Paprasta Jėzaus Kristaus doktrina
Liudiju apie šventą darbą mokyti Dangiškojo Tėvo vaikus paprastos Jėzaus Kristaus doktrinos.
Visi turime mylimus šeimos narius, kuriuos gundo ir išbando, regis, nuolatinės Šėtono, naikintojo, kuris visus Dievo vaikus norėtų padaryti nelaimingus, jėgos. Daugelis mūsų praleidžiame bemieges naktis. Visomis įmanomomis jėgomis stengiamės apsaugoti žmones, kuriems gresia pavojus. Meldžiamės dėl jų. Mylime juos. Rodome geriausią pavyzdį, kokį galime.
Senovės laikų išmintingas pranašas Alma susidūrė su panašiais išbandymais. Žmones, kuriems jis vadovavo ir kuriuos mylėjo, dažnai puolė nuožmus priešas, tačiau jie vis tiek bandė nedorame pasaulyje išauginti teisius vaikus. Alma jautė, kad jo vienintelė pergalės viltis buvo jėga, kurią kartais nuvertiname ir dažnai panaudojame per mažai. Jis prašė Dievo pagalbos.
Alma žinojo, jog tam, kad Dievas padėtų, tie, kuriuos jis vedė, taip pat ir jo priešininkai turėjo atgailauti. Taigi, jis pasirinko kitokį požiūrį į kovą.
Mormono Knygoje tai aprašoma taip: „Ir dabar, kadangi žodžio pamokslavimas turėjo stiprų poveikį žmonėms, vesdamas daryti tai, kas teisinga, – taip, tai veikė žmonių protus stipriau nei kalavijas ar bet kas kita, kas buvo jiems atsitikę, – todėl Alma manė, jog jiems tikslinga išbandyti Dievo žodžio galią.“
Dievo žodis yra doktrina, kurios mokė Jėzus Kristus bei Jo pranašai. Alma žinojo, kad šios doktrinos žodžiai turi didžią galią.
Aštuonioliktame Doktrinos ir Sandorų skyriuje Viešpats atskleidė savo doktrinos pagrindą:
„Nes štai, aš visiems visur įsakau atgailauti […].
Nes štai Viešpats, jūsų Išpirkėjas, iškentėjo mirtį kūne; taigi jis iškentėjo visų žmonių skausmą, idant visi žmonės galėtų atgailauti ir ateiti pas jį.
Ir jis prisikėlė iš mirusiųjų, idant galėtų visus žmones atvesti pas save, su atgailos sąlyga.“
„Ir parpulsite, ir pagarbinsite Tėvą mano vardu.
[…] Jūs turite atgailauti ir priimti krikštą Jėzaus Kristaus vardu.“
„Prašykite Tėvą mano vardu, tikrai tikėdami, kad gausite, ir jūs turėsite Šventąją Dvasią.“
„Ir dabar, gavę tai, jūs privalote visame kame laikytis mano įsakymų.“
„Priimkite Kristaus vardą ir rimtai kalbėkite tiesą.
Ir visi, kurie atgailauja ir yra pakrikštyti mano vardu – kuris yra Jėzus Kristus – ir ištveria iki galo, tie bus išgelbėti.“
Šiose keliose ištraukose Gelbėtojas pateikia mums tobulą pavyzdį, kaip turėtume mokyti Jo doktrinos. Ši doktrina reiškia, kad tikėjimas į Viešpatį Jėzų Kristų, atgaila, krikštas, Šventosios Dvasios dovanos gavimas ir ištvėrimas iki galo palaimina visus Dievo vaikus.
Mokant šių principų tuos, kuriuos mylime, Šventoji Dvasia padės mums sužinoti tiesą. Kadangi Šventosios Dvasios kuždesiai mums reikalingi, turime vengti spėlionių bei asmeninių interpretacijų, peržengiančių tikrosios doktrinos mokymo ribas.
Tai gali būti sunku padaryti, jei mylite žmogų, kurį stengiatės paveikti. Gali būti, kad jis arba ji ignoravo mokomą doktriną. Yra pagunda pamėginti ką nors naujo arba sensacingo. Tačiau Šventoji Dvasia apreikš tiesos dvasią tik tuomet, jei būsime atsargūs ir dėmesingi, kad neperžengtume tikrosios doktrinos mokymo ribos. Vienas patikimiausių būdų išvengti net priartėjimo prie klaidingos doktrinos – tai rinktis mokyti paprastai. Dėl tokio paprastumo užtikrinamas saugumas, o prarandama nedaug.
Mokymas paprastais būdais leidžia mums gelbėjančia doktrina pasidalyti anksti, kol vaikai dar nepaliesti apgaviko pagundų, su kuriomis jie vėliau susidurs, gerokai anksčiau, kol tiesų, kurias jiems reikia išmokti, neužgožė socialinės žiniasklaidos triukšmas, bendraamžiai ir jų pačių asmeniniai sunkumai. Turime pasinaudoti kiekviena proga dalytis Jėzaus Kristaus mokymais su vaikais. Palyginti su nepaliaujamomis priešingų jėgų pastangomis, šios mokymo akimirkos yra brangios ir kur kas retesnės. Kiekvienai valandai, skirtai skiepyti doktriną į vaiko gyvenimą, yra nesuskaičiuojama daugybė priešpriešos valandų, užpildytų pranešimais ir vaizdais, kurie meta iššūkį šioms gelbėjančioms tiesoms arba jas atmeta.
Kai kurie iš jūsų galbūt svarstote, ar nebūtų geriau paprasčiausiai artinti savo vaikus prie savęs tiesiog smagiai leidžiant laiką drauge, arba galbūt manote, kad vaikas gali pasijusti persisotinęs jūsų mokymais. Užuot taip svarstę, turėtume pagalvoti: „Turėdamas tiek mažai laiko ir tiek mažai progų, kokius doktrinos žodžius galėčiau pasakyti, kad sustiprinčiau vaikus prieš neišvengiamus jų tikėjimo iššūkius?“ Žodžiai, kuriuos ištarsite šiandien, gali būti tie, kuriuos jie nešiosis su savimi, o ši diena greitai pralėks.
Visada žavėjausi savo proprosenelės Merės Bomeli pasišventimu dalytis Jėzaus Kristaus doktrina. Kai jai buvo 24 metai, Šveicarijoje misionieriai mokė jos šeimą.
Po krikšto Merė troško prisijungti prie šventųjų Amerikoje, todėl iš Šveicarijos nuvyko į Berlyną ir susirado darbą pas moterį, kuri ją pasamdė, kad austų audinius šeimos drabužiams. Merė gyveno tarnaitės kambaryje, o audimo stakles įsirengė namų gyvenamojoje erdvėje.
Tuo metu Berlyne mokyti Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios doktrinos buvo nelegalu. Tačiau Merė suprato, kad negali nepasidalyti tuo, ko išmoko. Tų namų šeimininkė ir jos draugės rinkdavosi prie audimo staklių pasiklausyti Merės mokymų. Ji mokė apie Dangiškojo Tėvo ir Jėzaus Kristaus pasirodymą Džozefui Smitui, angelų apsilankymus ir Mormono Knygą. Prisiminusi pasakojimus apie Almą, ji mokė prisikėlimo doktrinos. Ji liudijo, kad šeimos gali būti vėl kartu celestialinėje karalystėje.
Greitai dėl Merės užsidegimo dalytis sugrąžintąja Evangelijos doktrina kilo problemų. Netrukus policija ją išvežė į kalėjimą. Pakeliui ji paklausė policininko, kuo vardu teisėjas, prieš kurį ji turėjo stoti kitą rytą. Ji taip pat pasiteiravo apie jo šeimą ir ar jis buvo geras tėvas ir vyras. Policininkas apibūdino teisėją kaip labai pasaulietišką žmogų.
Kalėjime Merė paprašė pieštuko ir popieriaus. Naktį ji praleido rašydama teisėjui laišką, liudydama apie Jėzaus Kristaus prisikėlimą, kaip aprašyta Mormono Knygoje, kalbėdama apie dvasių pasaulį ir aiškindama atgailą. Ji teigė, kad teisėjui reikės laiko apmąstyti savo gyvenimą prieš paskutinį teismą. Ji rašė žinanti, kad jis turi dėl daug ko atgailauti, dėl to, kas labai nuliūdintų jo šeimą ir atneštų jam didelį sielvartą. Ryte, baigusi savo laišką, ji paprašė policininko jį įteikti teisėjui, ir tas sutiko tai padaryti.
Vėliau teisėjas iškvietė policininką į savo kabinetą. Merės parašytas laiškas buvo nepaneigiamas įrodymas, kad ji mokė sugrąžintosios Evangelijos doktrinos ir taip pažeidė įstatymą. Tačiau praėjo daug laiko, kol policininkas sugrįžo pas Merę į kamerą. Jis jai pasakė, kad visi kaltinimai atmesti ir kad ji gali laisvai eiti. Tai, kad ji mokė sugrąžintosios Jėzaus Kristaus evangelijos doktrinos, ją atvedė į kalėjimą. O tai, kad ji paskelbė atgailos doktriną teisėjui, ją išlaisvino iš kalėjimo.
Merės Bomeli mokymai, jai išėjus iš kalėjimo, nesibaigė. Užrašyti jos žodžiai skleidė tikrąją doktriną iš kartos į kartą dar negimusioms kartoms. Jos tikėjimas, kad net naujai atsivertęs žmogus gali mokyti Jėzaus Kristaus doktrinos, užtikrino, kad jos palikuoniai bus sustiprinti savo kovose.
Kai darome viską, kad tuos, kuriuos mylime, mokytume Jėzaus Kristaus doktrinos, kai kurie vis dar gali nereaguoti. Abejonės gali įsiskverbti į jūsų mintis. Jums gali kilti klausimas, ar pakankamai gerai žinote Gelbėtojo doktriną, kad galėtumėte jos veiksmingai mokyti. Ir jeigu jau bandėte jos mokyti, galbūt svarstote, kodėl teigiamas poveikis nėra toks pastebimas. Nepasiduokite šioms abejonėms. Atsigręžkite į Dievą pagalbos.
„Taip, ir šaukis Dievo dėl visokios paramos sau, […] tavo širdies meilė tebūna nukreipta į Viešpatį per amžius.“
„Ir dabar, norėčiau, kad būtumėte nuolankūs, paklusnūs ir švelnūs; lengvai priprašomi; pilni kantrybės ir didžio kantrumo; būdami susivaldantys visame; visuomet stropiai besilaikantys Dievo įsakymų; prašantys visko, ko tik jums reikia, tiek dvasinių, tiek ir laikinųjų dalykų; visuomet grąžinantys padėkas Dievui už viską, ką gaunate.“
Jei meldžiatės, jei kalbatės su Dievu ir jei maldaujate Jo pagalbos savo mylimam žmogui, ir jei dėkojate Jam ne tik už pagalbą, bet ir už kantrybę ir gerumą, kylančius dėl to, kad negaunate visko, ko trokštate, iš karto ar galbūt niekada negausite, tada pažadu, kad artėsite prie Jo. Tapsite stropūs ir kantrūs. Tada galite žinoti, kad padarėte viską, ką galite, kad padėtumėte tiems, kuriuos mylite, bei tiems, už kuriuos meldžiatės, atlaikyti Šėtono mėginimą juos paklaidinti.
„Bet tie, kurie laukia Viešpaties, įgaus naujų jėgų. Jie pakils ant sparnų kaip ereliai, bėgs ir nepavargs, eis ir nepails.“
Viltį galite rasti Raštuose aprašytose šeimose. Skaitome apie tuos, kurie nusigręžė nuo to, ko buvo mokomi, arba tuos, kurie kovojo Dievo akivaizdoje dėl atleidimo, pavyzdžiui, Almą Jaunesnįjį, Mozijo sūnus ir Enosą. Kritiniais momentais jie prisiminė savo tėvų žodžius, Jėzaus Kristaus doktrinos žodžius. Prisiminimas juos išgelbėjo. Jūsų mokymas apie šią šventą doktriną nebus užmirštas.
Liudiju apie šį šventą darbą mokyti Dangiškojo Tėvo vaikus paprastos Jėzaus Kristaus doktrinos, kuris leidžia mums būti dvasiškai apvalytiems ir galiausiai įeiti Dievo akivaizdon, kad gyventume šeimomis su Juo ir Jo Sūnumi šlovėje per amžius. Jėzaus Kristaus vardu, amen.