ir proto silpnybėms; nepaisant to, buvau […] išrinktas […] ir Viešpaties rankos man buvo leista […] ir neprilygstama jo jėga buvau išlaikytas ir išsaugotas, kad tarnaučiau jums visa savo galia, protu ir stiprybe, kuriuos man Viešpats suteikė.“
Panašiai Viešpats rūpinosi ir išsaugojo 100 metų sulaukusį prezidentą Nelsoną. Prezidentas Haroldas B. Ly, tuo metu buvęs Pirmosios Prezidentūros narys, pacitavo Mozės, stovėjusio ant Refidimo kalvos, pavyzdį. Jis kalbėjo: „[Bažnyčios prezidento] rankos gali pavargti. Kartais jos gali imti svirti žemyn dėl jo sunkių pareigų; tačiau kai paremsime jo rankas ir vesime jus pirmyn jo vadovaujami, stovėdami šalia jo, pragaro vartai jūsų ir Izraelio nenugalės. Jūsų ir mūsų saugumas priklauso nuo to, ar sekame tais, kuriuos Viešpats paskyrė vadovauti Jo bažnyčiai, ar ne. Jis žino, kas turi vadovauti šiai bažnyčiai, ir Jis nesuklys.“
Prezidentas Nelsonas naudoja savo ilgametę tarnystę Viešpačiui. Jo branda, didelė patirtis, išmintis ir nuoseklus apreiškimo priėmimas ypač tinka mūsų dienoms. Jis yra pasakęs: „Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia ruošia pasaulį tai dienai, kai „žemė bus pilna Viešpaties pažinimo“ (Izaijo 11:9). […] Šiam darbui galios suteikė prieš 200 metų pasakytas dieviškas pranešimas. Jame tebuvo šeši žodžiai: „Tai mano Mylimasis Sūnus. Jo klausyk!“ (Džozefo Smito – Istorijos 1:17).
Prezidentas Nelsonas taip pat yra pasakęs: „Dar niekada pasaulio istorijoje kiekvienai žmogaus sielai nebuvo taip asmeniškai svarbu ir gyvybiškai būtina pažinti Gelbėtoją kaip dabar. Pagalvokite, kaip greitai tie niokojantys konfliktai visame pasaulyje – ir mūsų asmeniniame gyvenime – būtų išspręsti, jei visi pasirinktų sekti Jėzumi Kristumi ir skirtų dėmesį Jo mokymams.“
Broliai ir seserys, mums reikia daugiau pakylėti ir mažiau murmėti, aukščiau kelti Viešpaties žodį, Jo kelius ir Jo pranašo žodžius, kuris yra pasakęs: „Vienas didžiausių mūsų iššūkių šiais laikais yra atskirti Dievo tiesas nuo Šėtono klastočių. Štai kodėl Viešpats mus įspėjo: „Visada melskis, kad galėtum nugalėti Šėtoną ir […] išvengtum Šėtono tarnų, palaikančių [priešininko] darbą, rankų [Doktrinos ir Sandorų 10:5; kursyvas pridėtas]“.
Praėjusį balandį mums su seserimi Resband teko garbė drauge su mūsų mylimu pranašu ir seserimi Nelson iš naujo pašventinti Jutos Mančio šventyklą.
Įžengęs į kambarį prezidentas Nelsonas visus nustebino. Tik keli iš mūsų žinojo, kad jis atvyks. Jo akivaizdoje iškart pajutau šviesą ir pranašišką mantiją, kurią jis neša. Asmeniškai pranašą pamačiusių žmonių veiduose matytas džiaugsmas išliks man visam laikui.
Pakartotinio pašventinimo maldoje prezidentas Nelsonas prašė Viešpaties, kad Jo šventieji namai iš esmės pakeltų visus, kurie įžengia į šventyklą, „kad jie gautų šventus palaiminimus ir išliktų verti bei ištikimi sudarytoms sandoroms, […] kad tai būtų ramybės, paguodos ir asmeninio apreiškimo namai visiems, kurie vertai įžengia pro šias duris“.
Mums visiems reikia, kad Viešpats mus pakylėtų su ramybe, su paguoda, o svarbiausia – su asmeniniu apreiškimu, kad pasipriešintume pasaulį apėmusiai baimei, tamsai ir nesutarimams.
Prieš pašventinimą su prezidentu ir seserimi Nelson stovėjome lauke šviečiant saulei ir grožėjomės aplinka. Prezidento Nelsono protėvių ryšiai su ta vietove yra labai gilūs. Jo aštuoni proseneliai gyveno slėniuose aplink šventyklą, kaip ir kai kurie mano proseneliai. Mano prosenelis Endriu Andersonas dirbo pirmųjų pionierių statybininkų komandoje, kuri 11 metų triūsė, kad užbaigtų Mančio šventyklą – trečiąją Uoliniuose kalnuose.
Stovėdami kartu su prezidentu Nelsonu turėjome galimybę palaikyti ir paremti Dievo pranašą minint Viešpaties šventųjų namų pakartotinį pašventinimą. Tos dienos niekada nepamiršiu.
Tą šventą dieną prezidentas Nelsonas pasakė: „Šventyklas statome Viešpačiui pagerbti. Jos skirtos garbinimui, o ne demonstravimui. Tarp šių šventų sienų sudarome amžinos reikšmės šventas sandoras.“ Mes surenkame Izraelį.
Prezidentas Nelsonas ir prieš jį buvę pranašai labai puoselėja šventąsias šventyklas. Šiandien visame pasaulyje turime 350 veikiančių, paskelbtų arba statomų šventųjų Viešpaties namų. Kaip pranašas, nuo 2018 m. prezidentas Nelsonas paskelbė apie 168 šventyklas.
Jis yra pasakęs: „Mūsų laikais turi įvykti visuotinis, visiškas ir tobulas visų evangelijos laikotarpių, raktų ir galių suvienijimas ir sujungimas į visumą (žr. Doktrinos ir Sandorų 128:18). Šiems šventiems tikslams pasiekti žemė dabar ir nusėta šventomis šventyklomis. Dar kartą pabrėžiu, kad šių šventyklų pastatymas gal ir nepakeis jūsų gyvenimo, bet jūsų tarnavimas šventykloje tikrai pakeis.“
Prezidentas sako: „Šventyklos širdyje yra Gelbėtojas ir Jo doktrina. Viskas, ko šventykloje mokoma mokymu ir Dvasia, padeda geriau suprasti Jėzų Kristų. Jo būtinos apeigos susieja mus su Juo per šventas kunigystės sandoras. Tada, mums laikantis sandorų, Jis apdovanoja mus savo gydančia, stiprinančia galia.“
Prezidentas Nelsonas yra pasakęs: „Visi, kurie garbina šventykloje, turės Dievo galią ir juos sergės angelai [žr. Doktrinos ir Sandorų 109:22]. Kiek jūsų pasitikėjimą sustiprina žinojimas, kad jums, kaip endaumentą gavusiems ir Dievo galia ginkluotiems moteriai ar vyrui [ar šventyklą lankančiam jaunimui], nereikia gyvenimo sunkumų pasitikti vieniems? Kiek drąsos suteikia žinojimas, kad angelai tikrai jums padės?“
Raštuose parodyta, kaip angelai ištiesia rankas, kad mus pakeltų, pvz., kai Jėzus Kristus nuolankiai atsiklaupė Getsemanės sode. Per savo kančią Jis įvykdė beribį Apmokėjimą. Prezidentas Nelsonas pareiškia: „Ten įvyko didžiausias meilės poelgis per visą istoriją. […] Ten, Getsemanėje, Viešpats „iškentėjo visų žmonių skausmą, idant visi […] galėtų atgailauti ir ateiti pas jį“ [Doktrinos ir Sandorų 18:11].“
Jėzus Kristus prašė: „Atimk šitą taurę nuo manęs, tačiau tebūna ne mano, bet Tavo valia!“
Jam pasirodė iš dangaus angelas ir Jį sustiprino.“
Šiandien aplink mus yra angelų. Prezidentas Nelsonas yra pasakęs: „[Šventykloje] išmoksite praskleisti uždangą tarp dangaus ir žemės, prašyti, kad jus lankytų Dievo angelai.“
Angelai atneša šviesą. Dievo šviesą. Savo nefitams apaštalams Jėzus tarė: „Štai aš esu ta šviesa, kurią jūs turite pakelti.“ Palaikydami savo pranašą, paliudijame, kad jis yra pašauktas mūsų Gelbėtojo, kuris yra „pasaulio šviesa“.
Brangus prezidente Nelsonai, Viešpaties Bažnyčios narių ir draugų visame pasaulyje vardu jaučiamės palaiminti, galėdami pakelti jūsų mokymus, pakelti jūsų krikščioniško gyvenimo pavyzdį ir pakelti jūsų karštą liudijimą apie mūsų Viešpatį ir Gelbėtoją, mūsų visų Išpirkėją.
Kaip Viešpaties apaštalas liudiju, kad Jėzus Kristus yra „pasaulio šviesa“. Tad visi mes, kaip Jo mokiniai, „pakelkime“ Jo šviesą. Jėzaus Kristaus vardu, amen.