Mūsų išpirkimo džiaugsmas
Jėzaus Kristaus meilė ir galia gali išgelbėti kiekvieną iš mūsų nuo klaidų, silpnybių bei nuodėmių ir padėti mums tapti kai kuo daugiau.
Maždaug prieš 10 metų pajutau raginimą nutapyti Gelbėtojo portretą. Nors esu dailininkė, jaučiausi šiek tiek priblokšta. Kaip aš turėčiau nutapyti Jėzaus Kristaus portretą, perteikiantį Jo Dvasią? Nuo ko turėčiau pradėti? Kaip tam rasiu laiko?
Net ir kylant tiems klausimams nusprendžiau pradėti ir tikėti, kad Viešpats man padės. Turėjau judėti toliau, o spręsti, kas įmanoma, turėjau palikti Jam. Meldžiausi, mąsčiau, tyrinėjau, piešiau eskizus ir buvau palaiminta galėdama rasti pagalbos ir šaltinių. O tai, kas buvo balta drobė, ėmė virsti kai kuo daugiau.
Procesas nebuvo lengvas. Kartais viskas atrodydavo ne taip, kaip tikėjausi. Kartais pasitaikydavo įkvėptų potėpių ir idėjų. Ir daug kartų tiesiog turėjau bandyti vėl, vėl ir vėl.
Kai maniau, kad aliejiniais dažais tapytas paveikslas pagaliau buvo baigtas ir išdžiūvęs, pradėjau tepti skaidrų laką, kad apsaugočiau jį nuo purvo ir dulkių. Tai darydama pastebėjau, kad paveiksle pavaizduoti plaukai pradėjo keistis, tepliotis ir tirpti. Greitai supratau, kad per anksti užtepiau laką, – dalis paveikslo vis dar buvo šlapia!
Laku, tiesiogine to žodžio prasme, nubraukiau dalį savo paveikslo. Ak, kaip apmirė mano širdis. Jaučiausi taip, tarytum būčiau ką tik sunaikinusi tai, ką Dievas padėjo man padaryti. Verkiau ir viduje darėsi bloga. Netekusi vilties padariau tai, ką paprastai kiti darytų tokioje situacijoje: paskambinau mamai. Ji išmintingai ir ramiai pasakė: „Neatgausi to, ką turėjai, bet iš visų jėgų pasistenk išgauti geriausią rezultatą iš to, kas liko.“
Aš išgėriau, aut. Kristina M. Jy
Taigi meldžiausi, maldavau pagalbos ir tapiau visą naktį, kad viską atitaisyčiau. Pamenu, kaip ryte pažiūrėjus į tą paveikslą jis atrodė geriau nei anksčiau. Kaip tai galėjo būti? Tai, ką palaikiau nepataisoma klaida, buvo galimybė pasireikšti Jo gailestingai rankai. Jis nesiliovė dirbti prie paveikslo ir dirbti su manimi. Koks džiaugsmas ir palengvėjimas užliejo mano širdį. Šlovinau Viešpatį už Jo gailestingumą, už šį stebuklą, kuris ne tik išgelbėjo paveikslą, bet ir daugiau pamokė mane apie Jo meilę ir galią išgelbėti kiekvieną iš mūsų nuo klaidų, silpnybių bei nuodėmių ir padėti mums tapti kai kuo daugiau.
Kaip augo mano dėkingumas Gelbėtojui, kai Jis gailestingai padėjo man pataisyti „nepataisomą“ paveikslą, taip sustiprėjo mano asmeninė meilė ir dėkingumas Gelbėtojui, kai stengiausi su Juo įveikti savo silpnybes ir gauti atleidimą už savo klaidas. Amžinai būsiu dėkinga savo Gelbėtojui, kad galiu pasikeisti ir būti apvalyta. Jam priklauso mano širdis ir tikiuosi padaryti viską, ką Jis norėtų, kad padaryčiau ir kuo tapčiau.
Atgaila leidžia mums jausti Dievo meilę ir pažinti bei mylėti Jį taip, kaip negalėtume to padaryti kitu būdu. Apie moterį, kuri patepė Jo kojas, Gelbėtojas pasakė: „Jos gausios nuodėmės jai atleidžiamos, nes ji labai pamilo. Kam mažai atleista, tas menkai myli.“ Ji labai mylėjo Jėzų, nes Jis jai daug atleido.
Tokį palengvėjimą ir viltį suteikia žinojimas, kad galime bandyti dar kartą, kad, kaip mokė vyresnysis Deividas A. Bednaris, tikrai ir nuoširdžiai atgailaudami, galime gauti nuolatinį nuodėmių atleidimą per pašventinančią Šventosios Dvasios galią.
Išperkanti Jėzaus Kristaus galia yra vienas didžiausių pažadėtų mūsų sandorų palaiminimų. Apmąstykite tai dalyvaudami šventose apeigose. Be jo negalėtume sugrįžti namo mūsų Tėvo danguje ir mylimų žmonių akivaizdon.
Žinau, kad mūsų Viešpats ir Gelbėtojas Jėzus Kristus yra galingas išgelbėti. Kaip Dievo Sūnus, apmokėjęs pasaulio nuodėmes ir paguldęs savo gyvybę, ir vėl ją paėmęs, Jis turi išpirkimo ir prisikėlimo galią. Jis padarė įmanomą nemirtingumą visiems ir amžinąjį gyvenimą tiems, kurie Jį pasirinks. Žinau, kad per Jo apmokančiąją auką galime atgailauti ir tikrai būti apvalyti ir išpirkti. Tai stebuklas, kad Jis taip myli jus ir mane.
Jis sakė: „Ar dabar nesugrįšite pas mane ir neatgailausite dėl savo nuodėmių, ir neatsiversite, kad galėčiau jus išgydyti?“ Jis gali išgydyti jūsų sielos „griuvėsius“ – vietas, kurios dėl nuodėmės ir sielvarto tapo išdžiuvusios, atšiaurios ir tuščios, ir „padary[ti] [jūsų] tyrus kaip Edeną“.
Kaip negalime suvokti Kristaus kančios Getsemanėje ir ant kryžiaus agonijos ir didumo, lygiai taip negalime išmatuoti ir suvokti Jo dieviško atleidimo, gailestingumo ir meilės ribų ir gelmių.
Kartais galite manyti, kad neįmanoma būti išpirktam, kad dėl sunkumų arba dėl to, ką padarėte, galbūt esate išimtis Dievo meilei ir apmokančiajai Gelbėtojo galiai. Bet liudiju, kad nesate toliau, nei Mokytojas gali pasiekti. Gelbėtojas „nusileido žemiau visko“ ir užima dievišką padėtį, kad pakeltų jus ir pasiimtų iš tamsiausios bedugnės, ir atvestų jus į „savo nuostabią šviesą“. Per savo kentėjimus Jis kiekvienam iš mūsų paruošė kelią, kaip įveikti asmenines silpnybes ir nuodėmes. „Jis turi visą galią išgelbėti kiekvieną žmogų, kuris tiki jo vardą ir veda atgailą atitinkantį vaisių.“
Kaip reikėjo darbo ir dangaus pagalbos meldimo taisant paveikslą, lygiai taip pat reikia darbo, nuoširdumo ir nuolankumo, kad vestum „atgailą atitinkantį vaisių“. Tie vaisiai – tai mūsų tikėjimas ir pasitikėjimas Jėzumi Kristumi ir Jo apmokančiąja auka, sudužusios širdies ir atgailaujančios dvasios atnašavimas Dievui, nuodėmių išpažinimas ir išsižadėjimas, žalos atlyginimas pagal savo galimybes ir pastangos gyventi teisiai.
Kad tikrai atgailautume ir pasikeistume, pirmiausia turime būti „įtikinti dėl savo nuodėmių“. Žmogus nemato poreikio vartoti vaistus, nebent supranta, kad serga. Gali būti atvejų, kai nenorėsime pažvelgti į savo vidų ir pamatyti tai, kam iš tiesų reikia gijimo ir taisymo.
K. S. Liuiso kūrinyje Aslanas žmogui, susipainiojusiam savo kėsluose, pasako tokius žodžius: „O, [žmonija], kaip gudriai jūs ginatės nuo visko, kas gali padaryti jums gera!“
Kaip jūs ir aš galime gintis nuo to, kas gali padaryti mums gera?
Nesiginkime nuo gėrio, kuriuo Dievas trokšta mus palaiminti. Nuo meilės ir gailestingumo, kuriuos Jis nori, kad jaustume. Nuo šviesos ir pažinimo, kurį Jis nori mums suteikti. Nuo išgijimo, kurio Jis žino kad mums taip labai reikia. Nuo glaudesnių sandoros ryšių, kuriuos Jis siūlo visiems savo sūnums ir dukterims.
Meldžiu, kad galėtume atidėti į šalį bet kokius „karo ginklus“, kurių sąmoningai ar net nesąmoningai ėmėmės, kad apsigintume nuo Dievo meilės palaimų. Išdidumo, savanaudiškumo, baimės, neapykantos, įsižeidimo, pasitenkinimo, neteisaus teisimo, pavyduliavimo ginklus – bet ką, kas trukdo mums mylėti Dievą visa savo širdimi ir laikytis visų sandorų su Juo.
Kai laikomės savo sandorų, Viešpats gali suteikti mums reikalingos pagalbos ir galios, kad galėtume atpažinti ir įveikti savo silpnybes, įskaitant dvasinį išdidumo parazitą. Mūsų pranašas sakė:
„Atgaila yra kelias į tyrumą, o tyrumas suteikia galią.“
„O, kaip mums reikės Jo galios ateinančiomis dienomis.“
Kaip mano paveikslo atveju, Viešpats nesiliauja darbuotis su mumis, kai suklystame, ir nepabėga, kai suklumpame. Mums reikalingi išgijimas ir pagalba Jam nėra našta, bet tikroji priežastis, dėl kurios Jis atėjo. Pats Gelbėtojas pasakė:
„Štai, aš atėjau į pasaulį, kad atneščiau išpirkimą pasauliui, kad išgelbėčiau pasaulį iš nuodėmės.“
„Štai, mano gailestingumo ranka ištiesta į jus, ir kiekvieną ateinantį aš priimsiu; ir palaiminti tie, kas ateina pas mane.“
Tad ateikite – ateikite jūs, kurie esate pavargę, išsekę ir liūdni, ateikite ir palikite savo darbus, ir raskite atgaivą Tame, kuris jus labiausiai myli. Imkite ant savęs Jo jungą, nes Jis romus ir nuolankios širdies.
Mūsų Dangiškasis Tėvas ir Gelbėtojas mato jus. Jie pažįsta jūsų širdį. Jiems rūpi tai, kas rūpi jums, įskaitant tuos, kuriuos mylite.
Gelbėtojas gali išpirkti tai, kas buvo prarasta, įskaitant nutrūkusius ir pašlijusius santykius. Jis paruošė būdą visiems, kas puolę, būti išpirktiems – įkvėpti gyvybę tam, kas atrodo miręs ir beviltiškas.
Jei jus kamuoja situacija, kurią, jūsų manymu, jau turėjote būti įveikę, nepasiduokite. Būkite sau kantrūs, laikykitės sudarytų sandorų, dažnai atgailaukite, jei reikia, kreipkitės pagalbos į savo vadovus ir kuo reguliariau lankykitės Viešpaties namuose. Klausykitės Jo siunčiamų raginimų ir jų paisykite. Jis neapleis savo sandoros ryšio su jumis.
Mano gyvenime buvo sunkių ir sudėtingų santykių, su kuriais vargau ir kuriuos nuoširdžiai stengiausi pagerinti. Kartais jausdavau, kad man dažniausiai nesiseka. Galvojau, negi neištaisiau to praeitą kartą? Ar iš tiesų nenugalėjau savo silpnybės? Ilgainiui supratau, kad nebūtinai esu brokuota; atvirkščiai, dažnai reikia įdėti daugiau pastangų ir dar labiau išgyti.
Vyresnysis D. Todas Kristofersonas mokė: „Tikrai Viešpats šypsosi žmogui, kuris trokšta į teismą ateiti būdamas vertas, žmogui, kuris ryžtingai diena iš dienos savo silpnybę stengiasi pakeisti stiprybe. Tikrai atgailai, tikrai permainai gali prireikti daugkartinių mėginimų, bet tokios pastangos yra apvalančios ir šventos. Dieviškas atleidimas su išgydymu visai natūraliai liejasi į tokią sielą.“
Dėl Jėzaus Kristaus kiekviena diena yra nauja diena, kupina vilties ir galimybių. Kiekvieną dieną jūs ir aš galime pažinti, kaip motina Ieva sakė, „mūsų išpirkimo džiaugsm[ą]“, džiaugsmą būti išgydytiems, džiaugsmą jausti neblėstančią Dievo meilę jums.
Žinau, kad mūsų Tėvas danguje ir Gelbėtojas myli jus. Jėzus Kristus yra visos žmonijos Gelbėtojas ir Išpirkėjas. Jis yra gyvas. Per Jo apmokančiąją auką nuodėmės ir mirties pančiai buvo amžiams nutraukti, kad mes galėtume laisvai pasirinkti išgijimą, išpirkimą ir amžinąjį gyvenimą su tais, kuriuos mylime. Ir visa tai liudiju Jo, Jėzaus Kristaus, vardu, amen.