1838 m. Džozefas Smitas pradėjo rašyti savo oficialią istoriją. Joje jis aprašė savo šeimą ir vietas, kuriose gyveno. Jis taip pat papasakojo, kad 1820 m. Niujorko valst. vakaruose kilo „neįprastas religinis sujudimas“ (Džozefo Smito – Istorijos 1:5). Šio religinio sujudimo metu jo „protas buvo žadinamas giliai mąstyti ir didžiai nerimauti“ dėl „sąmyši[o] ir kov[os] tarp skirtingų denominacijų“ (Džozefo Smito – Istorijos 1:8).
Tyrinėdamas Raštus, Džozefas perskaitė Jokūbo 1:5, kur rašoma, kad tie, kam trūksta išminties, raginami „prašyti Dievą“ (žr. Džozefo Smito – Istorijos 1:11). Džozefas rašė: „Dar niekada jokia Raštų ištrauka su tokia galia neatėjo į žmogaus širdį, kaip ši tuomet atėjo į manąją. Atrodė, kad ji su didele jėga užvaldė visus mano širdies jausmus. Aš mąsčiau apie ją vėl ir vėl, suvokdamas, kad, jei kuriam reikia išminties iš Dievo, tai man; nes aš nežinojau, kaip pasielgti, ir jei negalėčiau gauti daugiau išminties, nei tada turėjau, niekada nesužinočiau; nes skirtingų sektų religijos mokytojai tas pačias Raštų ištraukas suprato taip skirtingai, kad sugriovė visas viltis išspręsti šį klausimą remiantis Biblija“ (Džozefo Smito – Istorijos 1:12). Jis nusprendė maldoje paklausti Dievo. Atsakydami į jo maldą, Dievas Tėvas ir Jo Sūnus Jėzus Kristus pasirodė Džozefui.
Prezidentas Tomas S. Monsonas, Kanadoje tarnavęs misijos prezidentu, papasakojo štai tokį dviejų misionierių nutikimą:
Paveikslėlis
Prezidentas Tomas S. Monsonas
„Du [misionieriai] paskambino į pono Elmerio Polardo namų duris, o jis, jausdamas gailestį sušalusiems misionieriams, juos įsileido. Jie supažindino poną su žinia ir paprašė jo kartu pasimelsti. Jis sutiko su sąlyga, kad jis pats sukalbės maldą.
Jo sukalbėta malda misionierius pribloškė. Jis sakė: „Dangiškasis Tėve, palaimink šiuos du nelaimingus, suklaidintus misionierius, kad jie galėtų sugrįžti namo ir nešvaistytų savo laiko, pasakodami Kanados žmonėms apie šią fantastinę žinią, apie kurią jie tiek mažai teišmano.“
Jiems pakilus nuo kelių ponas Polardas paprašė misionierių niekada daugiau negrįžti į jo namus. Misionieriams išeinant, ponas pašaipiai pridūrė: „Juk jūs netikite tuo, kad Džozefas Smitas buvo Dievo pranašas, ar ne?“ – ir užtrenkė duris“ („Pranašas Džozefas Smitas – Mokytojas pavyzdžiu“,2005 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Ką, tų misionierių vietoje, būtumėte sakę ponui Polardui apie pranašą Džozefą Smitą?
Pranašas Džozefas Smitas 1838 m. aprašė savo gyvenimą istorijoje, kurią randame knygoje „Džozefas Smitas – Istorija“, norėdamas ją išspausdinti kaip oficialią Bažnyčios istoriją. Perskaitykite Džozefo Smito – Istorijos 1:1–2 ir raskite, kodėl Džozefas Smitas nusprendė parašyti šią oficialią istoriją.
Knygoje „Džozefas Smitas – Istorija“ aprašytas asmeninis pranašo pasakojimas apie Pirmąjį regėjimą. Yra žinoma apie keletą Pirmojo regėjimo pasakojimų, iš kurių keturi buvo parašyti arba padiktuoti pranašo Džozefo Smito, kiti pasakojimai parašyti žmonių, kurie savais žodžiais atpasakojo Džozefo patyrimą. Tie pasakojimai buvo užrašyti skirtingu metu, skirti skirtingoms auditorijoms ir parašyti dėl skirtingų priežasčių. Visi tie pasakojimai patvirtina esminę tiesą, kad Džozefas Smitas išties matė jam atvertus dangus ir matė dieviškus pasiuntinius, įskaitant ir Dievą Tėvą, ir Viešpatį Jėzų Kristų. Kadangi 1838 m. parašytas pasakojimas yra iš oficialios Džozefo Smito istorijos ir liudijimo pasauliui, jis buvo išspausdintas Brangiajame Perle.
Religinio sąmyšio apsupty Džozefas Smitas nusprendžia paklausti Dievą, kuri Bažnyčia teisinga
Džozefas Smitas gyveno didelio religinio sujudimo metu. Perskaitykite Džozefo Smito – Istorijos 1:5–7 ir raskite žodžius ar frazes, apibūdinančius Džozefo situaciją. Galite pasižymėti šiuos žodžius Raštuose. Baigę perskaitykite Džozefo Smito – Istorijos 1:8, 10 ir raskite, kaip Džozefas Smitas apibūdina savo tuometinius jausmus.
Raštų studijavimo žurnale apibendrinkite Džozefo Smito – Istorijos 1:5–7 įsivaizduodami, kad jums reikės paaiškinti Džozefo situaciją ir padėtį žmogui, kuris niekada nėra girdėjęs apie Džozefą Smitą. Paminėkite bent tris dalykus, kuriuos, jūsų manymu, turėtumėte pabrėžti kalbėdami apie Džozefą Smitą.
Prisiminkite aplinkybes, dėl kurių kilo klausimų, ir apmąstykite, ką darėte, kad atsakytumėte į savo klausimus. Perskaitykite Džozefo Smito – Istorijos 1:11 ir raskite, kur Džozefas Smitas rado atsakymą į savo klausimą. Šiek tiek laiko praleiskite garsiai kartodami arba atmintinai išmokdami Jokūbo 1:5 eilutę, kaip ji cituojama 11 eilutėje.
Vienas Jokūbo 1:5 principas, padėjęs Džozefui Smitui rasti atsakymus į savo klausimus, yra tas, kad, jeigu prašysime Dievo tikėdami, Jis atsakys į mūsų maldas. Pasižymėkite žodžius ar frazes, kuriais šio principo mokoma Džozefo Smito – Istorijos 1:11. Suvokdami, kad Dievas atsakys į jūsų maldas Jam žinomu metu ir būdu, apmąstykite, kaip savo gyvenime sužinojote, jog tai tiesa.
Džozefas papasakojo, kaip ši Raštų eilutė jį paveikė. Perskaitykite Džozefo Smito – Istorijos 1:12–13 ir raskite frazes, apibūdinančias Džozefo patyrimą ir atsakymą perskaičius Jokūbo 1:5. Ar Raštų eilutė kada nors su tokia galia palietė jūsų širdį? Ką, pagal Džozefo Smito – Istorijos 1:13, Džozefas norėjo pakeisti? Kokia buvo jo išvada?
Jei turite PDŠ giesmyną, perskaitykite giesmės „Pirmoji Džozefo Smito malda“ žodžius (Giesmynas, 16 giesmė). Perskaitykite Džozefo Smito – Istorijos 1:14–15.
Kaip manote, kodėl Šėtonas bandė sustabdyti Džozefą Smitą ir neleisti jam melstis? Kad sužinotumėte, ką Džozefas Smitas darė, kad išsivaduotų iš šios „stebėtinos galios“, perskaitykite Džozefo Smito – Istorijos 1:16. Kaip manote, ką pranašas turėjo omenyje sakydamas, kad jis įtempė „visas savo galias šauktis Dievo“? Apmąstykite, ko galite išmokti iš Džozefo Smito pavyzdžio, kaip elgtis, kai atsiduriate sunkioje situacijoje arba kai Šėtonas bando jus gundyti.
Vienas iš svarbiausių įvykių žmonijos istorijoje aprašytas Džozefo Smito – Istorijos 1:17. Skaitydami šią eilutę pamėginkite įsivaizduoti šį šventą įvykį. Viena svarbi tiesa, kurios išmokstame šioje eilutėje yra ta, kad Džozefas Smitas matė Dievą Tėvą ir Jo Sūnų Jėzų Kristų. Jis taip pat kalbėjo su Jais ir gavo nurodymus iš Jų. Džozefo Smito Pirmasis regėjimas yra esminis Evangelijos sugrąžinimo pastarosiomis dienomis įvykis.
Paveikslėlis
Pirmasis regėjimas
Raštų studijavimo žurnale parašykite, kodėl, jūsų manymu, jums ir visiems Bažnyčioms nariams svarbu turėti liudijimą, kad Džozefas Smitas matė Dievą Tėvą ir Jo Sūnų Jėzų Kristų.
Vėl perskaitykite Džozefo Smito – Istorijos 1:15–17 ir raskite papildomas tiesas, kurių galime išmokti iš šio pasakojimo apie Tėvo ir Sūnaus apsireiškimą Džozefui Smitui.
Pagundos arba išbandymai kartais ateina prieš dvasinius patyrimus arba po jų. Džozefas Smitas buvo išbandomas prieš pat Pirmąjį regėjimą. Mozė buvo išbandomas tuoj po to, kai kalbėjosi su Dievu (žr. Mozės 1:9–12). Džozefas Smitas sužinojo, kad, jeigu nuoširdžiai sieksime Dievo pagalbos tuo metu, kai Šėtonas bando priversti mus nuleisti rankas, Dievas mus išgelbės.
Savo Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
Kaip jums padeda žinojimas, kad Dievas padės nugalėti sunkumus ir neviltį?
Kokių dar principų galite išmokti iš Džozefo Smito – Istorijos 1:15–16 aprašytų Džozefo išgyvenimų, kurie galėtų padėti jums nugalėti pagundas?
Džozefo Smito – Istorijos 1:15–17 randame kelias doktrinas apie Dievybę: Dievas Tėvas ir Jo Sūnus Jėzus Kristus – gyvi. Dangiškasis Tėvas ir Jo Sūnus Jėzus Kristus yra skirtingos ir atskiros esybės.
Džozefas Smitas paklausė Viešpaties, prie kurios iš visų bažnyčių jam prisidėti. Perskaitykite Džozefo Smito – Istorijos 1:18–20 ir pasibraukite Džozefo gautą atsakymą.
Ar prisimenate pamokos pradžioje pasakotą istoriją apie du misionierius? Prezidentas Monsonas papasakojo, ką jie darė po to, kai tas vyras užtrenkė duris:
Paveikslėlis
Prezidentas Tomas S. Monsonas
„Misionieriams nuėjus tik keletą žingsnelių, jaunesnysis porininkas nedrąsiai pasakė: „Vyresnysis, mes taip ir neatsakėme ponui Polardui.“
Vyresnysis porininkas atsakė: „Mus atstūmė. Eikime toliau.“
Tačiau jaunesnysis misionierius neatlyžo ir galiausiai jie abu sugrįžo prie pono Polardo durų. Ponas Polardas atidarė duris ir piktai pasakė: „Manau, kad aš jums, jaunuoliai, liepiau daugiau čia nesirodyti!“
Tada jaunesnysis porininkas, sukaupęs visą drąsą, pasakė: „Pone Polardai, kai ėjome iš jūsų namų, jūs suabejojote, ar mes iš tikrųjų tikime, kad Džozefas Smitas buvo Dievo pranašas. Aš noriu jums, pone Polardai, paliudyti, jog aš žinau, kad Džozefas Smitas buvo Dievo pranašas; kad su įkvėpimu jis išvertė šventą metraštį, žinomą kaip Mormono Knyga; kad jis iš tikrųjų matė Dievą Tėvą ir Sūnų Jėzų.“ Misionieriai paliudijo ir išėjo.
[Ponas Polardas vėliau paliudijo:] „Tą vakarą negalėjau užmigti. Aš blaškiausi ir varčiausi. Savo galvoje vis girdėjau žodžius: „Džozefas Smitas buvo Dievo pranašas. Aš tai žinau. […] Aš tai žinau. […] Aš tai žinau.“ Su nekantrumu laukiau, kol išauš rytas. Paskambinau misionieriams telefono numeriu, kurį radau ant mažos Tikėjimo Teiginių kortelės. Jie sugrįžo ir tąkart mano žmona, mano šeima ir aš dalyvavome pokalbyje – kaip nuoširdūs tiesos ieškotojai. Galiausiai mes visi priėmėme Jėzaus Kristaus Evangeliją“ („Pranašas Džozefas Smitas – Mokytojas pavyzdžiu“).
Jei to dar nesatę padarę, perskaitykite knygą „Džozefas Smitas – Istorija“ ir paprašykite Dangiškojo Tėvo padėti jums sužinoti, kad Džozefo Smito pasakojimas apie Pirmąjį regėjimą yra tiesa, arba padėti jums sustiprinti jūsų įsitikinimą, kad tai tiesa. Taip pat galite ieškoti progų kažkam papasakoti Pirmojo regėjimo žinią.
Raštų studijavimo žurnale aprašykite savo jausmus arba užrašykite liudijimą apie pranašą Džozefą Smitą.
Skirkite šiek tiek laiko ir pasistenkite atmintinai išmokti Raštų įvaldymo eilutes. Jei manote, kad negalite mintinai išmokti visų eilučių, jas suskirstykite į trumpesnes dalis ir atmintinai išmokite 16–17 eilutes arba tik eilučių santrauką. Štai vienas metodas, padėsiantis jums atmintinai išmokti šias eilutes. Kartokite frazę tol, kol galėsite pasakyti ją atmintinai. Tada pridėkite antrąją frazę ir ją kartokite tol, kol abi galėsite pasakyti atmintinai. Pridėkite trečiąją ir t. t. Frazes, kurias jau išmokote, galite pasakyti greitai, o tas, kurių nežinote, sakykite lėtai.
Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite: