12 dalis. 3 diena

Doktrinos ir Sandorų 51–52

Įvadas

Kai iš rytinių valstijų migruojantys šventieji 1831 m. kovą pradėjo atvykti į Ohają, Viešpats per pranašą Džozefą Smitą atskleidė savo valią vyskupui Edvardui Partridžui. Šiame apreiškime, užrašytame Doktrinos ir Sandorų 51 skyriuje, iš Kolzvilio, Niujorko valst., atvykstantiems šventiesiems Viešpats nurodo vykti į Tompsoną, Ohajo valst., kur jie gyvens pagal pašventimo įstatymą. Pašventimas ir prievaizdavimas, tai principai ir įstatymai, kuriais remiasi Sionės bendruomenė. Vieningoji bendrovė (vėliau pavadinta Vienybės tvarka) buvo pagal tą įstatymą veikianti organizacija. 1831 m. birželio 3–6 dienomis Kirtlande, Ohajo valst., vykusios konferencijos pabaigoje Viešpats įsakė Džozefui Smitui ir kitiems vyresniesiems poromis vykti į Misūrį pakeliui pamokslaujant. Apreiškime, dabar užrašytame Doktrinos ir Sandorų 52 skyriuje, Viešpats pašaukė kiekvieną misionierių porą ir nurodė modelį, kuris padėtų išvengti apgaulės.

Doktrinos ir Sandorų 51

Viešpats nurodo vyskupui Edvardui Partridžui pasirūpinti žemiškaisiais šventųjų poreikiais

Ar esate buvę kokioje nors labai vieningoje grupėje? Iš ko sprendžiate, kad žmonių grupė yra vieninga? Koks elgesys ir veiksmai padeda grupei tapti vieningai?

Šventiesiems atvykus į Ohają, Viešpats apreiškė pašventimo įstatymą (žr. Doktrinos ir Sandorų 42:30–42). Gyvendami pagal šį įstatymą vyrai ir moterys savanoriškai skiria savo laiką, talentus ir materialiuosius turtus Dievo Bažnyčiai įkurti ir statydinti. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 51 skyriaus įvadą ieškodami, ką pagal šį įstatymą turėjo daryti vyskupas Edvardas Partridžas.

Doktrinos ir Sandorų 51:1–8 pateikti Viešpaties nurodymai vyskupui Partridžui dėl atvykstančių šventųjų. Vyskupui Partridžui Viešpats liepė „paskir[ti] šiai liaudžiai jų [žemės ir medžiagų] dalis […] pagal [jų] aplinkybes, [jų] norus bei reikmes“ (DS 51:3). (Atkreipkite dėmesį, kad čia viena iš žodžio noras reikšmių yra stygius. Viešpaties įsakymas veikti „pagal šios liaudies norus“ – tai įsakymas padėti žmonėms gauti tuos būtinus dalykus, kurių jiems stigo.) Vyskupas Partridžas besąlygiškon šeimų nuosavybėn turėjo perduoti turtą ir užtikrinti, kad visiems užtektų maisto ir drabužių.

Viešpats paaiškino, kaip, gyvendami pagal pašventimo įstatymą, turėjo elgtis šventieji. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 51:9, ieškodami Viešpaties nurodymų šventiesiems.

1. Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:

   1. Ką reiškia grupei žmonių „būti viena“? (Ieškodami atsakymo į šį klausimą, galite perskaityti Mozės 7:18.)

   2. Remdamiesi Doktrinos ir Sandorų 51:9 atsakykite, ką Viešpats nurodė šventiesiems daryti, kad jie būtų vieningi? Ką, jūsų manymu, reiškia „būna lygus“ ir „gauna vienodai“?

Skaitydami Doktrinos ir Sandorų 51:10–20 pastebėsite, kad Viešpats nurodė vyskupui Partridžui įkurti sandėlį, kuriame būtų laikomas perteklius. Viešpats pareiškė, kad gyventi pagal pašventimo įstatymą yra privilegija. Jis paaiškino, kad nors šventieji savo žemėse gyvens trumpai, jie turi planuoti būti ištikimi, išmintingi ir teisūs prievaizdai to, kas jiems bus duota.

Doktrinos ir Sandorų 52:1–13, 22–34

Viešpats įsako pranašui ir kitiems vyresniesiems vykti į Misūrį ir pakeliui skelbti Evangeliją

Iš Doktrinos ir Sandorų 52:1–13, 22–34 sužinome, kad Viešpats davė nurodymus pranašui Džozefui Smitui ir kitiems vyresniesiems po du vykti į Misūrį. Anksčiau Viešpats atskleidė, kad šventieji įkurs vieningą bendruomenę, vadinamą Sione (žr. DS 28:9), bet neatskleidė jos vietos. Doktrinos ir Sandorų 52 skyriuje užrašytame apreiškime Jis pažadėjo, kad Džozefui Smitui ir Sidniui Rigdonui atskleis „[šventųjų] paveldo žemė[s]“ vietą, jeigu jie ištikimai laikysis nurodymų (DS 52:5).

Doktrinos ir Sandorų 52:14–21, 35–36

Viešpats atskleidžia modelį, kuris padėtų mums išvengti Šėtono apgaulės

Apreiškime, vėliau užrašytame Doktrinos ir Sandorų 50 skyriuje, Viešpats perspėjo kelis Bažnyčios vyresniuosius apie netikras dvasias ir davė nurodymus, kurie šventiesiems padės ugdyti vienam kitą mokant ir mokantis Evangelijos tiesų.

Studijuodami Doktrinos ir Sandorų 52:14–21 ieškokite, kokius dar Viešpats davė nurodymus, skirtus padėti sustiprinti Bažnyčios narius, o ypač tuos, kuriuos Jis pašaukė skelbti Evangeliją kelionėje į Misūrį. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 52:14 ir raskite, kokią frazę vartojo Viešpats, apibūdindamas tai, ką ruošėsi duoti misionieriams.

2. Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:

   1. Koks yra to modelio tikslas?

   2. Kokį Viešpats nurodė modelio, užrašyto Doktrinos ir Sandorų 52:14–21, tikslą?

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 52:15–19 ieškodami, kokie veiksmai ir savybės, pasak Viešpaties, Jo žmonėms gali padėti išvengti Šėtono apgaulės. Tam, kad suprastumėte tose eilutėse Viešpaties duotus nurodymus, apsvarstykite šiuos paaiškinimus:

• Žmogus, „kurio dvasia yra atgailaujanti“ (DS 52:15), yra linkęs atgailauti.

• Įsakymas „paklus[ti] mano nuostatams“ (DS 52:15) nurodo poreikį paklusti tokiems kunigystės nuostatams (apeigoms) kaip krikštas ir laikytis su jais susijusių sandorų.

• Žmogus, „kurio kalba romi ir ugdo“ (DS 52:16), tai toks žmogus, kuris kalba nuolankiai ir pakylėja, arba sustiprina, kitus.

• Žmogus, „kuris dreba prieš [Viešpaties] galią“ (DS 52:17), tai pagarbumą Dievo galiai jaučiantis žmogus.

• „Neš[ti] vaisius” (DS 52:17) – tai sekant Dievo duotais apreiškimais padaryti kažką gero (tai nusako žodžiai „gyri[us] ir išmint[is]“).

Pateiktas principas apibendrina įžvalgas, išmoktas iš šio apreiškimo: Jei žmogus nori išvengti Šėtono apgaulės, jis turi pasikliauti Viešpaties apeigomis ir gyventi pagal jam duotus apreiškimus.

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 52:36, ieškodami Viešpaties duotų papildomų nurodymų. Ką skelbti Viešpats nurodė Bažnyčios vyresniesiems?

3. Savo studijų žurnale aprašykite jūsų pažįstamą vadovą arba mokytoją, gyvenantį pagal Doktrinos ir Sandorų 52:14–19, 36 apibrėžtą modelį. Kaip jums padėjo to žmogaus mokymai ir pavyzdys?

Pagalvokite apie Pirmosios Prezidentūros ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo narius ir apsvarstykite, kaip jie demonstruoja Viešpaties duotą modelį, padedantį apsisaugoti nuo Šėtono apgaulės.

Doktrinos ir Sandorų 52:37–44

Viešpats duoda patarimus Ohajuje likusiems vadovams

Nors daugelį pirmųjų kunigystę gavusių šventųjų Viešpats pašaukė pamokslauti pakeliui į Misūrį bei kitur, kitiems vyresniesiems jis įsakė likti Ohajuje. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 52:39–40 ir suraskite, kokį nurodymą Viešpats davė Ohajuje pasiliekantiems šventiesiems. Galite pasižymėti, ką randate.

Apvarstykite ką, jūsų manymu, reiškia „visame atminkite vargšus ir beturčius“ (DS 52:40)? Kodėl vykdant šį įstatymą nepakanka vien galvoti apie kokį nors stokojantį žmogų?

Remdamiesi Doktrinos ir Sandorų 52:40 atsakykite, ką pasakė Viešpats apie tuos, kas atsisako padėti stokojančiam?

Remdamiesi šia eilute, užbaikite šį principą: Jėzaus Kristaus mokiniai prižiūri ir rūpinasi .

4. Pagalvokite, ką iš pažįstamų galėtumėte pavadinti Jėzaus Kristaus mokiniais. Raštų studijavimo žurnale aprašykite, kaip tie žmonės prižiūri stokojančiuosius ir jais rūpinasi.

Pagalvokite apie turėtas galimybes pasirūpinti vargšais, beturčiais, ligotais ar prislėgtais. Galite nustatyti konkretų tikslą pasirūpinti kieno nors kito poreikiais ir būti geresniu Jėzaus Kristaus mokiniu.

5. Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

   Doktrinos ir Sandorų 51–52 skyrius išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).

   Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įspūdžius: