14 dalis. 2 diena

Doktrinos ir Sandorų 63

Įvadas

1831 m. vasarą pranašui Džozefui Smitui Independense, Misūryje, prižiūrint žemės, kurioje šventieji turėjo statyti Sionę, pašventinimą, kai kurie Bažnyčios nariai nusigręžė nuo Viešpaties įsakymų ir padarė sunkias nuodėmes. Rugpjūčio 27 d. pranašas grįžo į Kirtlandą, Ohajo valst., o rugpjūčio 30 d. gavo apreiškimą, dabar užrašytą Doktrinos ir Sandorų 63 skyriuje. Šiame apreiškime Viešpats įspėja šventuosius apie nelabumo ir maištavimo pasekmes, pažada palaiminimus šventiesiems, kurie bus ištikimi paskutinėmis dienomis, ir ragina Savo tarnus atminti Jo vardo šventumą.

Doktrinos ir Sandorų 63:1–21

Viešpats įspėjo šventuosius apie nelabumo ir maištavimo pasekmes

Kaip manote, kodėl yra svarbu, kad būdami Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai gyventume pagal savo įsitikinimus?

Apžvelkite šios pamokos įvadą. Paskui perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 63:1–2, 6 ieškodami, ką Viešpats sakė nelabiesiems ir maištingiesiems.

Kodėl, jūsų nuomone, svarbu Bažnyčios nariams atverti savo širdis ir klausytis Viešpaties žodžių?

Atkreipkite dėmesį į frazę „netikintieji tegul sulaiko savo lūpas“ (DS 63:6). Tuo metu kai kurie Bažnyčios nariai liovėsi tikėję Bažnyčios tikrumu ir viešai pasisakė prieš Džozefą Smitą ir kitus Bažnyčios vadovus. Vienas labiausiai viešai kritikavęs Bažnyčią buvo vyras, vardu Ezra Būtas.

Prieš prisijungdamas prie Bažnyčios Ezra Būtas buvo metodistų pamokslininkas. 1831 m. pradžioje paskaitęs Mormono Knygą jis susidomėjo Sugrąžinimu. Kartu su Džonu ir Alisa Džonsonais jis keliavo į Kirtlandą susitikti su pranašu. Ponia Džonson sirgo reumatu, dėl to jai tino, tirpo ir nuolat skaudėjo ranka. Iki pirmo susitikimo su Džozefu Smitu, ji beveik dvejus metus negalėjo ranka pasiekti galvos.

„Pokalbio metu kalba pakrypo apie antgamtines dovanas, tokias, kurios buvo suteiktos apaštalų dienomis. Kažkas pasakė: „Štai čia ponia Džonson, ji negali pajudinti rankos; ar Dievas šiais laikais yra suteikęs galią žmogui ją išgydyti?“ Po kelių akimirkų, pokalbiui pakrypus kita linkme, [Džozefas] Smitas atsistojo ir atėjo iš kito kambario galo, paėmė ponią Džonson už rankos ir labai iškilmingai ir įspūdingai pasakė: „Moterie, Jėzaus Kristaus vardu įsakau tau būti sveikai“, ir bematant išėjo iš kambario. […] Ponia Džonson iš karto lengvai pakėlė ranką ir kitą dieną, grįžusi namo, galėjo skalbti be sunkumo ar skausmo“ (iš Haydn’s History of the Disciples, cituota History of the Church, 1:215–216).

Pagalvokite, kaip, jūsų manymu, jaustumėtės, pamatę tokį stebuklą.

Ezra Būtas, pamatęs šį stebuklą, netrukus pasikrikštijo.

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 63:7–9 ir raskite, ko Viešpats mokė apie ženklus ir tikėjimą. Paskui užbaikite šį principą: Tikėjimas neateina per .

Po savo krikšto Ezra Būtas gavo kunigystę ir buvo pasiųstas į misiją Misūrio valstijoje. Pasirodė, kad Būtas pradėjo savo misiją turėdamas didžių lūkesčių, nes manė, kad galės atversti daug žmonių rodydamas ženklus ir darydamas stebuklus. Tačiau pamokslavęs trumpą laiką ir nematydamas laukiamų rezultatų, Ezra Būtas „nusigręžė“ ir atsimetė (žr. History of the Church, 1:216). Pranašas Džozefas Smitas pasakė tokią pastabą apie Ezrą Būtą: „Kai jis iš tiesų sužinojo, kad prieš palaiminimus eina tikėjimas, nuolankumas, kantrybė ir neganda, kad Dievas prieš išaukštindamas nužemina, o Gelbėtojas nesuteikia jam galios ištikti žmones ir priversti juos patikėti […], tada nusivylė“ (iš History of the Church, 1:216).

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 63:10–12 ir ieškokite kitų principų apie ženklus ir tikėjimą. 10 eilutėje galite pasižymėti žodžius, kurie moko tokio principo: Ženklai ateina tikėjimu, pagal Dievo valią.

1. Raštų studijavimo žurnale paaiškinkite, kodėl, jūsų manymu, mes gauname ženklus po to, kai parodome tikėjimą. Iš Raštų užrašykite vieną ar du pavyzdžius žmonių, kurie matė didelius ženklus arba stebuklus, bet nerodė ilgalaikio tikėjimo ir teisumo. (Jeigu jums reikia pagalbos, žr. 1 Nefio 17:43–45.)

Pravartu atminti, kad ženklai ir stebuklai ne visuomet atrodo įspūdingi. Dažnai gauname ženklą arba liudijimą apie Evangelijos teisingumą ramiu asmenišku būdu, kada parodome tikėjimą. Galime parodyti tikėjimą melsdamiesi, studijuodami Raštus, pasninkaudami, tarnaudami ir laikydamiesi Evangelijos principų.

2. Raštų studijavimo žurnale užrašykite, kaip tikėjimas padėjo jums arba kuriam nors jūsų pažįstamam žmogui gauti liudijimą apie Evangelijos tikrumą.

Kaip minėta aukščiau, kai kurie Bažnyčios nariai ne tik ieškojo ženklų, bet ir „nusigręžė nuo […] įsakymų“ (DS 63:13), ir sunkiai nusidėjo. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 63:14–19 ir raskite kai kurias jų padarytas nuodėmes. Kad geriau suprastumėte 17 eilutę, turite suprasti, kad paleistuvis – tai asmuo, dalyvaujantis lytinėje nuodėmėje. Burtininkas – tai žmogus, užsiimantis veikla, kviečiančia blogų dvasių įtaką. Frazė „ežere, kuris dega ugnimi ir siera“ vartojama kaip nelabųjų po mirties laukiančios didelės kančios metafora (žr. Mozijo 3:27). Tą taip pat reiškia „antroji mirtis“ Doktrinos ir Sandorų 63:17 (taip pat žr. Raštų rodyklę, „Mirtis, dvasinė“, raštai.lds.org).

Doktrinos ir Sandorų 63:16 galite pasižymėti žodžius, kurie moko tokio principo: Jeigu geidulingai žiūrime į kitus, neturėsime Dvasios ir išsižadėsime tikėjimo. Geidimas apima pornografijos žiūrėjimą.

Doktrinos ir Sandorų 63:22–66

Viešpats pažada palaiminti ištikimuosius paskutinėmis dienomis

Apreiškime, užrašytame Doktrinos ir Sandorų 63 skyriuje, Viešpats kalba apie sunaikinimą, kuris laukia nelabųjų paskutinėmis dienomis, ir taip pat duoda galingus pažadus šventiesiems.

Sužinoję, apie kokį sunaikinimą ir pažadus kalba Viešpats, atsakykite į šiuos teiginius, pažymėdami juos kaip teisingus (T) arba neteisingus (N) po to, kai perskaitysite susijusias Raštų ištraukas. Raštuose galite pasižymėti svarbius principus, kuriuos sužinojote atlikdami šią užduotį.

1. Per paskutinių dienų karus nelabieji sunaikins vieni kitus. (Žr. DS 63:32–33.)

2. Šventieji lengvai išvengs visų teismų ir sunaikinimo paskutinėmis dienomis. (Žr. DS 63:34.)

3. Kai Jėzus Kristus vėl ateis, Jis sunaikins visus žemėje esančius nelabuosius. (Žr. DS 63:34.)

4. Ištikimieji galiausiai įveiks visus šio gyvenimo sunkumus. (Žr. DS 63:47–48.)

5. Teisieji, kurie mirs prieš Antrąjį atėjimą, bus prikelti, kai Gelbėtojas ateis į žemę. (Žr. DS 63:49.)

6. Teisieji, kurie gyvens žemėje Antrojo atėjimo metu, niekada nemirs. (Žr. DS 63:50–51.)

1 teiginys yra teisingas, o 2 teiginys – ne. Šis pranašo Džozefo Smito sakinys paaiškina, kodėl 2 teiginys yra neteisingas: „Klaidinga manyti, kad šventieji išvengs visų teismų, kol nelabieji kentės, nes kiekvienam kūnui skirta kentėti, ir teisieji sunkiai beišsigelbės; vis dėlto daug šventųjų išsigelbės, nes teisieji gyvens tikėjimu; tačiau daugelis teisiųjų taps ligų, maro ir pan. aukomis dėl kūno silpnumo ir vis dėlto bus išgelbėti Dievo karalystėje“ (iš History of the Church, 4:11).

3–5 teiginiai yra teisingi, o 6 teiginys – ne.

Doktrinos ir Sandorų 63:47 yra Viešpaties pažadai. Remdamiesi šia eilute užbaikite šį principą: Jeigu būsime , tai mes .

Kaip Viešpats gali padėti jums kasdieniame gyvenime „nugalėti pasaulį“?

Kaip paaiškino pranašas Džozefas Smitas, negalėsime išvengti visų sunkumų, kurie bus šiame gyvenime. Tačiau, jeigu būsime teisūs, mes „būsime išgelbėti Dievo karalystėje“ (iš History of the Church, 4:11). Nagrinėkite Doktrinos ir Sandorų 63:49 ieškodami palaiminimų, kuriuos gaus ištikimai nugalintys pasaulį.

Vienas iš būdų, kaip galime parodyti savo ištikimybę, yra tai, kaip tariame Viešpaties vardą, kaip paaiškinta Doktrinos ir Sandorų 63:59–64. Studijuodami šias eilutes ieškokite frazių ir žodžių, kurie moko tokio principo: Jėzaus Kristaus vardas yra šventas ir turi būti tariamas atsargiai. Raštuose galite pasižymėti frazes ir žodžius, kurie moko to principo.

3. Raštų studijavimo žurnale surašykite kelias situacijas, kada galite tinkamai tarti Jėzaus Kristaus vardą. Paskui atsakykite į šiuos klausimus:

   1. Kaip manote, kodėl tariame Gelbėtojo vardą melsdamiesi ir liudydami bei atlikdami kunigystės apeigas?

   2. Kaip, tardami Gelbėtojo vardą, galime prisiminti, kad jis yra šventas ir turi būti tariamas atsargiai?

Tas principas siejasi ne tik su Gelbėtojo vardu. Pagalvokite, kokie dar žodžiai ar temos „ateina iš aukštybės“ ir yra šventi. Paskui pagalvokite, kaip galite „atsargiai“ kalbėti apie juos.

Vyresnysis Dalinas H. Ouksas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, kad jūsų sužinotas Jėzaus Kristaus vardo tarimo principas taip pat taikomas Dangiškojo Tėvo vardui: „Visose mūsų kalbose nėra šventesnių ar svarbesnių žodžių už Dievo Tėvo ir Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus vardus“ (“Reverent and Clean,” Ensign, May 1986, 50).

4. Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

   Doktrinos ir Sandorų 63 skyrių išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).

   Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įspūdžius: