Doktrinos ir Sandorų 137

Įvadas

1836 m. sausio 21 d. pranašas Džozefas Smitas drauge su savo patarėjais iš Pirmosios Prezidentūros ir savo tėvu Džozefu Smitu Vyresniuoju susirinko viršutiniame beveik baigtos statyti Kirtlando šventyklos kambaryje. Tą kartą pranašas matė regėjimą apie celestialinę karalystę ir išgirdo Viešpaties pareiškimą dėl to, kaip Jis teis tuos, kurie mirė nepažinę Evangelijos. Vorenas Parišas, tuometinis Džozefo Smito raštininkas, užrašė šį regėjimą pranašo dienoraštyje. Dalis užrašyto apreiškimo vėliau buvo įtraukta į Doktriną ir Sandoras kaip 137 skyrius.

Doktrinos ir Sandorų 137:1–6

Džozefas Smitas mato celestialinės karalystės regėjimą

Pagalvokite apie jums svarbiausius žmones. Kodėl jie jums tokie svarbūs?

Savo Raštų studijavimo žurnale užrašykite, kodėl jums svarbu žinoti, kad jūsų mylimi žmonės turės galimybę gyventi celestialinėje karalystėje.

Doktrinos ir Sandorų 137 skyriuje aprašomas Džozefo Smito celestialinės karalystės regėjimas.

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 137:1–4 ir suraskite frazes bei žodžius, kuriais aprašoma celestialinė karalystė. Įsivaizduokite, kaip jaustumėtės, būdami celestialinėje karalystėje.

Džozefas Smitas džiūgavo pamatęs kai kuriuos savo šeimos narius celestialinėje karalystėje. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 137:3, 5–6 ir raskite, ką Džozefas Smitas matė celestialinėje karalystėje.

Tuo metu Džozefo tėvas ir motina tebebuvo gyvi, jo tėvas šio regėjimo metu buvo kambaryje su juo. Tai rodo, kad šiame regėjime matyti ne tie, kurie jau yra celestialinėje karalystėje, o tie, kurie joje galiausiai bus.

Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
1. Remdamiesi tuo, kas parašyta Doktrinos ir Sandorų 137:6, pasakykite, kodėl Džozefas stebėjosi celestialinėje karalystėje pamatęs savo brolį Alviną?
2. Ką, jūsų manymu, dar galėjo jausti Džozefas, pamatęs Alviną celestialinėje karalystėje?

Alvin Smith’s gravestone — Pranašo brolis Alvinas Smitas mirė 1823 m. lapkričio 19 d., kai Bažnyčia dar nebuvo suorganizuota.

Džozefas Smitas mylėjo ir gerbė savo vyriausiąjį brolį Alviną. Alvinas taip pat mylėjo Džozefą Smitą ir rėmė Džozefą, kai šis ruošėsi gauti auksines plokšteles iš angelo Moronio. 1823 m. lapkritį Alvinas, būdamas 25-erių metų amžiaus, sunkiai susirgo, Džozefas tuo metu buvo 17-os metų. Alvino būklei sunkėjant ir paaiškėjus, kad netrukus mirs, jis Džozefui pasakė: „Noriu, kad būtum geras ir darytum viską, ką gali, kad gautum metraščius. Ištikimai klausyk nurodymų ir laikykis kiekvieno gauto įsakymo“ (cituota iš knygos Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], p. 387).

Alvino mirtis Smitų šeimai sukėlė daug sielvarto. „Alvinui mirus, šeima paprašė Palmyroje, Niujorko valst., tarnaujantį presbiterionų dvasininką patarnauti laidotuvėse. Kadangi Alvinas nebuvo to dvasininko kongregacijos narys, dvasiškis savo pamoksle pareiškė, kad Alvinas negali būti išgelbėtas. Viljamas Smitas, jaunesnis Džozefo brolis, pasakojo: „[Dvasininkas] … labai stipriai pabrėžė, kad Alvinas nuėjo į pragarą, nes nebuvo bažnyčios narys; bet jis juk buvo geras, ir mano tėvui tie žodžiai nepatiko.“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas, 387).

Doktrinos ir Sandorų 137:7–10

Viešpats apreiškia, kaip Jis teis tuos, kurie mirė nepažinę Evangelijos

Pranašui Džozefui Smitui stebintis, kodėl Alvinas gali įžengti į celestialinę karalystę, nors ir nebuvo pakrikštytas, Viešpats suteikė atsakymą. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 137:7–8 ir raskite, kokios doktrinos Viešpats mokė, kad padėtų Džozefui suprasti, kodėl Alvinas galės įeiti į celestialinę karalystę.

Užrašykite Doktrinos ir Sandorų 137:7–8 rastą doktriną savo Raštų studijavimo žurnale ir atsakykite į klausimą, kaip ši doktrina galėtų paguosti tuos, kurių mylimieji mirė nepažinę Evangelijos?

Viešpats apreiškė Doktrinos ir Sandorų 137:7–8 esančią doktriną, prieš tai apreiškęs doktriną apie krikštą mirusiųjų labui. Apreiškimus apie krikštą mirusiųjų labui studijuosite ateinančiose pamokose.

Vienoje šio apreiškimo apie mirusiuosius dalyje Viešpats mokė, kaip Jis teis visus žmones. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 137:9 ir užbaikite šį teiginį: Viešpats mus teis pagal mūsų ir mūsų .

Raštų studijavimo žurnale savais žodžiais paaiškinkite, ką, jūsų manymu, reiškia, kad tiek mūsų troškimai, tiek mūsų darbai yra svarbūs.

Tam, kad geriau suprastumėte, kaip Viešpats mus teis pagal mūsų darbus ir troškimus, perskaitykite šį vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

„Ar tikrai būsime be kaltės pagal Dievo įstatymą, jei tiesiog nedarysime nieko bloga? Kas bus, jei mąstome ir trokštame pikta?

Ar liks neapykanta nepastebėta teismo dieną? O pavydas? O godumas? […]

Mūsų atsakymai į šiuos klausimus parodo, ką galime vadinti prasta žinia – galime nusidėti neatlikdami veiksmų, tiesiog savo jausmais ir širdžių troškimais.

Yra ir gera žinia. Pagal Dievo įstatymą, galime būti apdovanoti už teisumą netgi tuomet, kai negalime atlikti įprastai su tais palaiminimais susijusių veiksmų.

Kai kas nors norėdavo atlikti ką gera mano uošviui, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių negalėdavo to padaryti, jis atsakydavo: „Ačiū. Aš gerą norą priimsiu kaip darbą.“ Manau, kad panašiai ir mūsų Dangiškasis Tėvas priims mūsų tikruosius širdies troškimus kaip iš esmės neįmanomų atlikti veiksmų pakaitalą“ (“The Desires of Our Hearts” [Brigham Young University devotional, Oct. 8, 1985], 4; speeches.byu.edu).

Toliau pateikiami pavyzdžiai gali padėti geriau suprasti Doktrinos ir Sandorų 137:7–8 rastą doktriną. Savo Raštų studijavimo žurnale prie kiekvieno pavyzdžio atsakykite į klausimą, kaip šis pavyzdys pavaizduoja mūsų troškimų ir mūsų darbų svarbą?
1. Bažnyčios narys turi teisų troškimą susituokti šventykloje. Visą gyvenimą ištikimai tarnavęs Bažnyčioje, šis narys miršta negavęs progos būti užantspauduotas su sutuoktine šventykloje.
2. Vaikinas uoliai laikosi krikšto sandorų ir vykdo Aarono kunigystės pareigas. Jis turi stiprų troškimą, baigęs vidurinę mokyklą, tarnauti nuolatinėje misijoje, tačiau dėl fizinės negalios to daryti negali.
3. Viena mergina yra nepalankiai nusiteikusi kitos merginos atžvilgiu. Ji apsimestinai draugiška, tačiau paslapčia tikisi, kad tai kitai merginai nutiks kas bloga.
4. Vaikinas turi netyrų minčių ir nesiekia Viešpaties pagalbos norėdamas, kad jo nederamos mintys ir jausmai pasikeistų.

Pamąstykite, kaip jus veikia žinojimas, kad būsite teisiami pagal savo darbus ir savo širdies troškimus.

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 137:10 ir pažymėkite tiesą apie tai, kas nutinka su vaikais, kurie miršta nesulaukę atsakomybės amžiaus.

Tuo metu, kai Džozefas Smitas gavo šį apreiškimą, užrašytą Doktrinos ir Sandorų 137:10, jis su žmona Ema jau buvo netekę keturių savo vaikų, tarp kurių buvo ir vienas įvaikintas. Vėliau mirs dar du jų vaikai. Pagalvokite, kaip šioje eilutėje apreikšta doktrina gali suteikti paguodos vaiko netekusioms šeimoms.

Kaip ši doktrina stiprina jūsų tikėjimą Dievu? Kodėl, jūsų manymu, yra svarbu pasitikėti Dievo planu, kai vaikai miršta dar būdami kūdikiai?

Kalbėdamas apie mažų vaikų mirtį, pranašas Džozefas Smitas mokė: „Viešpats daugelį pasiima net kūdikystėje, kad jie galėtų išvengti žmonių pavydo ir šio dabartinio pasaulio sielvartų bei piktenybių; jie per daug tyri ir per daug mieli, kad gyventų žemėje; todėl gerai pagalvojus, užuot gedėję, turėtume džiaugtis dėl to, kad jie išgelbėjami nuo blogio ir greitai vėl juos atgausime“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas, 170).

Prezidentas Vilfordas Vudrafas mokė: „Man ir jums gali kilti klausimas: „Kodėl Viešpats paėmė mano vaikus?“ Aš negaliu pasakyti, nes aš nežinau; tai nuo pat sukūrimo iki dabar yra Viešpaties rankose. Vaikai paimami dar kūdikystėje ir keliauja į dvasių pasaulį. Jie ateina čia ir įvykdo atėjimo tikslą, tai yra gauna kūnišką buveinę. Jie ateina, idant būtų išbandyti ir paveldėtų žemę; jie gauna kūną, arba buveinę, toji buveinė bus jiems išlaikyta ir prikėlimo rytą dvasios bus sujungtos su kūnais, tuomet lygiai tokios pat kaip čia regimos šeimos su įvairaus amžiaus vaikais, nuo kūdikio prie motinos krūtinės iki brandaus amžiaus žmogaus, bus ir celestialiniame pasaulyje. Mūsų vaikai bus atkurti lygiai tokie pat, kokie atgulė, jei mes, jų tėvai, išlaikysime tikėjimą ir įrodysime esą verti gauti amžinąjį gyvenimą; o jei nebūsime verti, mūsų vaikai vis tiek bus atkurti ir paveldės celestialinę šlovę. Štai ką manau apie visus mirusius kūdikius“ (Teachings of Presidents of the Church: Wilford Woodruff [2004], 84–85).

Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
1. Ką, studijuodami Doktrinos ir Sandorų 137 skyrių, sužinojote apie Viešpaties pastangas suteikti visiems žmonėms galimybę gyventi celestialinėje karalystėje?
2. Kodėl jums rūpi šios tiesos?
Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

Doktrinos ir Sandorų 137 skyrių išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).

Su mokytoju norėčiau aptarti šiuos klausimus, mintis ir įspūdžius: