Doktrinos ir Sandorų 85–86

Įvadas

Doktrinos ir Sandorų 85 skyriuje yra dalis įkvėpto laiško, kurį pranašas Džozefas Smitas 1832 m. lapkričio 27 d. išsiuntė Viljamui V. Felpsui. Šiame laiške pranašas paaiškino, kad Viešpats nori, jog būtų vedamas tikslus metraštis apie tuos, kurie Misūryje gyvena pagal pašventimo įstatymą. Vėliau, 1832 m. gruodžio 6 d., Džozefas Smitas, dirbdamas su įkvėptu Biblijos vertimu, gavo apreiškimą, dabar užrašytą Doktrinos ir Sandorų 86 skyriuje. Šiame apreiškime Viešpats išsamiau paaiškino palyginimą apie kviečius ir rauges bei kunigystės vaidmenį padedant Jam paskutinėmis dienomis surinkti šventuosius.

Doktrinos ir Sandorų 85

Viešpaties raštininkas turi vesti metraštį apie Dievo žmones

Įsivaizduokite, kad esate sporto komandoje, kuri gali būti labai stipri. Pažaidę su šia komanda kelias dienas pastebite, kad vienas komandos narys žaidžia labai savanaudiškai, kai kurie kiti nariai nenori tinkamai žaisti savo pozicijoje, o dar kiti ignoruoja trenerį. Kodėl jūsų komandai gali būti sunku laimėti? Ką reikėtų pakeisti, kad komanda galėtų žaisti geriau?

Panaši situacija ėmė klostytis 1832 metais, kai į Misūrį ėmė vykti vis daugiau Bažnyčios narių. Daugelis šventųjų Misūryje gyveno pagal įstatymus, kuriuos Viešpats paskyrė, kad būtų galima pastatyti Sionę. Tačiau kai kurie Bažnyčios nariai nepakluso Viešpaties įsakymams ir į Misūrį iškeliavo negavę pažymėjimo iš savo vadovų (tai padaryti reikalavo Viešpaties paskirti įstatymai, užrašyti DS 72:17–18, 25). Pažymėjimas buvo Bažnyčios vyskupo arba pirmininkaujančių Bažnyčios vyresniųjų pasirašytas dokumentas, kuriame buvo teigiama, kad jo turėtojas yra vertas, turi gerą vardą ir gali būti paskirtas prievaizdauti. Nors visiems nariams Misūryje buvo įsakyta paskirti savo nuosavybę Bažnyčiai, kai kurie atvyko be jokių išteklių, kuriuos būtų galima tam paskirti, ir tai padidino žmonių patiriamus sunkumus. Mažiausiai vienas narys iš tų, kurie buvo paskyrę nuosavybę, palikdamas Bažnyčią pareikalavo ją grąžinti. Kiti nariai Misūryje atsisakė paskirti savo nuosavybę Bažnyčiai.

Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
1. Kuo toks Bažnyčios narių elgesys panašus į nenaudingus komandos nario veiksmus?
2. Kodėl tokiomis aplinkybėmis galėjo būti sunku įkurti Sionės miestą?

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 85 skyriaus įvadą ir išsiaiškinkite, kaip į šiuos sunkumus Misūryje reagavo pranašas Džozefas Smitas.

Šiame Džozefo Smito laiške pateikiami nurodymai Viešpaties raštininkui Džonui Vitmeriui, kuris gyveno Misūryje. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 85:1–2 ir išsiaiškinkite, ką Viešpats nurodė daryti Bažnyčios raštininkui Misūryje. (Studijuojant šias eilutes gali būti pravartu žinoti, kad atsimetėliai yra atsimetę, arba nusisukę, nuo Bažnyčios žmonės, kurie neigia tikėjimą.)

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 85:3–5 ir išsiaiškinkite priežastis, kodėl kai kurių žmonių vardai neturi būti užrašyti Bažnyčios metraščiuose. 3 eilutėje frazė „kurie negauna savo paveldo pašventinimu“ reiškia Bažnyčios narius, kurie atsisakė gyventi pagal pašventimo įstatymą, kaip Viešpats įsakė.

Kaip Bažnyčios ankstyvosiomis dienomis buvo vedami metraščiai, taip ir mūsų dienomis vedami metraščiai, kad išsaugotų ištikimųjų vardus ir jų darbų aprašymą. Iš šio pranašo laiško sužinome tokį principą: Jei gyvensime pagal Dievo įstatymus, mūsų vardai Bažnyčios metraščiuose bus užrašyti kaip ištikimų narių.

Raštų studijavimo žurnale užrašykite, ką turite daryti, kad jūsų vardai būtų užrašyti kaip ištikimų Bažnyčios narių. (Atlikę šią užduotį, palyginkite tai, ką užrašėte, su šios pamokos pabaigoje pateiktais atsakymais.)

Daugelis atsimetėlių, norėdami pateisinti savo atkritimą nuo Bažnyčios, minėdavo frazę apie „vieną galingą ir stiprų“ (DS 85:7), kuris turi sutvarkyti Dievo namus, ir frazę apie žmogų, kuris „ištiesia ranką, kad prilaikytų Dievo skrynią“ (DS 85:8). Jie skelbia, kad kai kurie Bažnyčios prezidentai prarado Dievo palankumą ir yra atmesti, o jie, atsimetėliai, yra tie „galingi ir stiprūs“, kuriuos Dievas pašaukė, kad viską sutvarkytų. Tokie pareiškimai prieštarauja tam, kas parašyta Raštuose. 1905 metais išleistame oficialiame pareiškime Pirmoji Prezidentūra (Džozefas F. Smitas, Džonas R. Vinderis ir Antonis H. Lundas) aptarė šį apreiškimą iššaukusias aplinkybes ir žmones, apie kuriuos kalbama tose frazėse:

„Visų pirma, reikia pastebėti, kad viso šio laiško [Pranašo laiško Viljamui V. Felpsui], kaip ir jo dalies, kuri vėliau buvo priimta kaip apreiškimas [DS 85], tema susijusi su Bažnyčios reikalais Misūryje, šventųjų surinkimu toje žemėje ir paveldo įgijimu pagal pašventimo ir prievaizdavimo įstatymą; o pranašas laiške kalba konkrečiai apie tai, kas turi įvykti su negavusiaisiais savo paveldo pagal vyskupo paliepimą ar iš jo gautą dokumentą.

[…] Vyraujant būtent tokioms maišto, pavydo, išdidumo, netikėjimo ir širdies kietumo tarp brolių Sionėje – Džeksono apygardoje, Misūryje – aplinkybėms, viso to dalyvis buvo ir vyskupas Partridžas, ir buvo užrašyti tie apreiškimo žodžiai iš 1832 m. lapkričio 27 d. laiško Viljamui V. Felpsui. „Vyras, kurį Dievas pašaukė ir paskyrė“, kad „paskirstytų paveldus šventųjų“, – Edvardas Partridžas – tuo metu pats elgėsi netinkamai, apleido savo pareigas ir tiesė „ranką, kad prilaikytų skrynią“, todėl jis buvo įspėtas dėl gresiančio Dievo teismo, ir buvo išsakyta pranašystė, kad Dievas į jo vietą, perimti jo vyskupystės, pasiųs kitą „galingą ir stiprų“, tokį, su kuriuo būtų tų aukštų pareigų dvasia ir galia, kad jis turėtų galios „sutvarkyt[i] Dievo namus ir […] sklypais paskirstyt[i] paveldus šventųjų“, kitaip sakant, žmogų, atliksiantį darbą, kurį buvo paskirtas, bet nepajėgė atlikti, vyskupas Edvardas Partridžas.

[…] Kadangi per savo atgailą, pasiaukojimą ir kančią vyskupas Edvardas Partridžas, be abejo, pasiekė, kad jam grėsusi bausmė – kristi „nuo mirties strėlės, lyg med[žiui], nutrenkta[m] ryškios žaibo strėlės“ – būtų sušvelninta, todėl būtinybę pasiųsti kitą, kad užimtų jo postą, – „vieną galingą ir stiprų […], kad sutvarkytų Dievo namus ir kad sklypais paskirstytų paveldus šventųjų“ – irgi galima laikyti išnykusia, o visą su šia pranašyste susijusį reikalą – baigtu“ (iš James R. Clark, comp., Messages of the First Presidency of The Church of Jesus Christ of Latter-day Saints, 6 vols. [1965–1975], 4:112, 115, 117.)

Įsivaizduokite, kad planuojate dalyvauti kokiame nors prestižiniame renginyje (pavyzdžiui, gerai žinomo asmens vestuvėse arba vakarienėje su žmogumi, su kuriuo visada norėjote susitikti). Kaip jaustumėtės, jei atvykę į tą renginį nebūtumėte įleisti, nes pakviestųjų sąraše nėra jūsų vardo?

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 85:9–11 ir raskite, kas, anot Viešpaties žodžių, turi atsitikti tiems pirmiesiems šventiesiems, kurių vardai nebuvo įrašyti į Viešpaties atminimo, arba Dievo įstatymo, knygą. (Atminkite, kad šie pavadinimai duoti tam pirmųjų šventųjų tikėjimo ir darbų metraščiui.)

Užrašai vedami tiek čia, žemėje, tiek ir danguje. Visi turėsime pateikti ataskaitą apie savo veiksmus ir tikėjimą gyvenant pagal Dievo įstatymus. Apmąstykite savo požiūrį į Dievo įstatymus ir paklusnumą jiems.

Doktrinos ir Sandorų 86

Viešpats smulkiau paaiškina palyginimą apie kviečius ir rauges

Paveikslėlis

wheat and tares

Palyginimas yra istorija, kurioje kokio nors principo mokoma ką nors lyginant tarpusavyje. Perskaitykite palyginimą apie kviečius ir rauges, užrašytą Mato 13:24–30.

Ką, jūsų manymu, simbolizuoja kviečiai?

Ką, jūsų manymu, simbolizuoja raugės?

Savo atsakymus į šiuos klausimus galite pasitikrinti perskaitę Mato 13:38.

Raštų studijavimo žurnale atsakykite į klausimą, kodėl šeimininkas palyginime norėjo palaukti ir dar nerauti raugių?

Raugės – tai piktžolė nuodingomis sėklomis. Vos išdygę kviečiai ir raugės yra beveik tokie patys, bet juos galima atskirti, kai visiškai subręsta. Jei pjovėjas mėgintų rauges rauti prieš joms bei kviečiams subręstant, kartu greičiausia būtų sunaikinta ir daug kviečių.

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 86:1–6 ir išsiaiškinkite, ką reiškia laukas, sėklų sėjėjai ir priešas. Raštų studijavimo žurnale atsakykite į klausimą, kaip, remdamiesi Viešpaties pateiktu simbolių paaiškinimu, apibendrintumėte palyginimo prasmę?

Šį apreiškimą pranašas Džozefas Smitas gavo tikrindamas ir redaguodamas įkvėptą Biblijos taisymą. Anot Mato 13:30 eilutės, Viešpats nurodė, kad pirmiausia raugės bus išrinktos ir surištos į pėdelius sudeginti, o tada kviečiai bus surinkti į kluoną (žr. Džozefo Smito Vertimą, Mato 13:29 [iš Mato 13:30, išnašos b PDŠ Biblijoje anglų kalba].

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 86:7 ir išsiaiškinkite, ką šis apreiškimas atskleidžia apie to surinkimo tvarką. Kaip, jūsų manymu, teisieji bus surinkti paskutinėmis dienomis?

Paveikslėlis

sister missionaries teaching

Apmąstykite, kaip tai, kad misionieriai moko žmones sugrąžintosios Evangelijos, siejasi su palyginimu apie kviečius ir rauges.

Mes irgi galime padėti tame teisiųjų surinkimo darbe dalydamiesi Evangelija su kitais. Žmonės surenkami į avidę, kai priima Kristų ir krikštijasi. Prisiminę daugelį palaimų, kurios mums suteiktos, nes esame Viešpaties Bažnyčios nariai, galime sustiprinti savo troškimą dalytis tomis palaimomis su kitais.

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 86:8–10 ir išsiaiškinkite, kokias palaimas gavome dėl to, kad esame Viešpaties Bažnyčios nariai. Galite pažymėti tai, ką radote.

Frazė „jūs esate teisėti paveldėtojai“ 9 eilutėje reiškia, kad Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai yra dalis Dievo su Abraomu sudarytos sandoros, per kurią Abraomui buvo pažadėta, kad jo palikuoniai džiaugsis kunigystės palaimomis ir dalysis jomis su kitais (žr. Abraomo 2:9–11).

Apmąstykite klausimą, kaip buvote palaiminti per kunigystę?

Apmąstydami tą klausimą galbūt prisiminėte apeigas, kurias galėjote priimti per kunigystę, tarp kurių buvo gelbėjančios krikšto ir Šventosios Dvasios dovanos apeigos. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 86:11 ir išsiaiškinkite, kaip turime padėti kitiems.

Frazė „šviesa kitataučiams“ reiškia teisaus pavyzdžio rodymą negavusiesiems Evangelijos palaimų. 11 eilutėje mokoma, kad išgelbėjimą žmonėms galime atnešti padėdami jiems priimti kunigystės palaimas. Šį principą galite užsirašyti savo Raštų paraštėje.

Apmąstykite atvejį iš savo patirties, kai jūs ar jūsų pažįstamas kam nors parodėte teisumo pavyzdį arba padėjote kitam žmogui priimti kunigystės palaimas.

Raštų studijavimo žurnale užrašykite, ką darysite, kad būtumėte „šviesa“ kitiems, kad jie galėtų priimti kunigystės apeigas ir palaimas.
Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

Doktrinos ir Sandorų 85–86 skyrius išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).

Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įspūdžius: