Susitelkite į Jėzų Kristų ir Jo evangeliją
Kai nekreipiame dėmesio į pasaulio trukdžius ir susitelkiame į Kristų bei Jo evangeliją, mums garantuojama sėkmė.
1996 metais Atlantoje, Jungtinėse Valstijose, vykusiose olimpinėse žaidynėse Nigerijos vyrų futbolo komanda laimėjo auksą. Finalui pasibaigus, džiūgaujančios minios išėjo į kiekvieno Nigerijos miesto bei miestelio gatves ir ši 200 milijonų gyventojų šalis 2 val. nakties iškart virto didžiule švente! Žmonės valgė, dainavo ir šoko, o aplink tvyrojo užkrečiamas džiaugsmas, laimė ir jaudulys. Tuo metu Nigerija buvo vieninga, o kiekvienas nigerietis buvo patenkintas esąs nigerietis.
Prieš olimpiadą komanda susidūrė su daugybe iššūkių. Prasidėjus žaidynėms, finansinė parama jiems nutrūko. Komanda rungtyniavo neturėdama tinkamos ekipuotės, treniruočių vietų, maisto ir skalbimo paslaugų.
Jerome Prevost/Getty Images
Vienu metu pritrūko vos kelių minučių, kad jie būtų pašalinti iš tolesnės kovos, tačiau, nepaisydama visų kliūčių, tą kartą Nigerijos rinktinė triumfavo. Ši lemiama akimirka pakeitė jų požiūrį į save. Su naujai įgytu pasitikėjimu, asmeniškai ir kaip komanda, sunkiai dirbdami ir būdami tvirtai pasiryžę, jie vieningai nekreipė dėmesio į trukdžius ir susitelkė į pergalę. Šis susitelkimas jiems atnešė aukso medalius, o nigeriečiai juos pakrikštijo „svajonių komanda“. Ta 1996 m. olimpiados svajonių komanda vis dar minima Nigerijos sporte.
David Cannon/Allsport/Getty Images
Kai ši futbolo komanda išmoko nekreipti dėmesio į daugybę jiems iškilusių trukdžių ir susitelkė į savo tikslą, jiems pavyko pasiekti daugiau, nei manė esant įmanoma, ir jie patyrė didelį džiaugsmą. (Kaip ir mes visi Nigerijoje!)
Panašiai ir mes, kai nekreipiame dėmesio į pasaulio trukdžius ir susitelkiame į Kristų bei Jo evangeliją, mums garantuojama sėkmė, pranokstanti visus mūsų įsivaizdavimus, ir galime patirti didelį džiaugsmą. Prezidentas Raselas M. Nelsonas mokė: „Kada savo gyvenimą sutelkiame […] į Jėzų Kristų bei Jo evangeliją, galime jausti džiaugsmą nepriklausomai nuo to, kas mūsų gyvenime vyksta ar nevyksta.“
Meldžiu, kad Šventoji Dvasia padėtų mums visiems įsiklausyti į prezidento Nelsono kvietimą savo gyvenimą sutelkti į „Jėzų Kristų ir Jo evangeliją“, kad galėtume patirti džiaugsmą Kristuje, „nepriklausomai nuo to, kas mūsų gyvenime vyksta ar nevyksta“.
Mormono Knygoje yra keletas pasakojimų apie žmones, kurie, susitelkę į Jėzų Kristų ir Jo evangeliją, pakeitė savo gyvenimą.
Prisiminkite Almą Jaunesnįjį. Jis maištavo ir kovojo prieš Bažnyčią. Jo tėvas Alma meldėsi ir pasninkavo. Apsireiškė angelas ir pakvietė Almą Jaunesnįjį atgailauti. Tą akimirką Alma ėmė kentėti „pasmerktos sielos kanči[as]“. Tomis tamsiausiomis valandomis jis atsiminė savo tėvą mokius, kad Kristus ateis apmokėti pasaulio nuodėmių. Kai jo protas pasigavo šią mintį, Alma maldavo Dievą gailestingumo. To rezultatas buvo džiaugsmas, džiaugsmas, kurį jis apibūdino kaip didžiulį! Gailestingumą ir džiaugsmą Alma patyrė dėl to, kad jis ir jo tėvas buvo susitelkę į Gelbėtoją.
Tėvai, kurių vaikai nuklydo, įgaukite vilties! Užuot stebėjęsi, kodėl angelas neateina padėti jūsų vaikui atgailauti, žinokite, kad Viešpats jo ar jos kelyje pastatė mirtingą angelą: vyskupą, kitą Bažnyčios vadovą arba tarnaujantįjį brolį ar seserį. Jeigu toliau pasninkausite ir melsitės, jei nenustatysite Dievui tvarkaraščio ar paskutinio termino ir jei pasitikėsite, kad Jis išties pagalbos ranką, tai – anksčiau ar vėliau – pamatysite, kad Dievas palies jūsų vaiko širdį, kai jūsų vaikas pasirinks klausytis. Taip bus, nes Kristus yra džiaugsmas, Kristus yra viltis; Jis yra „būsimųjų gėrybių“ pažadas. Todėl patikėkite Jėzui Kristui savo vaiką, nes Jis kiekvieno vaiko ir kiekvieno tėvo ir mamos stiprybė.
Kartą patyręs džiaugsmą Kristuje, Alma Jaunesnysis gyveno su tuo džiaugsmu. Bet kaip jis palaikė tą džiaugsmą, susidūręs su sunkumu ar išmėginimu? Jis tvirtina:
„Nuo to laiko […] iki šiol aš neatlyždamas dirbau, kad atvesčiau sielas į atgailą; idant atvesčiau jas ragauti nepaprasto džiaugsmo, kurio aš paragavau. […]
Ir […] Viešpats duoda man nepaprastai didelį džiaugsmą mano darbų vaisiais. […]
Ir aš buvau remiamas visokiuose išmėginimuose ir varguose.“
Džiaugsmas Kristuje Almai prasidėjo tada, kai jis panaudojo tikėjimą Juo ir šaukėsi gailestingumo. Tada Alma naudojo tikėjimą Kristumi darbuodamasis, kad padėtų kitiems patirti tokį pat džiaugsmą. Šios nuolatinės pastangos Almai teikė didelį džiaugsmą, net ir esant įvairiems išmėginimams ir vargams. Matote, „Viešpats vertina pastangas“, o į Jį sutelktos pastangos atneša palaimas. Netgi sunkūs išmėginimai gali būti „praryt[i] Kristaus džiaugsmo“.
Kiti Mormono Knygoje aprašyti žmonės, savo gyvenimą sutelkę į Jėzų Kristų bei Jo evangeliją ir radę džiaugsmą, yra tie, kurie įkūrė Helamo miestą – vietą, kur jie galėjo auginti vaikus ir laisvai išpažinti savo religiją. Šiuos teisius, gerą gyvenimą gyvenusius žmones pavergė plėšikaujanti gauja ir atėmė pagrindinę žmogaus teisę išpažinti religiją. Kartais geriems žmonėms nutinka blogi dalykai.
„Viešpats mato esant tinkama drausminti savo žmones; taip, jis tikrina jų kantrybę ir tikėjimą.
Tačiau, kas tik sudeda savo viltis į jį, tas bus iškeltas paskutiniąją dieną. Taip, ir taip buvo su šitais žmonėmis.“
Kaip šie žmonės ištvėrė savo išmėginimus ir kančias? Susitelkę į Kristų ir Jo evangeliją. Jų vargai nenulėmė to, kuo jie save laikė; kiekvienas jų atsigręžė į Dievą, nes tinkamai suvokė save kaip Dievo vaiką, sandoros vaiką ir Jėzaus Kristaus mokinį. Atsimindami, kas esą, ir šaukdamiesi Dievo, jie įgavo ramybę, stiprybę ir, galiausiai, džiaugsmą Kristuje:
„Alma bei jo žmonės […] išliedavo savo širdis [Dievui]; ir jis žinojo jų širdžių mintis.
Ir buvo taip, kad jų suspaudimuose atėjo jiems Viešpaties balsas, sakantis: Pakelkite galvas ir būkite paguosti, nes aš žinau apie sandorą, kurią sudarėte man; ir aš sudarysiu sandorą su savo žmonėmis ir išvaduosiu juos iš vergijos.“
Iš savo pusės Viešpats „palengvin[o] naštas […] ant [jų] pečių. […] Taip, Viešpats sustiprino juos, kad jie galėjo lengvai nešti savo naštas, ir jie džiugiai ir kantriai pasidavė visai Viešpaties valiai.“ Atkreipkite dėmesį, kad šie šventieji leido, jog jų rūpesčiai, kančios ir išmėginimai būtų praryti Kristaus džiaugsmo! Tada, atėjus laikui, Jis parodė Almai kelią, kaip pabėgti, ir Alma – Dievo pranašas – nuvedė juos į saugią vietą.
Kai susitelksime į Kristų ir seksime Jo pranašu, taip pat būsime vedami prie Kristaus ir Jo evangelijos džiaugsmo. Prezidentas Raselas M. Nelsonas mokė: „Džiaugsmas yra galingas, o susitelkimas į džiaugsmą į mūsų gyvenimą atneša Dievo galią. Kaip ir visomis kitomis aplinkybėmis, Jėzus Kristus yra mūsų didžiausias pavyzdys, kuris „vietoj sau priderančių džiaugsmų, nepaisydamas gėdos, iškentėjo kryžių“ [Hebrajams 12:2].“
Neseniai mirė mano mama – tai buvo didelis sukrėtimas. Myliu mamą ir neplanavau jos netekti tokios jaunos. Tačiau per šią patirtį mano šeima ir aš patyrėme ir sielvartą, ir džiaugsmą. Žinau, kad dėl Kristaus ji nėra mirusi, ji – gyva! Ir žinau, kad dėl Kristaus ir kunigystės raktų, sugrąžintų per pranašą Džozefą Smitą, vėl būsiu su ja. Sielvartas dėl mamos netekties buvo prarytas Kristaus džiaugsmo! Mokausi, kad mąstyti celestiališkai ir leisti nugalėti Dievui taip pat reiškia susitelkti į per Kristų prieinamą džiaugsmą.
Jis su meile kviečia: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu.“ Jėzaus Kristaus vardu, amen.