31 dalis. 1 diena

Jutos karas ir Mountin Medouso žudynės

Įvadas

1850 metais įtampa ir nesusikalbėjimas tarp pastarųjų dienų šventųjų ir Jungtinių Valstijų valdžios atstovų privedė prie Jutos karo 1857–1858 m. 1857 m. rugsėjį taip pat kilo konfliktas tarp kelių pastarųjų dienų šventųjų ir emigrantų vežimų vilkstinės narių, keliavusių per Jutą. Paskatinti pykčio ir baimės keli pastarųjų dienų šventieji pietinėje Jutos valstijos dalyje suplanavo ir įvykdė maždaug 120 emigrantų, keliaujančių į Kaliforniją, žudynes. Šis žiaurus įvykis žinomas kaip Mauntin Medouso žudynės. Daugiau informacijos ieškokite internete adresu LDS.org, pasirinkite Gospel Topics ir ieškokite Mountain Meadows Massacre.

Įtampa tarp pastarųjų dienų šventųjų ir Jungtinių Valstijų valdžios auga

1857 m. liepos 24 d. prezidentui Brigamui Jangui su grupele šventųjų švenčiant dešimtąsias jų atvykimo į Druskos Ežero slėnį metines buvo patvirtintos ankstesnės žinios, kad į Solt Leik Sitį žygiuoja Jungtinių Valstijų valdžios pasiųsta armija. Ankstesniais metais nesutarimai ir nesusikalbėjimas paaštrino įtampą tarp pastarųjų dienų šventųjų ir Jungtinių Valstijų valdžios atstovų. Šventieji norėjo, kad jiems vadovautų jų pačių išrinkti vadovai, ir atmetė federacijos paskirtus vadovus, kurie nepritarė jų vertybėms. Tai paskatino kai kuriuos federalinius valdžios atstovus manyti, kad jie sukilo prieš Jungtinių Valstijų valdžią. Be kongreso pritarimo Jungtinių Valstijų prezidentas Džeimsas Bukananas pasiuntė maždaug 1500 karių į Solt Leik Sitį, kad priverstų jutiečius priimti naujuosius pareigūnus.

Jeigu būtumėte pastarųjų dienų šventasis, gyvenęs 1857 m., ir išgirstumėte, kad prie jūsų miesto artėja didelė armija, dėl ko susirūpintumėte? Atminkite, kad prisiminimai apie išvarymą iš Ohajo, Misūrio ir Ilinojaus vis dar buvo švieži daugelio pastarųjų dienų šventųjų mintyse. Daugelis neteko vertingų daiktų ir žemių, o kai kurie Bažnyčios nariai per tuos persekiojimus buvo nužudyti arba mirė. Žinia apie artėjančią armiją sukėlė nerimą, kad tie įvykiai gali pasikartoti ir Jutoje.

Pamokslaudami šventiesiems prezidentas Jangas ir kiti Bažnyčios vadovai artėjančius karius apibūdino kaip priešus. Prezidentas Jangas, kuris kelerius metus prašė šventųjų kaupti grūdus, vėl davė tokius nurodymus, kad jie turėtų ką valgyti, jeigu jiems tektų bėgti nuo karių. Kaip Jutos krašto gubernatorius, jis taip pat nurodė vietinei nereguliariajai kariuomenei pasiruošti ginti kraštą. (Nereguliarioji kariuomenė – tai piliečių, kurie kritiniais atvejais gali būti mobilizuoti karinei tarnybai, grupė.)

Kyla konfliktas tarp kelių pastarųjų dienų šventųjų ir emigrantų vežimų vilkstinės narių

Emigrantų, keliavusių į vakarus iš Arkanzaso į Kaliforniją, vežimų vilkstinė įvažiavo į Jutą kaip tik tuo metu, kada pastarųjų dienų šventieji ruošėsi ginti kraštą nuo artėjančių Jungtinių Valstijų karių. Skaitydami šias pastraipas pabraukite priežastis, kodėl kilo pyktis tarp kelių vežimų vilkstinės narių ir kelių pastarųjų dienų šventųjų.

Keli vežimų vilkstinės nariai susierzino, kai iškilo keblumų labai jiems reikalingus grūdus ir atsargas perkant iš šventųjų, kuriems buvo nurodyta juos taupyti. Emigrantai taip pat pradėjo konfliktuoti su šventaisiais, kurie nenorėjo, kad vežimų vilkstinės arkliai ir galvijai suvartotų maisto ir vandens atsargas, kurios buvo skirtos jų gyvuliams.

Neramumai kilo Sidar Sityje, paskutinėje Jutos nausėdijoje pakeliui į Kaliforniją. Konfliktai kilo tarp kelių vežimų vilkstinės komandos narių ir kelių pastarųjų dienų šventųjų. Keli vežimų vilkstinės komandos nariai pagrasino prisijungsiantys prie atvykstančių vyriausybės karių kovoti su šventaisiais. Nors vežimų vilkstinės komandos vadas sudraudė savo bendražygius dėl tokių grasinimų, keli Sidar Sičio vadovai ir naujakuriai į emigrantus ėmė žiūrėti kaip į priešus. Vežimų vilkstinė išvyko iš miestelio praėjus vos valandai po atvykimo, tačiau keli Sidar Sičio naujakuriai ir vadovai norėjo vytis ir nubausti juos įžeidusius vyrus.

Prisiminkite atvejus, kada teko konfliktuoti su kitu žmogumi arba žmonių grupe. Perskaitykite 3 Nefio 12:25 ir ieškokite, kokio principo, galinčio padėti mums, kada kyla įtampa tarp mūsų ir kitų žmonių, mokė Jėzus Kristus.

Ką, jūsų manymu, reiškia „greitai susitark su savo priešininku“? Vyresnysis Deividas E. Sorensonas iš Septyniasdešimties mokė, kad ta frazė reiškia „išspręsti savo nesutarimus iš karto, kad užvirusios aistros nevirstų fiziniu bei emociniu žiaurumu ir mes netaptume savo pykčio vergais“ (“Forgiveness Will Change Bitterness to Love,” Ensign or Liahona, May 2003, 11).

Remdamiesi Viešpaties mokymais 3 Nefio 12:25 ir vyresniojo Sorenseno paaiškinimu sužinome, kad, jeigu Viešpaties būdu išsprendžiame konfliktą su kitais, galime išvengti žalingų nesantaikos pasekmių.

1. Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:

   1. Kaip laikymasis principo iš 3 Nefio 12:25 būtų galėjęs padėti pastarųjų dienų šventiesiems, kurie susierzino dėl vežimų vilkstinės komandos narių?

   2. Kaip stengimasis išspręsti sunkumus Viešpaties būdu padėjo jums ar kuriam nors jūsų pažįstamam žmogui išvengti kenksmingų nesantaikos padarinių?

Kadangi kai kurie Sidar Sičio naujakuriai Viešpaties būdu neišsprendė konflikto su tais emigrantais, padėtis tapo daug rimtesnė. Toliau studijuodami atkreipkite dėmesį, kokie kyla pavojai, kada elgiamasi iš pykčio ar keršto.

Aizekas Haitas, Sidar Sičio meras, nereguliariosios kariuomenės majoras ir kuolo prezidentas, paprašė netoliese, Parovano nausėdijoje, gyvenančio nereguliariosios kariuomenės vado leidimo sušaukti nereguliariąją kariuomenę susiremti su vežimų vilkstine. Nereguliariosios kariuomenės vadas Viljamas Deimas patarė Aizekui Haitui nekreipti dėmesio į emigrantų grasinimus. Nepaklausęs to patarimo, Aizekas Haitas ir kiti Sidar Sičio vadovai nusprendė įtikinti kelis vietinius indėnus užpulti vežimų vilkstinę, pavogti jų galvijus ir taip nubausti tuos emigrantus. Aizekas Haitas paprašė Džono D. Ly, vietinio bažnyčios nario ir nereguliariosios kariuomenės majoro, vadovauti tai atakai ir abu sumanė tuo apkaltinti indėnus.

Ką turėjo daryti Sidar Sičio vadovai, kada Viljamas Deimas patarė jiems neįtraukti nereguliariosios kariuomenės? Prie ko juos privedė patarimo neklausymas?

Iš šių Sidar Sičio vadovų pavyzdžio sužinome tokį principą: Jeigu ignoruojame patarimą elgtis teisingai, būsime labiau linkę priimti netinkamus sprendimus. Toliau skaitydami apie tų vadovų veiksmus, ieškokite to principo įrodymų. Skaitydami šias pastraipas pabrėžkite tolesnius netinkamus Sidar Sičio vadovų sprendimus po to, kai jie nepaisė gauto patarimo:

Aizekas Haitas vietos Bažnyčios vadovų, bendruomenės ir nereguliariosios kariuomenės tarybai pateikė planą pulti vežimų vilkstinę. Kai kurie tarybos nariai griežtai nepritarė planui ir paklausė Haito, ar jis tuo klausimu pasitarė su prezidentu Brigamu Jangu. Pasakęs, kad to nepadarė, Haitas sutiko į Solt Leik Sitį nusiųsti pasiuntinį Džeimsą Haslamą su laišku, paaiškinančiu situaciją, ir klausimu, ką daryti. Tačiau Solt Leik Sitis buvo maždaug už 400 kilometrų nuo Sidar Sičio, todėl pasiuntiniui būtų reikėję maždaug savaitę joti visu greičiu, kad pasiektų Solt Leik Sitį ir grįžtų į Sidar Sitį su prezidento Jango nurodymais.

Nespėjus Aizekui Haitui išsiųsti pasiuntinio su laišku, Džonas D. Ly ir grupė indėnų užpuolė emigrantų stovyklą prie vietovės, kuri vadinosi Mauntin Medousu. Antpuoliui vadovavo Ly, bet nuslėpė savo tapatybę, kad atrodytų, jog tik indėnai buvo į tai įsipainioję. Keli emigrantai buvo nužudyti arba sužeisti, o likusieji atmušė antpuolį ir privertė Ly ir indėnus trauktis. Emigrantai greitai sustatė vežimus į glaudų ratą, kad galėtų apsiginti. Penkias dienas trukusios vežimų vilkstinės apgulties metu buvo įvykdyti dar du antpuoliai.

Vienu momentu Sidar Sičio nereguliariosios kariuomenės kariai pastebėjo du emigrantus vyrus už vežimo žiedo ribų. Nereguliariosios kariuomenės kariai iššovė į juos ir vieną iš jų nužudė. Antras vyras pabėgo ir vežimų stovykloje paskleidė žinią, kad antpuoliuose prieš juos dalyvauja baltaodžiai vyrai. Taip buvo atskleista antpuolius planavusiųjų apgaulė. Jeigu emigrantams būtų leista toliau keliauti į Kaliforniją, būtų pasklidusi žinia, kad pastarųjų dienų šventieji atsakingi už vežimų vilkstinės užpuolimą. Suokalbininkai bijojo, kad tokia žinia jiems ir jų žmonėms atneš neigiamas pasekmes.

2. Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:

   1. Kokie tuo metu buvo žmonių, atsakingų už antpuolius prieš emigrantus, galimi pasirinkimai?

   2. Ką jiems derėjo padaryti? Kodėl?

Priimdami netinkamus sprendimus tie vyrai elgėsi priešingai savo kunigystės pareigoms. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 121:36–37 ir pažymėkite Viešpaties perspėjimą neteisiai besielgiantiems kunigystės vadovams.

Pagalvokite, ką darote po to, kai kaip nors nusižengiate. Ar išpažįstate, kad pasielgėte neteisingai, ir priimate pasekmes, ar bandote apgaule nuslėpti nuodėmę?

Keli pastarųjų dienų šventieji planuoja ir įvykdo Mauntin Medouso žudynes

Bažnyčios nariai, įsipainioję į antpuolių prieš emigrantus istoriją, nusprendė nuslėpti savo nuodėmes. Stengdamiesi neleisti pasklisti žiniai, kad pastarųjų dienų šventieji dalyvavo išpuoliuose prieš vežimų vilkstinę, Aizekas Haitas, Džonas D. Ly ir kiti vietiniai Bažnyčios ir nereguliariosios kariuomenės vadovai suplanavo nužudyti likusius emigrantus, išskyrus mažus vaikus. Vykdydamas tą planą Džonas D. Ly priėjo prie emigrantų ir pasakė, kad nereguliarioji kariuomenė juos apsaugos nuo tolimesnių išpuolių saugiai palydėdama juos atgal į Sidar Sitį. Emigrantams einant link Sidar Sičio nereguliariosios kariuomenės kariai atsisuko į juos ir pradėjo šaudyti. Išskubėję iš slaptaviečių prie puolimo prisijungė keli indėnai. Iš maždaug 140 emigrantų, kurie keliavo ta vežimų vilkstine, buvo pasigailėta tik 17 mažų vaikų.

Paminklas, įamžinęs Mauntin Medouso tragediją

Antrą dieną po žudynių Džeimsas Haslamas atvyko į Sidar Sitį su prezidento Jango atsakymu, nurodančiu vietiniams vadovams leisti vežimų vilkstinei taikiai išvykti. Skaitydamas Jango žodžius Haitas kūkčiojo kaip mažas vaikas ir tegalėjo išlementi žodžius: „Per vėlu, per vėlu“ (Richard E. Turley Jr., “The Mountain Meadows Massacre,” Ensign, Sept. 2007, 20).

Kelių pietinės Jutos teritorijos pastarųjų dienų šventųjų vadovų ir naujakurių pasirinkimai privedė prie tragiškų Mauntin Medouso žudynių. Visiškai kitaip Bažnyčios ir teritoriniai vadovai Solt Leik Sityje 1858 m. išsprendė konfliktą su Jungtinių Valstijų valdžia per taikias derybas. Per tą konfliktą, kuris vėliau buvo pavadintas Jutos karu, Jungtinių Valstijų kariuomenė ir Jutos nereguliarioji kariuomenė ėmėsi agresyvių veiksmų, bet mūšių nebuvo.

Prezidentas Henris B. Airingas iš Pirmosios Prezidentūros taip kalbėjo apie Mauntin Medouso žudynes: „Jėzaus Kristaus Evangelija, kurios mes laikomės, bjaurisi šaltakraujiškomis vyrų, moterų ir vaikų žudynėmis. Iš tiesų ji skatina taiką ir atlaidumą. Tai, ką [Mauntin Medouse] seniai padarė Bažnyčios nariai, parodo jų baisų ir neatleistiną atsitraukimą nuo krisčioniško mokymo ir elgesio“ (“150th Anniversary of Mountain Meadows Massacre,” Sept. 11, 2007, mormonnewsroom.org/article/150th-anniversary-of-mountain-meadows-massacre).

Mauntin Medouso žudynės ne tik nusinešė 120 aukų gyvybes, bet taip pat sukėlė daug kančių išgyvenusiems vaikams ir kitiems aukų giminaičiams. Pajutų indėnai taip pat nukentėjo neteisingai apkaltinti padarytu nusikaltimu. Be to, „dalyvavusieji žudynėse […] likusį savo gyvenimą dirbo priverstinius darbus išgyvendami baisų kaltės jausmą ir pasikartojančius košmarus to, ką jie padarė ir matė“ (Richard E. Turley Jr., “The Mountain Meadows Massacre,” 20).

3. Savo Raštų studijavimo žurnale atlikite šias užduotis:

   1. Apibendrinkite klaidas, kurios privedė prie Mauntin Medouso žudynių.

   2. Užrašykite, kokį principą arba pamoką apie pasirinkimą nuslėpti savo nuodėmes galima išmokti iš šios tragedijos.

   3. Atsakykite į šiuos klausimus: Ką galite padaryti ateityje, kad užtikrintumėte, jog laikysitės savo vadovų patarimo ir neslėpsite savo nuodėmių? Kokius galite patirti palaiminimus, prisiimdami atsakomybę už padarytas klaidas ir nesistengdami nuslėpti savo nuodėmių?

Jeigu pradėjote eiti klaidų ir nuodėmių keliu, galite užkirsti kelią ateities širdgėlai ir apgailestavimui, atsigręždami į Viešpatį ir atgailaudami dėl savo nuodėmių.

Kadangi kai kurie vietiniai pastarųjų dienų šventieji prisidėjo prie Mauntin Medouso žudynių planavimo ir įvykdymo, kai kurie žmonės leido šiam įvykiui neigiamai paveikti jų požiūrį į Bažnyčią. Panašiai atsitiko Mormono Knygos istorijoje, kada Almos sūnus misionierius pažeidė skaistybės įstatymą ir kiti dėl jo sūnaus elgesio nenorėjo tikėti Almos žodžiais (žr. Almos 39:11).

4. Raštų studijavimo žurnale atsakykite į klausimą: Kodėl svarbu suvokti, kad neteisingi kai kurių Bažnyčios narių veiksmai nepaveikia Evangelijos teisingumo?

Perskaitykite Helamano 5:12 ir ieškokite, ką galime daryti, kad išsiugdytume ir išlaikytume savo liudijimus, kad sunkiais laikais, tokiais, kada sužinome apie atvejus, kai Bažnyčios nariai nesilaikė Jėzaus Kristaus mokymų, mūsų tikėjimas nesusvyruotų. Apibendrinkite, ką radote:

Iš Helamano 5:12 sužinome principą, kad galime išsiugdyti stiprius liudijimus statydami savo pamatą ant Jėzaus Kristaus.

Šį principą iliustruoja toks pavyzdys: „Džeimsas Sandersas yra vieno žudynes išgyvenusio vaiko […] vaikaitis [ir jis taip pat yra Bažnyčios narys]. „Vis dar jaučiu nuoskaudą, vis dar jaučiu pyktį ir liūdesį, kad tos žudynės įvyko, – sakė brolis Sandersas, – bet žinau, kad tai padarę žmonės atsakys priešais Viešpatį ir tai atneša ramybę.“ [Jis] sakė, kad žinia, jog jo protėvis buvo nužudytas tose žudynėse, „nepaveikė mano tikėjimo, nes jis paremtas Jėzumi Kristumi, o ne kokiu nors asmeniu Bažnyčioje“ (Richard E. Turley Jr., “The Mountain Meadows Massacre,” 21).

5. Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:

   1. Kaip mūsų tikėjimas Jėzumi Kristumi stiprina mus, kai sužinome apie atvejus, kada Bažnyčios nariai nesilaikė Gelbėtojo mokymų?

   2. Ką darote, kad statytumėte savo tikėjimą ant Jėzaus Kristaus pamato?

   3. Ką darysite šią savaitę, kad statytumėte savo tikėjimą ant Jėzaus Kristaus pamato? (Galite užrašyti daugiau nei vieną veiksmą.)

6. Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

   Pamoką „Jutos karas ir Mauntin Medouso žudynės“ išstudijavau ir užduotis atlikau (data).

   Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įspūdžius: