23 dalis. 3 diena

Doktrinos ir Sandorų 107:39–100; 108

Įvadas

Pirmojoje šios pamokos dalyje aptariama Doktrinos ir Sandorų 107:39–100. Nors šis Doktrinos ir Sandorų 107 skyriuje esantis apreiškimas užrašytas 1835 m. balandį, tačiau didžiąją dalį eilučių nuo 60 iki 100 pranašas Džozefas Smitas gavo kaip apreiškimą 1831 m. lapkričio 11 d. Šioje pamokoje aptariamos eilutės, susijusios su Viešpaties žodžiais apie Melchizedeko kunigystės iš tėvo sūnui perdavimo tvarką senovėje. Jose taip pat pateikiami nurodymai dėl įvairių kunigystės vadovų pareigų. Šioje pamokoje taip pat aptariamas Doktrinos ir Sandorų 108 skyriuje užrašytas Viešpaties patarimas ir pažadai, skirti Laimanui Šermanui.

Doktrinos ir Sandorų 107:39–100

Viešpats apreiškia, kad nuo senovės laikų Melchizedeko kunigystė buvo perduodama iš tėvo sūnui

1. Raštų studijavimo žurnale užrašykite aplinkybes, su kuriomis susiduriate šiuo metu ar greitai susidursite ir kuriose jums praverstų Dangiškojo Tėvo pagalba ar paguoda.

Studijuodami Doktrinos ir Sandorų 107:39–100 ieškokite tų principų, kurie galėtų padėti jums gauti Dangiškojo Tėvo pagalbą ir paguodą.

Praeitoje pamokoje mokėtės apie Pirmąją Prezidentūrą, Dvylikos Apaštalų Kvorumą ir Septyniasdešimtį. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 107:39 ieškodami vienos iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo nario pareigų. Sąvoka „evangelijos tarnai“ minima kalbant apie tuos, kurie turi Melchizedeko kunigystės patriarcho pareigybę (žr. Raštų rodyklė, „Evangelistas“, scriptures.lds.org).

Remdamiesi tuo, ko mokoma 39 eilutėje, užbaikite šį sakinį: Patriarchai pašaukiami pagal ir juos paskiria Dvylika Apaštalų.

Patriarchai suteikia ypatingus palaiminimus, vadinamus patriarchaliniais palaiminimais, vertiems Bažnyčios nariams. Patriarchalinis palaiminimas apima Viešpaties patarimą asmeniui, gaunančiam palaiminimą, ir jame paskelbiama to žmogaus linija Izraelio namuose (žr. Ištikimi tikėjimui. Evangelijos žinynas [2006], „Patriarchaliniai palaiminimai“, p. 121–122.)

Studijuodami savo patriarchalinį palaiminimą galime gauti Dangiškojo Tėvo pagalbą ir paguodą. Jei dar nesate gavę patriarchalinio palaiminimo, pasitardami su tėvais ir vyskupu arba skyriaus prezidentu apsvarstykite, kada jums būtų geriausia jį gauti ir ką turite atlikti, kad tinkamai pasiruoštumėte šiam patyrimui.

Žodis patriarchas taip pat reiškia šeimų tėvus. Doktrinos ir Sandorų 107:41–57 mokoma, kad Adomas buvo teisus patriarchas. Peržiūrėkite 41–50 eilutes ir atpažinkite modelį, t. y. ką daug kartų darė Adomas pirmininkaudamas savo šeimoje.

Modelių atpažinimas

Raštuose randami modeliai gali būti pavyzdžiu mums. Vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė: „Modelis yra planas, pavyzdys arba standartas, kuriuo galime vadovautis kažką darydami. Raštuose apstu dvasinių modelių“ (“A Reservoir of Living Water” [Church Educational System fireside for young adults, 2007], 4; si.lds.org). Studijuodami Raštus ieškokite modelių, galinčių nurodyti gyvenimo kelią.

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 107:53. Šioje eilutėje skaitome, kad Adomas palaimino visą savo teisią ainiją.

2. Remdamiesi tuo, ką sužinojote iš Doktrinos ir Sandorų 107:41–57, Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:

   1. Ką daug kartų darė Adomas pirmininkaudamas savo šeimoje?

   2. Kaip tėvai gali pritaikyti Adomo pavyzdį?

Viena iš Doktrinos ir Sandorų 107:53 mokomų tiesų gali būti tokia: Melchizedeko kunigystę turintys tėvai turi įgaliojimą laiminti savo vaikus. Be to, kad gali sūnui suteikti kunigystę, tėvas taip pat gali suteikti kunigystės palaiminimą sūnui ar dukrai susirgus ir suteikti patarimą ir paguodą.

Be to, Melchizedeko kunigystės turėtojai gali suteikti palaiminimus ir kitiems šeimos nariams arba tiems, kurie jų paprašo. Prezidentas Boidas K. Pakeris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino: „Namus, kuriuose nėra kunigystės, turi prižiūrėti ir jiems tarnauti kunigystės kvorumai. Tokiu būdu jokiuose Bažnyčios namuose nesijaus palaiminimų trūkumo“ („Kunigystės galia“, 2010 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

3. Raštų studijavimo žurnale parašykite, kokius kunigystės palaiminimus patyrėte jūs arba jūsų pažįstami, kai tėvas ar kitas Melchizedeko kunigystės turėtojas suteikė palaiminimą. Jei dar nesate turėję galimybės gauti tokį kunigystės palaiminimą, pamąstykite, kaip galėtumėte siekti tokį palaiminimą gauti.

Prisiminkite, ką užrašėte atlikdami 1-ą šios pamokos užduotį. Atminkite, kad Dangiškojo Tėvo pagalbos ir paguodos galite siekti per patriarchalinius palaiminimus ir savo tėvo ar kitų Melchizedeko kunigystės turėtojų suteikiamus palaiminimus.

Doktrinos ir Sandorų 107:58–98 skaitome apie įvairias kunigystės vadovų pareigas. Studijuodami šias eilutes, pagalvokite, kaip vykdantys šias pareigas gali atnešti kunigystės palaiminimus į kitų gyvenimą.

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 107:99–100 ieškodami, kokius nurodymus Viešpats davė kunigystės turėtojams.

Prezidentas Tomas S. Monsonas mokė: „Kunigystė, tiesą pasakius, yra ne tiek dovana, kiek pavedimas tarnauti, privilegija pakylėti ir galimybė laiminti kitų gyvenimus“ („Šventa mūsų Kunigystės atsakomybė“, 2006 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

Doktrinos ir Sandorų 108

Viešpats atleidžia Laimanui Šermanui jo nuodėmes

Pagalvokite apie metą, kai jautėte Dvasios raginimą kažką daryti ir tai darėte. Kokių palaiminimų sulaukėte paklusę Dvasios raginimams?

Laimanas Šermanas buvo ištikimas Bažnyčios narys, jis tarnavo Sionės stovykloje ir buvo pašauktas Septyniasdešimties kvorumo prezidentu. 1835 m. gruodžio 26 d. savo dienoraštyje pranašas Džozefas Smitas rašė: „Atėjo brolis Laimanas Šermanas ir paprašė manęs gauti Viešpaties žodį; kadangi, jo žodžiais kalbant, „aš buvau paveiktas atskleisti tau savo jausmus ir troškimus, ir man buvo pažadėta, kad aš gausiu apreiškimą, kuris man atskleis mano pareigas“ (iš History of the Church, 2:345).

Laimanas sakydamas, kad jį „paveikė“ kreiptis į Džozefą Smitą turėjo omenyje, kad jį paragino Šventoji Dvasia.

Kaip atsakymą į Laimano prašymą Džozefas Smitas gavo Doktrinos ir Sandorų 108 skyriuje užrašytą apreiškimą. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 108:1 ieškodami palaiminimo, kurį Laimanas gavo iš Viešpaties, nes pakluso raginimui kreiptis į pranašą.

Remdamiesi tuo, ką Viešpats apreiškė Laimanui Šermanui, užbaikite šį principą: Kai Viešpaties balsui, mes atveriame duris Jo atleidimui.

4. Raštų studijavimo žurnale atsakykite į klausimą, kodėl, jūsų manymu, paklusdami Viešpaties raginimams, atveriame duris atleidimui?

Viešpaties balsą galime išgirsti per Raštus, Jo pranašų žodžius ir Šventosios Dvasios raginimą. Paklusnumas Dievui apima tai, kad savo gyvenimą pripildome teisių dvasinę galią suteikiančių darbų. Visiškas paklusnumas atneša į jūsų gyvenimą visą Evangelijos galią. Į tokį paklusnumą įeina veiksmai, kurių pradžioje galite nelaikyti atgailos dalimi, pavyzdžiui, susirinkimų lankymas, dešimtinės mokėjimas, tarnavimas ir atleidimas kitiems. Viešpats pažadėjo: „Tam, kuris atgailauja ir vykdo Viešpaties įsakymus, bus atleista“ (DS 1:32).

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 108:2 ir raskite, ką Viešpats patarė Laimanui Šermanui po to, kai jam buvo ištarta, kad jo nuodėmės atleistos.

Ką, jūsų manymu, reiškia „tegul tavo siela ilsisi dėl tavo dvasinės padėties“ (DS 108:2)?

Doktrinos ir Sandorų 108:1–2 mokoma, kad Viešpaties atleidimas atneša ramybę mūsų sieloms.

Kartais atgailaujantieji svarsto, ar jiems atleistos nuodėmės. Skaitydami toliau pateiktas ištraukas pasižymėkite, kas patariama tiems, kuriems sunku leisti savo sielai ilsėtis.

Prezidentas Boidas K. Pakeris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė:

„Didis atleidimo rytas galbūt neišauš iš karto. Nepasiduokite, jei iš karto nepavyksta. Dažnai pati sudėtingiausia atgailos dalis yra atleisti sau pačiam. Drąsos netekimas yra to išbandymo dalis. Nepasiduokite. Tas šviesus rytas išauš.

Tuomet „Dievo ramybė, pranokstanti […] supratimą“ vėl sugrįš į jūsų gyvenimą. [Filipiečiams 4:7.] Tuomet jūs, kaip ir Jis, nebeprisiminsite savo nuodėmių. Kaip tai žinosite? Žinosite! [Žr. Mozijo 4:1–3.]“ (“The Brilliant Morning of Forgiveness,” Ensign, Nov. 1995, 20).

Prezidentas Haroldas B. Ly mokė: „Jei ateis laikas, kai padarysite viską, kad atgailautumėte už savo nuodėmes, kad ir kas jūs būtumėte, kad ir kur jūs būtumėte, ir kaip įmanoma geriau būsite atitaisę žalą; […] tai norėsite to patvirtinančio atsakymo – ar Viešpats mane priima, ar ne? Jei betyrinėdami savo sielą ieškosite ir atrasite sąžinės ramybę, tai bus ženklas, leisiantis žinoti, kad Viešpats jūsų atgailą priėmė“ (Stand Ye in Holy Places, [1974], 185).

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 108:3 ieškodami, ką dar Viešpats patarė Laimanui Šermanui. (Gali būti naudinga žinoti, kad žodis vykdyti šioje eilutėje reiškia laikytis arba paklusti. Įžadas – tai pažadas arba sandora.)

Kaip patarimas būti rūpestingesniam vykdant savo įžadus gali praversti tam, kurio nuodėmė buvo atleista?

5. Raštų studijavimo žurnale paaiškinkite, kaip tiesos, rastos studijuojant Doktrinos ir Sandorų 108:1–3, padrąsintų jūsų draugą ar šeimos narį paklusti Viešpaties žodžiui ir gauti atleidimą.

Ar esate anksčiau girdėję sąvoką „iškilmingas susirinkimas“? Vyresnysis Deividas B. Heitas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino: „Iš pavadinimo matyti, kad iškilmingu susirinkimu vadinamas šventas, rimtas ir pagarbus šventųjų susirinkimas vadovaujant Pirmajai Prezidentūrai. Iškilmingos sueigos rengiamos trimis tikslais: šventykloms pašventinti, kunigijos vadovams specialiai apmokyti ir naujai Pirmajai Prezidentūrai palaikyti“ (“Solemn Assemblies,” Ensign, Nov. 1994, 14).

1832 m. gruodį Viešpats pažadėjo šventiesiems didžiai juos palaiminti, jeigu jie pastatys šventyklą ir surengs iškilmingą susirinkimą (žr. DS 88:70–75, 117–119). 1835 m. gruodį, kai Doktrinos ir Sandorų 108 skyriuje buvo užrašytas Laimanui Šermanui duotas apreiškimas, iki Kirtlando šventyklos pašventinimo buvo likę tik trys mėnesiai.

Skaitydami Doktrinos ir Sandorų 108:4–6 ieškokite, ką Viešpats pažadėjo suteikti Laimanui per iškilmingą susirinkimą.

Tuomet perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 108:7–8 ieškodami, kokius nurodymus Viešpats davė Laimanui. Kaip įmanoma kitus stiprinti „visomis savo kalbomis“ (DS 108:7)? Gali būti pravartu žinoti, kad raginimas – tai patarimas arba padrąsinimas daryti gera.

6. Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:

   1. Kaip, jūsų manymu, Doktrinos ir Sandorų 108:7–8 užrašyti nurodymai padėjo Laimanui Šermanui skelbiant Evangeliją?

   2. Kaip galite gyvenime pritaikyti 7 eilutėje užrašytą patarimą?

7. Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

   Doktrinos ir Sandorų 107:39–100; 108 išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).

   Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įspūdžius: