13 dalis. 2 diena

Doktrinos ir Sandorų 57

Įvadas

1831 m. birželį Viešpats įsakė Džozefui Smitui ir kitiems vyresniesiems surengti Bažnyčios konferenciją Misūrio valstijoje (žr. DS 52). Paklusdami įsakymui pranašas Džozefas Smitas ir kiti keliavo maždaug 1448 kilometrus iš Ohajo į Misūrį. Atvykęs į Misūrį, Džozefas gavo apreiškimą, kuris dabar užrašytas Doktrinos ir Sandorų 57 skyriuje. Šiame apreiškime Viešpats atskleidė Sionės miesto vietą, įvykdydamas anksčiau šventiesiems duotą pažadą (žr. DS 52). Viešpats taip pat davė nurodymus keliems asmenims dėl jų vaidmens įkuriant Sionę.

Doktrinos ir Sandorų 57:1–6

Viešpats apreiškia Sionės miesto vietą

Kad geriau suprastumėte pranašo Džozefo Smito jausmus, kilusius dėl Sionės įkūrimo ir statymo, perskaitykite tokį jo pasakojimą:

„Susitikimas su broliais [Oliveriu Kauderiu, Piteriu Vitmeriu Jaunesniuoju, Ziba Petersonu ir Frederiku G. Viljamsu, išvykusiais į Misūrį misionieriais], seniai laukusiais mūsų atvykimo, buvo šlovingas ir daug kas verkė. Buvo gera ir malonu broliams susirinkti kartu vienybėje. Tačiau mus slėgė daug minčių, nes atvykome iš labai kultūringos visuomenės rytuose ir dabar, atsidūrę vakariniame Jungtinių Valstijų pakraštyje, žvelgėme į neaprėpiamą gausybę sėdinčiųjų tamsoje; suprantama, kad pastebėjome šimtmečiu atsilikusių žmonių degradaciją, intelekto stoką, žiaurumą ir pavydą ir užjautėme tuos, kurie klaidžiojo be civilizacijos, lavinimo ar religijos įtakos; taip, ir sušukome pranašų žodžiais: „Kada tyrai žydės kaip rožė? Kada Sionė bus pastatyta visoje jos šlovėje ir kur stovės Tavo šventykla, į kurią paskutinėmis dienomis keliaus visos tautos?“ Netrukus nusiraminome gavę šį [apreiškimą: DS 57]” (iš History of the Church, 1:189).

Prisiminkite, kada nekantriai kažko laukėte, galbūt šventės ar gimtadienio pokylio, tarnystės misijoje, lankymosi šventykloje, dovanos arba apsilankymo pas mylimą žmogų. Kaip jautėtės laukiamam įvykiui artėjant? Kodėl šis įvykis toks svarbus jums? Kaip jūsų veiksmai atspindėjo jaudulį dėl to įvykio?

Daugelis pirmųjų šventųjų nekantriai laukė, kada sužinos tikslią būsimo Sionės miesto vietą. Prieš gaudami apreiškimą, vėliau užrašytą Doktrinos ir Sandorų 57 skyriuje, jie skaitė Mormono Knygoje, kad Naujoji Jeruzalė bus Amerikos žemyne (žr. 3 Nefio 20–21; Etero 13). Per pranašui Džozefui Smitui duotus apreiškimus šventieji sužinojo, kad Sionė bus kažkur Misūryje (žr. DS 52:2, 5, 42).

Prisiminkite, kad trys pagrindinės grupės buvo pašauktos keliauti maždaug 1448 kilometrus į Misūrį: pranašas ir nedidelė grupelė vyresniųjų (žr. DS 52–53), grupė misionierių, pašauktų pamokslauti pakeliui (žr. DS 52), ir Njuelo Knaito vadovaujami Kolzvilio šventieji (žr. DS 54).

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 57:1–3 ir pasižymėkite, kur turėjo būti pastatytas Sionės miestas.

Kokia, pagal tas eilutes, buvo Independenso miesto vieta Sionėje?

Dar kartą perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 57:3 ir pasižymėkite, kas, pasak Viešpaties, turėjo būti Independense, arba Sionės centrinėje vietoje.

Raštų paraštėse galite užsirašyti tokį principą: Šventykla yra Sionės centrinėje vietoje.

1. Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:

   1. Kaip manote, kodėl buvo svarbu, kad šventykla būtų centrinėje Sionės vietoje?

   2. Kodėl svarbu, kad šventykla būtų mūsų gyvenimo centre?

Pagalvokite, kas gali atitraukti žmonių dėmesį nuo šventyklos palaiminimų gavimo. Kas gali nutikti žmonėms, kurie pasirenka, kad jų gyvenimo centre būtų pasaulietiški dalykai?

2. Raštų studijavimo žurnale nupieškite taikinį su apskritimu centre. Nupiešto taikinio centrą pavadinkite šventykla. Paskui atsakykite į šiuos klausimus:

   1. Kaip pasikeistų jūsų gyvenimas, jeigu daugiau dėmesio skirtumėte tokiems dvasiniams dalykams kaip šventykla?

   2. Kaip šventyklos buvimas mūsų gyvenimo centre padėtų mums sutelkti savo gyvenimą į Jėzų Kristų?

Perskaitykite šiuos teiginius, apibūdinančius palaiminimus, kuriuos galite gauti sutelkdami savo gyvenimą į šventyklą. Skaitydami pažymėkite tuos palaiminimus, kuriuos esate patyrę.

„Tiems iš jūsų, kurie esate verti ir galite lankyti šventyklą, primenu, kad lankytumėtės ten kuo dažniau. Šventykla yra ta vieta, kur randame ramybę. Ten mes atnaujiname savo pasišventimą Evangelijai ir sustipriname ryžtą laikytis įsakymų“ (Tomas S. Monsonas, „Iki kito mūsų susitikimo“, 2009 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

„Kartais mūsų protai yra taip užimti problemomis ir tiek daug įvairių dalykų vienu metu reikalauja mūsų dėmesio, kad tiesiog negalime aiškiai mąstyti ir matyti. Šventykloje tarytum nusistovi pašalinių dalykų dulkės, išsisklaido rūkas ir migla ir mes galime matyti tai, ko anksčiau negalėjome matyti, ir rasti kelią per mūsų vargus, kurio anksčiau nežinojome“ (Boyd K. Packer, “The Holy Temple,” Ensign, Oct. 2010, 35).

„Kai liesime ir mylėsime šventyklą, mūsų gyvenimas atspindės mūsų tikėjimą. Kai ateisime į šiuos šventus namus, kai atminsime mūsų juose sudarytas sandoras, būsime pajėgūs iškęsti visus sunkumus ir įveikti visas pagundas. Šventykla mūsų gyvenimui suteikia tikslą. Ji mūsų sieloms atneša ramybę“ (Thomas S. Monson, “Blessings of the Temple,” Ensign, Oct. 2010, 15).

„Jei būsime šventyklą lankantys žmonės, būsime geresni žmonės. […] Žinau, kad esate labai užsiėmę. Žinau, kad turite daug darbo. Žinau, kad turite daug darbų. Tačiau pažadu jums, kad, jeigu eisite į Viešpaties namus, būsite palaiminti, gyvenimas jums bus geresnis“ (Gordon B. Hinckley, “Excerpts from Recent Addresses of President Gordon B. Hinckley,” Ensign, July 1997, 73).

„Būkime šventyklą lankantys ir ją mylintys žmonės. Skubėkime į šventyklą taip dažnai, kaip tik leidžia laikas, asmeniniai ištekliai ir aplinkybės. Vykime ne tik dėl savo mirusių giminaičių, bet ir dėl asmeninio garbinimo šventykloje palaiminimo, dėl tarp tų pašvęstų sienų tvyrančio šventumo ir saugumo. Šventykla – tai grožio vieta, apreiškimo vieta, ramybės vieta. Ji – Viešpaties namai. Viešpačiui ji – šventa. Ji turėtų būti šventa ir mums“ (Howard W. Hunter, “The Great Symbol of Our Membership,” Ensign, Oct. 1994, 5).

3. Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:

   1. Kuriuos prieš tai skaitytuose teiginiuose paminėtus palaiminimus esate patyrę?

   2. Kaip tie palaiminimai paveikė jūsų gyvenimą?

Pagalvokite, kaip galite šventyklą paversti jūsų gyvenimo ašimi. Nusistatykite tikslą išlikti arba tapti verti šventyklos rekomendacijos ir pagal aplinkybes kiek įmanoma dažniau lankytis šventykloje.

Doktrinos ir Sandorų 57:4–6 užrašyta, jog Viešpats įsakė šventiesiems supirkti žemes aplink Džeksono apygardą Misūrio valst., kad įgytų teisę pradėti statyti Sionę ir pastatytų šventyklą.

Doktrinos ir Sandorų 57:7–16

Viešpats duoda nurodymus keliems asmenims dėl jų vaidmens įsteigiant Sionę

Įsivaizduokite, kad buvote kartu su šventaisiais Misūryje, kada Viešpats apreiškė Sionės vietą, ir kad jūsų buvo paprašyta pasilikti ten ir padėti įkurti tą miestą Independense. Kaip jaustumėtės žinodami, kad turite tokią svarbią pareigą? Kaip pradėtumėte statyti miestą Viešpačiui? Kieno pagalbos norėtumėte ją statydami?

4. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 57:7–13. Raštų studijavimo žurnale užrašykite vardus tų keturių vyrų, kuriuos Viešpats paskyrė padėti įkurti Sionę, ir tai, ką Jis paskyrė jiems padaryti.

Kiekvienas asmuo, kuriam buvo patariama įsikurti Misūryje, turėjo dovanų ir talentų, reikalingų padedant įkurti Sionę. Raštų paraštėse galite užrašyti tokį principą: Turime panaudoti savo stipriąsias savybes, kad padėtume kurti Viešpaties karalystę, kai Jis pašaukia mus tai daryti.

Pagalvokite, kokie jūsų pažįstami žmonės stiprino Bažnyčią panaudodami savo stipriąsias savybes, dvasines dovanas arba turimus įgūdžius.

5. Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:

   1. Kokios yra jūsų stipriosios savybės?

   2. Kaip galite panaudoti savo stipriąsias savybes, kad palaimintumėte savo šeimą arba Bažnyčią?

6. Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

   Doktrinos ir Sandorų 57 skyrių išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).

   Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įspūdžius: