13 dalis. 1 diena

Sionės centrinė vieta

Įvadas

Šioje pamokoje apžvelgiami keli Bažnyčios istorijos įvykiai Džeksono apygardoje, Misūrio valstijoje. 1831 metų vasarą kai kurie Ohajuje susirinkę šventieji iškeliavo, kad įsikurtų Džeksono apygardoje, Misūryje. 1831 m. liepą apreiškime pranašui Džozefui Smitui Viešpats nurodė Independensą, Misūrio valst., kaip Sionės „centrinę vietą“ (DS 57:3). Šventieji pradėjo statyti miestą ir stengėsi gyventi pagal Dievo įstatymus. Tačiau ilgainiui tarp šventųjų ir kitų Misūrio valstijos gyventojų kilo nesutarimų, kurie baigėsi nedorėlių gaujų smurtavimu prieš šventuosius. 1833 m. lapkritį ir gruodį šventieji buvo priversti išvykti iš Džeksono apygardos.

Viešpats nurodo Independensą Misūryje kaip Sionės centrinę vietą

Įsivaizduokite, kad stovyklaujate ir sužinote apie besiartinančią audrą. Kokius būdus žinote pasislėpti nuo audros? Kaip tokioje situacijoje galėtų padėti palapinė?

Senajame Testamente pranašas Izaijas rėmėsi palapinės analogija, kad aprašytų Sionės kaip apsaugos šventiesiems pastatymą paskutinėmis dienomis (žr. Izaijo 54:2). Izraelitams, keliaujantiems tyruose, palapinės buvo pastogė ir poilsio vieta. Prezidentas Ezra Taftas Bensonas mokė apie palapinių simboliką:

„Įsivaizduokite didelę palapinę, kurią virvėmis laiko daugybė kuolų, tvirtai įkaltų į žemę.

Pranašai paskutiniųjų dienų Sionę palygino su didele palapine, gaubiančia visą žemę. Tą palapinę palaiko prie kuolų pririštos virvės. Žinoma, tie kuolai yra įvairios vietinės organizacijos, pasklidusios po visą žemę. Šiuo metu Izraelis surenkamas į įvairiausius Sionės kuolus“ (“Strengthen Thy Stakes,” Ensign, Jan. 1991, 2).

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 115:6 ieškodami, kokią apsaugą tiems, kurie paskutinėmis dienomis rinksis Sionėje, pažadėjo Viešpats. Galite pažymėti, ką radote.

Pirmieji šventieji manė, kad Sionė bus ramybės, saugumo ir apsaugos nuo nelabųjų vieta (žr. DS 45:66–71). Jie nekantriai laukė, kada Viešpats atskleis Sionės vietą, kad jie galėtų pradėti statyti Jo šventą miestą. 1831 m. liepą Viešpats pareiškė, kad Misūrio valst. žemė yra pažadėtoji Sionės žemė ir kad Independensas Misūryje yra Sionės miesto „centrinė vieta“ (žr. DS 57:1–3).

1. Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:

   1. Jeigu būtumėte vieni iš pirmųjų Bažnyčios narių, kaip jaustumėtės sužinoję, kur bus pastatytas Sionės miestas?

   2. Kada būtumėte norėję pradėti statyti tą miestą? Kodėl?

Ar kada esate neteisingai pastatę palapinę, arba bandę ją pastatyti neturėdami visų dalių? Kas atsitiko arba kas, jūsų manymu, būtų atsitikę?

Kaip palapinė turi būti pastatyta tam tikru būdu, panaudojant visas tinkamas dalis, taip ir Sionė turi būti pastatyta pagal tam tikrą modelį. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 105:5 ieškodami, kaip turi būti statoma Sionės „palapinė“, kad Viešpats ją priimtų.

Atkreipkite dėmesį į tai, kad Sionė turi būti paremta teisumo principais. Po to, kai 1831 metais Viešpats apreiškė Sionės žemės vietą, per kitus dvejus metus Jis davė daug apreiškimų, apibūdinančių principus, kuriais šventieji turėjo remtis statydami Sionę.

Perskaitykite šias Raštų ištraukas ieškodami teisumo principų arba įsakymų, kurių šventiesiems reikia laikytis, kad sėkmingai pastatytų Sionę. Paliktose vietose užrašykite jūsų rastus principus ir įsakymus.

Doktrinos ir Sandorų 82:14–19

Doktrinos ir Sandorų 97:10–16

Doktrinos ir Sandorų 97:16, 21–22, 25–27

Doktrinos ir Sandorų 133:4–9

2. Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:

   1. Kaip gyvenimas pagal tuos teisumo principus būtų padėjęs šventiesiems statyti Sionę ir būti apsaugotiems nuo dvasinių audrų?

   2. Kaip gyvenimas pagal tuos principus galėtų apsaugoti mus šiais laikais?

Prasideda nesutarimai tarp šventųjų ir kitų Misūrio gyventojų

Po to, kai 1831 metais Viešpats apreiškė Sionės vietą, daugelis šventųjų keliavo maždaug 1448 kilometrus į Independensą Misūryje, kad ten įsikurtų ir statytų Sionę.

Dar kartą pažiūrėkite į palapinės paveikslėlį pamokos pradžioje. Senovinės palapinės dažnai būdavo išplečiamos, kad būtų galima sutalpinti gausėjančias šeimas. Iš dalies išpildant Izaijo pranašystę, kad Sionės palapinė bus praplatinta, virvės pailgintos ir kuolai tvirtai įkalti, Kirtlandas Ohajo valstijoje buvo paskirtas kaip „Sionės kuol[as]“ (DS 82:13), po to, kai Independensas Misūrio valstijoje buvo paskirtas kaip Sionės centrinė vieta. Tiek ankstyvojoje Bažnyčioje, tiek Bažnyčioje šiais laikais šventieji, kurie renkasi Sionės kuoluose, gauna saugančius Sionės palaiminimus. Tai reiškia, kad šventieji, gyvenantys Sionės kuoluose, gali patirti tuos pačius palaiminimus ir apsaugą, kaip ir gyvenantieji centrinėje Sionės vietoje.

Perskaitykite, kaip šventieji Sionės Kirtlando kuole palaikė Sionės centrinės vietos Misūryje kūrimą. Ieškokite, kaip Kirtlando šventieji prisidėjo prie Sionės statymo. Galite pasižymėti tas įžvalgas, kurios jums atrodo naudingos.

Kirtlandas, Ohajo valst.: 1831 m. lapkritį surengtose keliose konferencijose pranašas Džozefas Smitas ir kiti Bažnyčios vadovai surinko iki to momento gautus apreiškimus ir ruošėsi išleisti jų knygą. Oliveriui Kauderiui ir Džonui Vitmeriui buvo pavesta nugabenti apreiškimus į Misūrį, kad Viljamas V. Felpsas galėtų išspausdinti juos kaip Įsakymų Knygą. 1831–1832 m. Džozefas toliau gavo apreiškimus ir darbavosi prie įkvėpto Biblijos vertimo. 1832 metų pavasarį jis išvyko į Misūrį, kad aplankytų šventuosius Sionėje, perspėtų juos, jog Šėtonas siekia „nugręžti jų širdis nuo tiesos“ (DS 78:10), ir suderintų Kirtlando ir Independenso vyskupų sandėlių darbą. Daugelis šventųjų toliau kėlėsi į Sionę ir 1832 metų pabaigoje maždaug trečdalis visų Bažnyčios narių gyveno Džeksono apygardoje, Misūryje. Ankstyvojoje Bažnyčioje tiek šventieji Ohajo valstijoje, tiek šventieji Misūrio valstijoje skyrė lėšų ir išteklių Sionės miestui statyti.

Pagalvokite, kaip pranašas Džozefas Smitas ir kiti šventieji Ohajuje padėjo šventiesiems Misūryje įkurti Sionę.

Perskaitykite šią informaciją apie Independensą Misūrio valstijoje ieškodami, kas trukdė šventiesiems statyti Sionę. Galite pasižymėti tas įžvalgas, kurios jums atrodo naudingos.

Independensas, Misūrio valst.: Parlis P. Pratas apibūdino šventųjų kūrimąsi Sionėje pareikšdamas, kad „jų darbus vainikavo taika ir gerovė ir tyrai tapo derlingu lauku“ (Autobiography of ParleyParker Pratt, ed. Parley P. Pratt [1938], 93). Bažnyčios vadovai Misūryje pirko žemes, atidarė parduotuvę ir spaustuvę ir rūpinosi atvykstančių šventųjų poreikiais. 1833 m. liepą pastarųjų dienų šventųjų skaičius išaugo iki maždaug 1200. Tačiau Bažnyčios vadovai ir šventieji turėjo ir problemų. Kai kuriems nariams savanaudiškumas ir godumas neleido laikytis pašventimo įstatymo. Be to, vietiniai gyventojai labai susirūpino staigiu „mormonų“ skaičiaus augimu ir jų įtaka vietinei ekonomikai ir politikai. Vietiniai religiniai vadovai nepritarė šventųjų įsitikinimams. Vienas religinis vadovas paskleidė melus apie Bažnyčios narius ir paragino vietinius gyventojus imtis prieš juos smurto veiksmų. Galiausiai įsiliepsnojo konfliktas dėl skirtingų politinių pažiūrų, įskaitant vergovės klausimą. V. V. Felpsui išspausdinus straipsnį, pavadintą „Laisvi spalvoti žmonės“, Misūrio valstijos gyventojai, kurių dauguma rėmė vergovę, neteisingai suprato, kad šventieji išlaisvintus vergus kviečia į Misūrį. 1833 m. liepos 20 d. nedorėlių gauja patraukė į Independensą, išmetė spausdinimo presą į gatvę, sugriovė spaustuvę, sunaikino beveik visus nesurištus išspausdintus Įsakymų Knygos lapus, ištepė degutu ir išvoliojo plunksnose vyskupą Partridžą bei atsivertusįjį Čarlzą Aleną ir terorizavo miestelį. Smurtas tęsėsi ir šventieji buvo priversti tų metų lapkritį ir gruodį išvykti iš Džeksono apygardos.

Įsivaizduokite, kaip būtumėte jautęsi, jeigu būtumėte tarp tų šventųjų, kurie tikėjosi, kad Viešpats juos apsaugos, bet buvo priversti išvykti iš Sionės.

3. Remdamiesi tuo, ką sužinojote, Raštų studijavimo žurnale parašykite, kodėl pirmiesiems šventiesiems nepavyko pastatyti Sionės miesto. Ko galite pasimokyti iš jų patyrimų?

Kokia yra Sionės ateitis?

Ar kada nors esate tikėjęsi arba laukę ko nors įvyksiant, kas taip ir neįvyko? Kaip jūs jautėtės?

Įsivaizduokite, kokie nusivylę ir sutrikę buvo pirmieji šventieji, kada Bažnyčios nariai buvo išvyti iš Džeksono apygardos Misūrio valstijoje. Kirtlande, Ohajo valst., pranašas Džozefas Smitas parašė laišką ištremtiems šventiesiems netrukus po to, kai jie išvyko iš Džeksono apygardos. Jame jis rašė: „Žinia apie jūsų kančias, sužadino mūsų širdyse didžiausią užuojautą; ji slegia mus; negalime sulaikyti ašarų“ (iš History of the Church, 1:454).

Tame pačiame laiške pranašas rašė, kad teiravosi Viešpaties, kodėl šventųjų lūkesčiai dėl Sionės žlugo: „Žinau, kad Sionė Viešpačiui tinkamu metu bus išpirkta; tačiau kiek dienų truks jos valymas, suspaudimas ir negandos, Viešpats nuslėpė nuo mano akių; ir kai aš klausiu to, Viešpaties balsas man sako: „Būk ramus ir žinok, kad Aš esu Dievas! Visi, kenčiantys dėl mano vardo, karaliaus su manimi, ir tas, kuris guldo savo gyvybę dėl manęs, ją vėl atras“ (iš History of the Church, 1:453–54).

Ką Viešpats pasakė Džozefui Smitui daryti, kada jis pasiteiravo, kodėl šventiesiems nepavyko pastatyti Sionės? Pagalvokite, kaip Viešpaties atsakymas į pranašo klausimą galėtų padėti, jei kas nors jūsų gyvenime pakryptų ne taip, kaip vylėtės arba tikėjotės.

Vėliau Viešpats plačiau paaiškino, kodėl šventųjų pastangos pastatyti Sionės miestą žlugo. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 105:5–6, 9–10, 23–24 ieškodami to, ko Viešpats reikalauja iš savo žmonių, kad Sionė galėtų būti įtvirtinta.

Kol kas šioje pamokoje Sionė reiškia vietą, kurioje šventieji pastatys šventą miestą, Naująją Jeruzalę. Tačiau Sionės koncepcija apima daugiau nei konkrečią vietą, kurioje šventieji gali rasti apsaugą. Pirmieji šventieji manė, kad turi tik pastatyti miestą, bet Viešpats norėjo ne tik pastatyti miestą, bet ir išugdyti teisius žmones. Saugojanti Sionės „palapinė“ gali būti ten, kur žmonės paklūsta celestialinės karalystės įstatymams (žr. DS 105:5).

Iš to, ką išmokote nagrinėdami Doktrinos ir Sandorų 97:21, galite prisiminti, jog Viešpats paaiškino, kad Sionė yra tyraširdžiai. Dar kartą peržvelkite jūsų anksčiau šioje pamokoje užrašytus teisumo principus ir įsakymus. Pagalvokite, kaip tie teisūs principai padeda žmonėms tapti tyraširdžiams.

Vyresnysis Deividas R. Stounas iš Septyniasdešimties paaiškino, kaip šiais laikais galime pastatyti Sionę:

„Kad ir kur būtume, kad ir kokiame mieste mums tektų gyventi, mes galime pastatyti savo Sionę pagal celestialinės karalystės principus ir visuomet siekti tapti tyros širdies. Sionė yra nuostabi ir Viešpats laiko ją savo rankose. Mūsų namai gali būti prieglobsčio ir apsaugos vieta, kaip kad yra Sionė.

Mes neturime tapti lėlėmis vietovės ir laikotarpio kultūros rankose. Mes galime būti drąsūs ir vaikščioti Viešpaties takais, ir sekti Jo pėdomis. Ir jei taip darysime, būsime pavadinti Sione ir būsime Viešpaties žmonės“ („Sionė vidury Babilono“, 2006 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

4. Raštų studijavimo žurnale apibendrinkite, ką šioje pamokoje sužinojote apie Sionę. Koks jūsų vaidmuo kuriant Sionę ten, kur gyvenate?

5. Prisiminkite savo anksčiau šioje pamokoje išvardintus teisumo principus. Raštų studijavimo žurnale užrašykite tikslą, padėsiantį jums ištikimiau laikytis vieno iš jų.

6. Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

   Pamoką „Centrinė Sionės vieta“ išstudijavau ir užduotis atlikau (data).

   Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įspūdžius: