16 dalis. 2 diena
Doktrinos ir Sandorų 75
Įvadas
1832 m. sausio 25 d. konferencijoje pranašas Džozefas Smitas gavo du apreiškimus, kuriuos galima rasti Doktrinos ir Sandorų 75 skyriuje. Pirmasis apreiškimas, užrašytas 1–22 eilutėse, buvo duotas grupei vyresniųjų, kurie pateikė savo vardus misionieriškai tarnystei. Viešpats davė nurodymus tiems vyrams dėl jų misionieriškų pareigų ir paskyrė jiems misijos porininkus. Antrasis apreiškimas, užrašytas 23–36 eilutėse, buvo duotas antrai grupei vyresniųjų, kurie norėjo sužinoti Viešpaties valią jiems. Viešpats nurodė tiems vyresniesiems užtikrinti, kad jų šeimomis bus pasirūpinta, ir priimti pašaukimą skelbti Evangeliją.
Doktrinos ir Sandorų 75:1–5
Gelbėtojas kreipiasi į tuos, kurie nori skelbti Evangeliją
Kiek liko metų iki to laiko, kada galėsite tarnauti nuolatinėje misijoje? Kai galvojate apie galimybę tarnauti nuolatinėje misijoje, kokių palaiminimų tikitės sulaukti dalydamiesi Evangelija su kitais? Čia, tam skirtoje vietoje, užrašykite kelis iš tų palaiminimų:
Kaip yra užrašyta Doktrinos ir Sandorų 75 skyriuje, Viešpats pažadėjo daug palaiminimų tiems, kuriuos Jis pašaukė skelbti Evangeliją. Jis taip pat davė jiems nurodymus, padėsiančius patirti sėkmę. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 75:1–4 ieškodami, ką Viešpats norėjo, kad tie vyresnieji darytų skelbdami Evangeliją. Tai, ką suradote, galite pasižymėti Raštuose.
-
Raštų studijavimo žurnale užrašykite, kodėl, jūsų manymu, svarbu, kad misionieriai skelbtų Evangeliją šiose eilutėse Viešpaties nurodytu būdu.
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 75:5 ieškodami, ką Viešpats pažadėjo vyresniesiems, jeigu jie ištikimai skelbs Jo Evangeliją. Gali būti pravartu žinoti, kad žodis pėdai reiškia nupjautus ir į glėbelius surištus javų stiebelius. Turėti daug pėdų reiškia gauti gausų derlių. Kaip manote, kas galėtų būti „pėdai“ misionieriškame darbe?
Pėdai laukuose
Be savo darbo vaisių, kuriuos gausime dalydamiesi Evangelija su kitais, Doktrinos ir Sandorų 75:5 Viešpats pažadėjo amžinuosius palaiminimus. Kaip Viešpaties pažadai 5 eilutėje gali padrąsinti jus dalytis Evangelija su kitais?
-
Doktrinos ir Sandorų 75:6–22
Viešpats pašaukia ir duoda nurodymus misionierių poroms
Po to, kai Viešpats davė nurodymus ir pažadus vyresniesiems, kurie turėjo išvykti tarnauti misijoje, Jis suskirstė juos poromis ir kiekvienai porai davė konkrečius nurodymus.
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 75:6–12, kad sužinotumėte apie pirmuosius porininkus ir Viešpaties pažadus jiems, jeigu jie ištikimai skelbs Evangeliją.
Jums praverstų žinoti, kad 1831 m. spalio 29 d. Viljamas E. Maklelinas gavo pašaukimą tarnauti misijoje rytinėse valstijose, o Samuelis H. Smitas buvo pašauktas jo porininku (žr. DS 66:5–8). Iš pradžių Viljamas šiam pašaukimui pakluso. Savo misiją baigė anksti ir 1831 m. gruodžio pabaigoje grįžo į Kirtlandą, Ohajo valst. Kaip užrašyta Doktrinos ir Sandorų 75:6–12, Viešpats papeikė Viljamą E. Makleliną dėl jo murmėjimų, panaikino pašaukimą tarnauti rytinėse valstijose ir pašaukė Orsoną Haidą vietoje jo būti Samuelio Smito porininku. Tačiau Viešpats gailestingai suteikė Viljamui kitą pašaukimą – skelbti Evangeliją pietinėse valstijose kartu su Luku Džonsonu. Viljamas priėmė pašaukimą tarnauti, bet ištikimai jo neatliko. Netrukus jis pareiškė stipriai sergąs ir negalįs tęsti misijos. Palikęs tarnystę, jis išvyko į Hairamą, Ohajo valst., ir susituokė su Emilaine Miler.
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 75:11, 13–14 ieškodami, kokį pažadą Viešpats pakartojo kiekvienai misionierių porai, jeigu jie ištikimai skelbs Evangeliją. Galite šiose eilutėse pasižymėti frazes, kurios patikina mus, kad jeigu ištikimai skelbsime Evangeliją, Viešpats bus su mumis.
-
-
Gordonas B. Hinklis, būdamas misionierius Anglijoje, pamokslauja Haid parke, Londone.
Stengdamiesi ištikimai skelbti Evangeliją galime patirti sunkumų. Straipsnyje apie prezidentą Gordoną B. Hinklį vyresnysis Džefris R. Holandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo rašė, su kokiais sunkumais susidūrė prezidentas Hinklis, būdamas jaunas misionierius Anglijoje:
„Vyresnysis Hinklis išgyveno nusivylimą, su kuriuo dažnai susidurdavo misionieriai atsidūrę naujoje aplinkoje kitoje šalyje. Jis blogai jautėsi ir eidamas į pirmą susirinkimą gatvėje […], jis prisimena: „Buvau išsigandęs. Atsistojau ant tos neaukštos pakylos ir pasižiūrėjau į susirinkusių žmonių minią. […] Jie atrodė gana grėsmingai ir piktai nusiteikę, tačiau aš kažkaip išlemenau tai, ką turėjau pasakyti.“
Prislėgtas ir nesulaukęs sėkmės misionieriškame darbe Gordonas parašė laišką savo tėvui, kuriame rašė: „Švaistau savo laiką ir tavo pinigus. Nematau prasmės likti čia.“ Po tam tikro laiko atėjo nuraminantis, bet glaustas jo tėvo atsakymas. Tame laiške buvo rašoma: „Brangus Gordonai, gavau tavo [tokios tai dienos] laišką. Teturiu tik vieną patarimą. Pamiršk save ir imkis darbo. Su meile – tavo tėvas.“
Prezidentas Hinklis taip sakė apie tą akimirką: „Apmąsčiau jo atsakymą, o paskui kitą rytą mūsų Raštų studijavimo pamokoje perskaitėme didįjį Viešpaties pareiškimą: „Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas pražudys savo gyvybę dėl manęs ir dėl Evangelijos, tas ją išgelbės“ (Morkaus 8:35).
Tas paprastas teiginys, tas pažadas paveikė mane. Atsiklaupiau ir sudariau sandorą su Viešpačiu, kad pasistengsiu pamiršti save ir imtis darbo. Tai laikau apsisprendimo diena savo gyvenime. Visa, kas gera nutiko man po to, galiu susieti su tada mano priimtu sprendimu“ (“President Gordon B. Hinckley: Stalwart and Brave He Stands,” Ensign, June 1995, 8).
Kaip užrašyta Doktrinos ir Sandorų 75:15–22, Viešpats nurodė misionieriams laiminti šeimas tų, kurie priima juos. Jis taip pat mokė juos, ką daryti, kai juos atmeta tie, su kuriais jie dalijasi Evangelija. Šiais laikais misionieriai nenusipurto dulkių nuo savo kojų kaip liudijimo prieš tuos, kurie atmeta juos.
Doktrinos ir Sandorų 75:23–29
Viešpats paaiškina, kaip turėtų būti remiamos šeimos tų, kurie yra pašaukiami tarnauti misijoje
Antrasis apreiškimas, užrašytas Doktrinos ir Sandorų 75 skyriuje, 23–36 eilutėse, buvo duotas kitai vyresniųjų grupei. Ankstyvaisiais Bažnyčios metais daug vyrų, pašauktų tarnauti misijoje, turėjo žmonas ir vaikus, kuriuos jie išlaikė. Pašaukimo tarnauti priėmimas buvo didelė auka visai šeimai. Buvo suprantamas daugelio vyresniųjų susirūpinimas, kas nutiks jų šeimoms, jeigu jie priims pašaukimą skelbti Evangeliją toli nuo namų.
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 75:24–28 ieškodami, ką Viešpats nurodė Evangeliją skelbti pašauktiems vyresniesiems, turėjusiems šeimas, kurias reikėjo išlaikyti.
Šiose eilutėse Viešpats pasakė, kad Bažnyčia turi padėti šeimai, kada tėvas arba vyras priima pašaukimą išvykti tarnauti misijoje. 26 eilutėje atkreipkite dėmesį, ką Viešpats nurodė daryti vyresniesiems, galėjusiems rasti vietą, kur jų šeimos būtų remiamos.
28 eilutėje Viešpats pasakė vyresniesiems, kurie negalėjo rasti paramos savo šeimoms, kad jie atleidžiami nuo keliavimo, ir patikino, kad jie nepraras galimybės gauti amžinąjį gyvenimą. Tie vyresnieji turėjo toliau darbuotis Bažnyčioje ten, kur gyveno.
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 75:29 ieškodami, ką visiems tiems vyrams patarė Viešpats. Gali būti pravartu žinoti, kad tinginys tai asmuo, kuris nenori dirbti, ir kad „būti stropiam visame kame“ reiškia būti pastoviam, atkakliam, atidžiam ir darbščiam.
Galite pasižymėti 29 eilutėje užrašytą Viešpaties nurodymą, kuris moko tokio principo: Viešpats įsako mums visada būti stropiems.
-
Doktrinos ir Sandorų 75:30–36
Viešpats paskiria vyresniuosius tarnauti misijos porininkais
Doktrinos ir Sandorų 75 skyriuje užrašyto antrojo apreiškimo pabaigoje Viešpats tą vyresniųjų grupę suskirsto poromis.
-
Doktrinos ir Sandorų 75 skyrių išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).
Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įspūdžius: