Doktrinos ir Sandorų 132:1–33

Įvadas

Doktrinos ir Sandorų 132 užrašytas apreiškimas apie naująją ir nesibaigiančiąją santuokos sandorą. Nors šis apreiškimas buvo užrašytas 1843 m. liepos 12 d., kai kurios jo tiesos buvo žinomos ir pranašas Džozefas Smitas jų mokė dar 1831 m. Šioje pamokoje sužinosite apie naujosios ir nesibaigiančiosios santuokos sandoros sąlygas ir ją gerbiantiems duotus pažadus.

Doktrinos ir Sandorų 132:1–18

Viešpats supažindina su naujosios ir amžinosios sandoros sąlygomis

Doktrinos ir Sandorų 132:1–2 skaitome, kad pranašas Džozefas Smitas paklausė Viešpaties, kodėl Senojo Testamento laikais Abraomas, Izaokas, Jokūbas ir kiti turėjo po kelias žmonas. Kaip atsakymas į šį klausimą buvo duotas apreiškimas (Doktrinos ir Sandorų 132), kuriame pateikiami nurodymai dėl daugpatystės. Biblija ir Mormono Knyga moko, kad Dievo duotas standartas yra vieno vyro santuoka su viena moterimi, nebent Jis nurodo priešingai (žr. 2 Samuelio 12:7–8; Jokūbo kn. 2:27, 30). Doktrinos ir Sandorų 132 skyriuje užrašytas apreiškimas, kuriuo tarp Bažnyčios narių daugpatystė buvo įvesta nuo XIX a. penktojo dešimtmečio pradžios iki devinto dešimtmečio, kai Viešpats apreiškė, kad šventiesiems nebereikia sudarinėti tokių santuokų.

Studijuodami Doktrinos ir Sandorų 132 skyrių, ieškokite atsakymų į šiuos klausimus:

Kaip amžinoji santuoka palaimins jus šiame gyvenime ir amžinybėje?
Kodėl santuokos šventykloje sandora yra tokia svarbi?

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 132:3–6 ir suraskite, kas atsitinka, sudarius naująją ir amžinąją santuokos sandorą, ir kas – ją atmetus. 4 ir 6 eilutėse pavartotas žodis pasmerkti reiškia, kad jo arba jos amžinasis tobulėjimas yra sustabdomas.

Remdamiesi 6 eilute pasakykite, kokį palaiminimą žmonės gauna laikydamiesi, arba priimdami, Viešpaties duotą santuokos įstatymą?

Kalbėdamas apie „naująją ir amžinąją santuokos sandorą“, prezidentas Džozefas Fildingas Smitas rėmėsi Doktrinos ir Sandorų 132:7: „Naująją ir amžinąją sandorą galima labai aiškiai ir detaliai apibūdinti [remiantis DS 132:7]. Tai viskas – visa Evangelijos pilnatvė. Taigi tinkamai atlikta santuoka, krikštas, įšventinimas į kunigystę ir visa kita: kiekviena sutartis, kiekvienas įsipareigojimas, kiekvienas Jėzaus Kristaus Evangelijos veiksmas, kai užantspauduojamas pažado Šventąja Dvasia pagal duotą įstatymą, yra naujoji ir amžinoji sandora“ (Doctrines of Salvation, comp. Bruce R. McConkie, 3 vols. [1954–1956], 1:158).

Žmonės dažnai tarpusavyje sudaro kontraktus, arba sutartis. Skaitydami Doktrinos ir Sandorų 132:7 raskite, kas, žmonėms mirus, atsitiks jų sudarytoms sutartims. Taip pat pasistenkite rasti dvi sąlygas, būtinas sandorai, kad ji galiotų po mirties.

Iš 7 eilutės galime sužinoti tokią tiesą: Kai sandora yra sudaroma tinkamu kunigystės įgaliojimu ir užantspauduojama pažado Šventąja Dvasia, ji yra amžina.

Jums gali būti neaišku, ką reiškia „užantspauduojama pažado Šventąja Dvasia“. Raštų rodyklėje duotas toks paaiškinimas: „Šventoji Dvasia yra Pažado Šventoji Dvasia (Apaštalų darbų 2:33). Ji patvirtina, kad teisūs žmonių poelgiai, apeigos ir sandoros yra priimtini Dievui. Šventoji Pažado Dvasia liudija Tėvui, kad išgelbėjimo apeigos buvo atliktos tinkamai ir kad laikomasi su jomis susijusių sandorų“ (Raštų rodyklė, „Pažado Šventoji Dvasia“, raštai.lds.org).

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 132:15–18 ir suraskite du skirtingus būdus vyrui ir moteriai sudaryti santuoką. Tada apsvarstykite toliau pateiktus pavyzdžius ir, vadovaudamiesi supratimu, įgytu perskaičius eilutes, savo Raštų studijavimo žurnale atsakykite į klausimus.
1. Pirmas pavyzdys. Vyras ir moteris įsimyli, laikosi skaistybės įstatymo ir vietinis valdžios atstovas juos laimingai sutuokia. Jie neužantspauduojami šventykloje. Per santuokos ceremoniją ištariami žodžiai: „Kol mirtis jus išskirs.“ Po kelerių metų vyras žūsta per eismo įvykį. Remdamiesi Doktrinos ir Sandorų 132:15–17 atsakykite, kas atsitinka santuokai mirus vyrui?
2. Antras pavyzdys. Vyras ir moteris susituokia. Jie pažada, kad visada mylės vienas kitą ir kad visada bus drauge, bet šventykloje neužantspauduojami. Jie tiki, kad matydamas tokią jų meilę, Dievas leis jiems būti drauge amžinai. Remdamiesi Doktrinos ir Sandorų 132:18 atsakykite, kas atsitinka vienam iš jų mirus?
Kai mąstysite apie šiuos pavyzdžius, prisiminkite, kad šventyklose atliekame apeigas už žmones, kurie mirė gyvenime negavę galimybės priimti gelbėjančių apeigų. Jums jau galbūt teko krikštytis ir būti patvirtintiems už mirusiuosius. Verti, endaumentą gavę Bažnyčios nariai, gali priimti endaumentus ir užantspaudavimo apeigas už tuos, kurie mirė nepriėmę šių apeigų.

Doktrinos ir Sandorų 132:19–33

Viešpats žada palaimas paklūstantiems celestialinės santuokos įsakymui

Vyresnysis Enrikė R. Falabela pasidalijo toliau aprašytu patyrimu. Skaitydami pasižymėkite, dėl ko jis ir jo žmona liūdėjo ir kas juos darė laimingus.

„Grįžęs iš misijos sutikau jauną gražią merginą. […] Ji pavergė mane nuo pat pirmos akimirkos, kai ją pamačiau.

Mano žmona buvo užsibrėžusi tikslą – susituokti šventykloje, nors tais laikais iki artimiausios šventyklos reikėdavo keliauti daugiau nei 6 400 kilometrų.

Mūsų civilinė santuoka buvo ir džiugi, ir liūdna, nes susituokėme žinodami, kad mūsų santuoka vieną dieną baigsis. Pareigūnas ištarė žodžius: „Dabar skelbiu jus vyru ir žmona“, bet iš karto po to pridėjo: „Kol mirtis jus išskirs.“

Taigi aukodamiesi sutaupėme pakankamai, kad nusipirktume bilietą į vieną pusę kelionei į Mesos šventyklą Arizonoje.

Šventykloje, mums klūpant prie altoriaus, įgaliotas patarnautojas ištarė žodžius, kurių taip troškau, skelbiančius mus vyru ir žmona laikui ir visai amžinybei“ („Namai – gyvenimo mokykla“, 2013 m. balandžio visuotinė konferencija).

Kodėl Falabelų netenkino vien civilinė santuoka?

Išstudijuokite Doktrinos ir Sandorų 132:19–21 ir raskite, kokias palaimas Viešpats pažadėjo tiems, kurie bus ištikimi naujajai ir amžinajai sandorai. Raštų studijavimo žurnale užrašykite, ką galvojate apie šias eilutes.

Studijuojant eilutes jums gali būti naudinga žinoti, kad žodis pasilieka čia reiškia priima, arba tęsia, taigi frazė „pasilieka mano sandoroje“ (19 eilutėje) ir frazė „nesilaikote mano įstatymo“ (21 eilutėje) kalba apie būtinybę išlikti ištikimam Viešpaties sandorai ir įstatymams. Siūlome pasižymėti šias frazes.

Doktrinos ir Sandorų 132:19 išsakomas pažadas, kad vyrui ir moteriai susituokus, t. y. sudarius „naująją ir nesibaigiančią sandorą, […] ir tai užantspauduoja jiems pažado Šventąja Dvasia“, jie „išei[s] pirmojo prikėlimo metu […] ir paveldė[s] sostus, karalystes, kunigaikštystes ir galias“, jeigu „pasili[ks] […] sandoroje ir neįvykd[ys] žmogžudystės, praliedami nekaltą kraują“ (taip pat žr. DS 132:27).

Frazės „sėklų […] tąsa per amžių amžius“ (19 eilutė) ir „jie tęsiasi“ (20 eilutė) reiškia pažadą, kad mūsų šeimos ir palikuoniai gali tęstis visą amžinybę.

Doktrinos ir Sandorų 132:19–21 sužinome šiuos principus:

Jei vyras ir moteris pasiliks naujojoje ir amžinojoje santuokos sandoroje, tai jie įgis išaukštinimą ir šlovę.
Jei vyras ir moteris pasiliks naujojoje ir amžinojoje santuokos sandoroje, tai jų ainija amžinai didės.
Jei vyras ir moteris pasiliks naujojoje ir amžinojoje santuokos sandoroje, tai jų santuoka galios visą amžinybę.
Jei vyras ir moteris pasiliks naujojoje ir amžinojoje santuokos sandoroje, jie taps panašūs į Dievą.

Apmąstykite toliau pateiktą pavyzdį. Į klausimą atsakykite, remdamiesi tuo, kaip supratote Doktrinos ir Sandorų 132:19–21.

susikibusios rankos Solt Leiko šventyklos fone

Trečias pavyzdys. Jaunus vyrą ir moterį kunigystės įgaliojimu užantspauduoja šventoje šventykloje. Abu jie gyvena ištikimai tikėdami ir laikosi sandorų. Kas nutiks jų santuokai jiems mirus?

Raštų studijavimo žurnale parašykite, ką, jūsų manymu, turi daryti vyras ir žmona, kad išliktų santuokos sandoroje? (Atsakydami į šį klausimą, pagalvokite apie jų tarpusavio santykius ir taip pat apie jų santykius su Dievu.)

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 132:22–25 ypač didelį dėmesį skirdami Viešpaties duotam į išaukštinimą vedančių „vartų“ ir „kelio“ apibūdinimui. 22 eilutėje pavartotas žodis ankšti čia reiškia siaurus, nukreipiančius ir neleidžiančius nuklysti nuo kurso vartus.

Raštų studijavimo žurnale nupieškite Doktrinos ir Sandorų 132:22–25 eilutėse aprašytus vartus ir kelią, o tada atsakykite į šiuos klausimus:
1. Kaip erdvių vartų ir plataus kelio palyginimas simbolizuoja dabartinėje visuomenėje egzistuojančias nuomones apie porų santykius ir santuoką?
2. Kaip šios nuomonės skiriasi nuo naujosios ir nesibaigiančios santuokos sandoros?

Kaip užrašyta 22 ir 25 eilutėse, daugeliui nepavyksta žengti į išaukštinimą vedančiu ankštu keliu, nes jie nepriima Jėzaus Kristaus ir nesilaiko Jo įstatymų, tarp kurių yra ir amžinoji santuoka.

Iš šių eilučių sužinome, kad norėdami pelnyti išaukštinimą ir amžinąjį gyvenimą, turime pažinti Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų, tapti panašūs į Juos ir laikytis Jų įstatymų. Doktrinos ir Sandorų 132:29–33 matome šio principo pavyzdį. Mes skaitome, kad Abraomas buvo ištikimas tikėjime ir pakluso Viešpaties duotam amžinosios santuokos įstatymui, ir jam buvo pažadėta, kad jo ainija amžinai didės.

Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
1. Kodėl jums svarbus amžinosios santuokos įstatymas?
2. Ką nuo šiandien pradėsite daryti, kad pasiruoštumėte įeiti į šventyklą ir susituokti laikui ir visai amžinybei?
3. Kokias palaimas gauna šiame gyvenime tie, kurie paklūsta Dievo įsakymams santuokas užantspauduoti šventykloje?

Jau dabar ruoškitės būti verti įžengti į šventyklą ir susituokti amžinybei, kad galėtumėte džiaugtis jums Dangiškojo Tėvo paruoštais palaiminimais.

Šią savaitę su mokytoju studijuosite Doktrinos ir Sandorų 132:34–66. Šiose eilutėse kalbama apie daugpatystės doktriną. Su mokytoju aptarsite Viešpaties nustatytą šių laikų santuokos standartą, t. y. kad „santuoka tarp vyro ir moters yra paskirta Dievo“ („Šeima. Pareiškimas pasauliui“, Ensign arba Liahona, Nov. 2010, 129). Taip pat aptarsite Viešpaties įsakymą, kad kartais kai kurie Jo žmonės turi gyventi pagal daugpatystės įstatymą (žr. Jokūbo kn. 2:27, 30). Sužinosite, kad Viešpaties įsakymas gyventi pagal daugpatystės įstatymą pastarosiomis dienomis buvo „visų dalykų atnaujinimo“ dalis (ApD 3:21) ir kad vėliau Jis įsakė šią praktiką nutraukti (žr. 1 oficialų pareiškimą).

Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

Doktrinos ir Sandorų 132:1–33 eilutes išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).

Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įspūdžius: