Atsakymų į dvasinius klausimus paieškos
Mūsų nuoširdūs evangeliniai klausimai gali suteikti Dangiškajam Tėvui ir Jėzui Kristui progų padėti mums augti.
Žinau, kad tai gali nustebinti, bet esu tokio amžiaus, kad prisimenu, kaip mokykloje mus mokė, jog mūsų Saulės sistemoje yra devynios planetos. Vienai iš tų planetų, Plutonui, pavadinimą davė vienuolikmetė Venetija Barni iš Oksfordo, Anglijos, kai 1930 metais ši planeta buvo atrasta. Ir iki pat 1992 m. buvo manoma, kad Plutonas yra tolimiausias mūsų Saulės sistemos objektas. Tuo metu klasėse ir mokslo mugėse buvo įprasta pamatyti vaikiškus Saulės sistemos papjė mašė modelius, kuriuose Plutonas buvo vaizduojamas pakraštyje. Daugelis mokslininkų manė, kad už šios ribos išorinę Saulės sistemos dalį sudaro tuščia erdvė.
Tačiau mokslo bendruomenė vis dar ieškojo atsakymo į klausimą dėl kilmės tam tikros rūšies kometų, kurias astronomai reguliariai stebėjo. Šis klausimas buvo keliamas dešimtmečius, kol nebuvo atrastas dar vienas tolimas Saulės sistemos regionas. Mokslininkai, turėję ribotas žinias, per tuos kelis dešimtmečius padarė didelę technologinę pažangą, kuri leido atlikti tolesnius tyrinėjimus. Galiausias jų atradimas pakeitė mūsų planetų sistemos konfigūraciją ir lėmė tai, kad Plutonas buvo perkeltas į šį naująjį kosmoso regioną, o Saulės sistemoje liko aštuonios planetos.
Vienas žinomiausių planetologų ir pagrindinis kosminės misijos „New Horizons“, kuriai pavesta iš arti ištirti Plutoną, tyrėjas apie šią patirtį pasakė štai ką: „Manėme, kad suprantame Saulės sistemos struktūrą. Iš tiesų nesupratome. Manėme, kad žinome, kiek Saulės sistemoje yra planetų. Bet klydome.“
Mane stebina šio kosmoso tyrinėjimo istorijos laikotarpio paralelės ir esminiai skirtumai tarp metaforiško siekio plėsti mokslo horizontus ir mūsų, Dievo vaikų, kelionės ieškant atsakymų į dvasinius klausimus. Tiksliau, kaip galime reaguoti į savo dvasinio supratimo ribas ir pasirengti kitam asmeninio augimo etapui – ir kur galime kreiptis pagalbos.
Eilutė po eilutės
Klausimų kėlimas ir prasmės ieškojimas – tai natūrali ir normali mūsų mirtingojo gyvenimo dalis. Kartais, neturėdami išsamių atsakymų, galime atsidurti prie savo supratimo ribos, ir toks ribotumas gali mus nuvilti arba priblokšti. Nuostabu, kad Dangiškojo Tėvo laimės mums visiems planas sukurtas taip, kad padėtų mums daryti pažangą nepaisant mūsų ribotumo ir pasiekti tai, ko negalime padaryti patys, net ir neturint visa apimančio pažinimo. Dievo planas gailestingas mūsų žmogiškajam ribotumui; Dievas suteikia mums Gelbėtoją, Jėzų Kristų, kuris yra mūsų Gerasis Ganytojas, ir įkvepia mus naudotis savo valios laisve, kad pasirinktume Jį.
Vyresnysis Dyteris F. Uchtdorfas mokė, kad „klausimų uždavimas nėra silpnumo ženklas; tai yra augimo pirmtakas“. Kalbėdamas tiesiogiai apie mūsų, kaip tiesos ieškotojų, asmenines pastangas, mūsų pranašas, prezidentas Raselas M. Nelsonas, mokė, kad turime „giliai trokšti“ ir „[klausti] nuoširdžiai [ir] su tikru ketinimu, tikėdami [Jėzų] Kristų“. Dar jis mokė, kad „tikras ketinimas“ reiškia, kad tikrai ketiname sekti dieviškais nurodymais“.
Mūsų asmeninės pastangos augti išmintimi gali paskatinti mus ištirti savo klausimus, sudėtingus arba ne, per priežasties ir pasekmės prizmę, ieškant ir atpažįstant dėsningumus, o paskui kuriant paaiškinimus, kurie suteiktų mūsų supratimui formą ir užpildytų pastebėtas žinių spragas. Tačiau, kai svarstome, kaip siekti dvasinio pažinimo, šie apmąstymo procesai kartais gali būti naudingi, tačiau patys savaime jie gali būti nepakankami, kai norime įžvelgti dalykus, susijusius su Dangiškuoju Tėvu ir mūsų Gelbėtoju, Jėzumi Kristumi, Jų evangelija, Jų Bažnyčia ir Jų planu mums visiems.
Dievo Tėvo ir Jo Sūnaus būdas perduoti mums savo išmintį yra pakviesti Šventosios Dvasios galią būti mūsų asmeniniu mokytoju, kai savo gyvenime ištikimai ieškodami Jų atsakymų bei Jų teikiamos prasmės susitelkiame į Jėzų Kristų. Jie kviečia mus atrasti tiesą paskiriant laiko Šventųjų Raštų studijavimui ir ieškant mūsų dienoms ir mūsų laikams apreikštos tiesos, kurią perteikia šiuolaikiniai pranašai ir apaštalai. Jie ragina mus reguliariai ir pamaldžiai leisti laiką Viešpaties namuose ir klauptis maldoje, „kad gautume informaciją iš dangaus“. Jėzaus pažadas susirinkusiems klausytis Jo Kalno pamokslo yra toks pat teisingas mūsų dienomis, kaip ir Jo žemiškosios tarnystės metu: „Prašykite, ir jums bus duota, ieškokite, ir rasite, belskite, ir bus jums atidaryta.“ Mūsų Gelbėtojas užtikrina, kad „jūsų Tėvas, kuris yra danguje, duo[da] gera tiems, kurie Jį prašo“.
Viešpaties naudojamas mokymo metodas yra duoti „eilutę po eilutės, priesaką po priesako“. Mums gali tekti „laukti Viešpaties“, kol po mūsų dabartinio supratimo eilutės bus duota tolesnė. Šis šventas tarpas tai laikas, kada gali vykti didžiausias mūsų dvasinis tobulėjimas, – laikas, kada galime „kantriai kęs[ti]“ savo nuoširdžias paieškas ir atnaujinti jėgas, kad toliau laikytumės šventų pažadų, kuriuos davėme Dievui per sandorą.
Mūsų sandorinis ryšys su Dangiškuoju Tėvu ir Jėzumi Kristumi rodo, kad mūsų pilietybė Dievo karalystėje yra svarbiausia. Norint joje gyventi, reikia suderinti savo gyvenimą su dieviškaisiais principais ir stengtis augti dvasiškai.
Paklusnumas
Vienas pagrindinių principų, kurio mokoma visoje Mormono Knygoje, yra šis: Dievo vaikai, nusprendę parodyti paklusnumą ir laikytis savo sandorų, nuolat gauna dvasinį vadovavimą ir nurodymus. Viešpats mums pasakė, kad per paklusnumą ir uolumą galime įgyti žinių ir išminties. Dievo įstatymai ir įsakymai sukurti ne tam, kad būtų kliūtis mūsų gyvenime, bet kaip galingi vartai į asmeninį apreiškimą ir dvasinį išsilavinimą. Prezidentas Nelsonas mokė esminės tiesos, kad „apreiškimas iš Dievo visuomet atitinka Jo amžinąjį įstatymą“, ir dar, kad „jis niekuomet neprieštarauja Jo doktrinai“. Jūsų norus klusnumas Dievo įsakymams, nors ir nežinote visų Jo motyvų, priskiria jus prie Jo pranašų. Mozės 5 skyriuje mokoma apie vieną Adomo ir Viešpaties angelo pokalbį.
Po to, kai Viešpats davė Adomui ir Ievai „įsakymus, kad jie turi garbinti Viešpatį, savo Dievą, ir atnašauti savo kaimenių pirmagimius, kaip atnašą Viešpačiui“, Raštuose sakoma, kad „Adomas buvo paklusnus Viešpaties įsakymams“. Toliau skaitome, kad „po daugelio dienų Adomui pasirodė Viešpaties angelas, sakydamas: Kodėl atnašauji aukas Viešpačiui? Ir Adomas tarė jam: Nežinau, tik žinau, kad Viešpats man įsakė.“
Adomo paklusnumas ėjo pirmiau už jo supratimą ir paruošė jį gauti šventas žinias, kad jis yra švento Jėzaus Kristaus Apmokėjimo simbolio dalininkas. Mūsų nuolankus paklusnumas taip pat paruoš kelią mūsų dvasiniam Dievo kelių ir Jo dieviškojo tikslo kiekvienam iš mūsų suvokimui. Siekis tobulinti savo paklusnumą artina mus prie Gelbėtojo, Jėzaus Kristaus, nes veiksmingas ryšys su Juo užmezgamas paklūstant Jo įstatymams ir įsakymams.
Be to, ištikimybė žinioms ir išminčiai, kurias jau paveldėjome ištikimai laikydamiesi Evangelijos principų ir šventų sandorų, yra esminis pasirengimas tam, kad būtume pasiruošę priimti Šventosios Dvasios pranešimus ir būti jų prievaizdais.
Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus yra visos tiesos šaltinis ir dosniai dalijasi savo išmintimi. Be to, supratimas, kad neturime jokio asmeninio pažinimo, nepriklausomo nuo Dievo, gali padėti mums sužinoti, į ką kreiptis ir kuo pirmiausia pasitikėti.
Visiškas pasitikėjimas
Man ypač patinka Senojo Testamento pasakojimas apie karvedį Naamaną, kurį pranašas Eliziejus išgydė nuo raupsų. Ši istorija parodo, kaip tvirtas „jaunos mergaitės“ tikėjimas pakeitė vieno žmogaus gyvenimo kelią ir visiems tikintiesiems atskleidė, kad Dievo gailestingumas pasiekiamas tiems, kurie pasitiki Juo ir Jo pranašu. Nors nežinome jos vardo, ši mergaitė taip pat padėjo pastūmėti mūsų supratimą į priekį. O Naamano tikėjimas jos liudijimu įkvėpė jį eiti prašyti išgydymo pas Dievo išrinktąjį tarną.
Naamanas į pranašo Eliziejaus nurodymus nusiprausti Jordano upėje iš pradžių reagavo skeptiškai ir su pasipiktinimu. Tačiau kvietimas paklusti pranašo patarimui atvėrė kelią jam išgyti ir aiškiai suvokti, kad Dievas yra realus.
Galbūt pastebėsime, kad į kai kuriuos savo dvasinius prašymus gauname pakankamai aiškius atsakymus ir kad jie nesukelia mums didelių nepatogumų. Arba, kaip Naamanas, galime pastebėti, kad kiti poreikiai yra sudėtingesni ir gali kelti mums varginančius ir komplikuotus jausmus. Arba, panašiai kaip buvo su astronomų ankstyvosiomis išvadomis dėl Saulės sistemos, apie kurias pasakojau, ieškodami dvasinės tiesos galime padaryti nelabai tikslias išvadas, jei pasikliausime vien savo ribotu supratimu, o tai būtų liūdna ir nenumatyta pasekmė, galinti nuvesti mus nuo sandoros kelio. Be to, kai kurie klausimai gali likti neatsakyti, kol Dievas, kuris „turi visą galią“, „visą išmintį ir visą supratimą“, kuris „suvokia viską“ gailestingai, neapšvies mūsų per tikėjimą Jo vardu.
Pasakojime apie Naamaną yra svarbus įspėjimas, kad priešinimasis paklusnumui Dievo įstatymams ir įsakymams gali prailginti ar atitolinti mūsų augimą. Esame palaiminti, kad turime Jėzų Kristų, mūsų Didį Gydytoją. Mūsų paklusnumas Dievo įstatymams ir įsakymams gali atverti kelią Gelbėtojui suteikti supratimą ir išgijimą, kurio, kaip Jis žino, mums reikia pagal Jo mums skirtą gydymo planą.
Vyresnysis Ričardas G. Skotas mokė: „Šitas gyvenimas – tai visiško pasitikėjimo patyrimas – pasitikėjimo Jėzumi Kristumi, pasitikėjimo Jo mokymais, pasitikėjimo savo sugebėjimais, kai Šventosios Dvasios esame vedami paklusti tiems mokymams, kad patirtume laimę dabar ir sulauktume prasmingo, be galo laimingo amžinojo būvio. Pasitikėti reiškia noriai paklusti iš pradžių nežinant, kuo tai baigsis (žr. Patarlių 3:5–7). Kad jūsų pasitikėjimas Viešpačiu duotų vaisių, jis turi būti galingesnis ir patvaresnis už jūsų pasitikėjimą savo pačių jausmais ir patirtimi.“
Vyresnysis Skotas toliau sakė: „Naudoti tikėjimą reiškia pasitikėti, kad Viešpats žino, ką daro jūsų labui, ir kad Jis gali tai padaryti dėl jūsų amžinosios gerovės net ir tuomet, kai jūs negalite suvokti, kaip tai įmanoma.“
Baigiamasis liudijimas
Brangūs draugai, liudiju, kad mūsų nuoširdūs evangeliniai klausimai gali suteikti Dangiškajam Tėvui ir Jėzui Kristui progų padėti mums augti. Mano asmeninės pastangos į savo dvasinius klausimus – buvusius ir esamus – ieškoti atsakymų iš Viešpaties leido man pasinaudoti atotrūkiu tarp mano ir Dievo supratimo, kad mokyčiausi paklusnumo Jam ir ištikimybės šiuo metu turimoms dvasinėms žinioms.
Liudiju, kad pasitikėjimas Dangiškuoju Tėvu ir Jo siųstais pranašais padės jums dvasiškai pakilti ir pastūmės jus pirmyn link Dievo išplėsto horizonto. Jūsų apžvalgos taškas pasikeis, nes pasikeisite jūs. Dievas žino, jog kuo aukščiau esate, tuo toliau matote. Mūsų Gelbėtojas kviečia jus kopti aukštyn. Jėzaus Kristaus vardu, amen.