1831 m. rugpjūčio 8 d. pranašas Džozefas Smitas ir dešimt vyresniųjų ruošėsi išvykti iš Independenso, Misūrio valst., ir grįžti į Ohajo valstiją. Viešpats nurodė šiems vyresniesiems keliaujant skelbti Evangeliją. Tas nurodymas dabar yra užrašytas Doktrinos ir Sandorų 60 skyriuje. Trečią kelionės dieną grupė patyrė pavojų Misūrio upėje. Per kitas dvi dienas, rugpjūčio 12 ir 13 d., pranašas Džozefas Smitas gavo du apreiškimus iš Viešpaties. Tie apreiškimai dabar yra užrašyti Doktrinos ir Sandorų 61 ir 62 skyriuose. Juose yra pamokantys, perspėjantys, paguodžiantys ir padrąsinantys žodžiai.
Viešpats įsako vyresniesiems keliaujant iš Misūrio į Ohają skelbti Evangeliją
Paveikslėlis
jaunimas skaito Raštus mokykliniame autobuse
Prisiminkite atvejį, kada nesiryžote pasakyti kitiems apie savo įsitikinimus arba vengėte dalytis savo liudijimu apie Evangeliją.
Viešpats papeikė kai kuriuos vyresniuosius, kurie keliavo į Independensą, Misūrio valst. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 60:1–2, kad sužinotumėte, kodėl Viešpats buvo nepatenkintas kai kuriais vyresniaisiais. Galite pasižymėti tai, ką sužinote.
Vyresnieji, apie kuriuos kalbama 1–2 eilutėse, keliavo iš Ohajo į Independensą Misūryje, kad dalyvautų žemės ir šventyklos sklypo pašventinime. Viešpats įsakė jiems keliaujant į Misūrį skelbti Evangeliją kitiems (žr. DS 52:9–10). Tačiau keli vyresnieji nepakluso šiam įsakymui. Viešpats sakė: „Jie neatveria savo burnų, bet slepia talentą, kurį jiems daviau“(DS 60:2). Kitais žodžiais sakant, jie nesidalijo liudijimu apie Evangeliją.
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 60:3, kad sužinotumėte, kas gali nutikti, jeigu nesidalijame savo liudijimais.
Raštuose galite pasižymėti tokį principą: Jeigu nesidalijame savo liudijimais, galime juos prarasti. Dalijimasis liudijimu nereiškia vien formalių liudijimų, išsakytų Bažnyčios susirinkimuose. Kai kurie Bažnyčios nariai, kurie niekada nekalba arba retai kalba Bažnyčios susirinkimuose, dalijasi savo liudijimais gyvendami taip, kaip gyvena. Kai kurie liudija apie Evangeliją ištverdami sveikatos arba kitus sunkumus. Kiti neformaliai liudija šeimos nariams arba draugams kalbėdami apie viltį ir tikėjimą.
Prezidentas Boidas K. Pakeris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė apie tai, kaip svarbu dalytis savo liudijimais:
Paveikslėlis
Prezidentas Boidas K. Pakeris
„Dažniausiai gausite Kristaus dvasią ir liudijimą ir jis liks su jumis, kai ir jeigu juo dalysitės. Tame procese glūdi pati Evangelijos esmė.
Ar tai nereiškia tobulo krisčioniškumo demonstravimo? Jūs negalite jo rasti, jo išlaikyti, nei praplėsti, jeigu ir kol nesate pasiryžę juo dalytis. Jis tampa jūsų tik tuomet, kai laisvai jį duodate“ (“The Candle of the Lord,” Ensign, Jan. 1983, 55).
Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
Kada esate pajutę, kad jūsų liudijimas stiprėja, nes juo pasidalijote?
Kada ateinančią savaitę turėsite progą pasidalyti savo liudijimu?
Likusioje Doktrinos ir Sandorų 60 skyriaus dalyje jūs skaitysite, kad Viešpats įsakė tiems vyresniesiems keliaujant atgal į Ohają skelbti Evangelijos. Studijuodami galite pabraukti su dalijimusi liudijimu susijusias frazes ir žodžius, tokius kaip „skelbia mano žodį“ arba „skelbti“.
Viešpats duoda nurodymus pranašui Džozefui Smitui ir kitiems vyresniesiems, keliaujantiems į Ohają
Pranašas Džozefas Smitas ir dešimt vyresniųjų pateko į pavojų keliaudami kanoja sraunia Misūrio upe. Skaitydami šį pasakojimą pagalvokite, kaip jaustumėtes, jeigu būtumėte ten.
Paveikslėlis
Misūrio upė, Makilveins Bendas
Misūrio upė, Makilveins Bendas
Džozefas Smitas prisiminė, kad trečiąją kelionės dieną „pasireiškė daugybė dažnai vandenyse vakaruose pasitaikančių pavojų; ir po to, kai mes apsistojome upės krante, […] brolis [Viljamas V.] Felpsas dienos šviesoje regėjime matė naikintoją, lakiojantį virš vandens visa savo baisia galia, kiti girdėjo triukšmą, tačiau regėjimo nematė“ (iš History of the Church, 1:203). Prieš tą regėjimą „tarp brolių buvo kilęs nesutarimas ir negeri jausmai“ (B. H. Roberts, A Comprehensive History of the Church, 1:262–63). Tą vakarą broliai aptarė patirtus sunkumus ir daugelis jų sugebėjo atleisti vieni kitiems. Kitą rytą Džozefas Smitas meldėsi ir gavo apreiškimą, vėliau užrašytą Doktrinos ir Sandorų 61 skyriuje.
Atleidęs nuodėmes tiems vyresniesiems, Viešpats moko, kad paskutinėmis dienomis „daug sunaikinimų“ įvyks ant vandenų (žr. DS 61:5, 14–19). Viešpats taip pat kalbėjo apie Savo galią. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 61:1, 6, 10 ieškodami, ko Viešpats mokė apie Savo galią.
Dėl to, kad Viljamas V. Felpsas regėjime matė naikintoją virš vandenų, kai kurie pagalvojo, kad Šėtonas turi galią vandenims. Tačiau Doktrinos ir Sandorų 61:1 patvirtina, kad Viešpats turi visą galią. Tai apima ir galią vandenims. 6 ir 10 eilutėse patvirtinamas Viešpaties gebėjimas mus apsaugoti. Raštuose galite užsirašyti tokį principą: Viešpats turi visą galią ir jis gali apsaugoti mus.
Likusioje Doktrinos ir Sandorų 61 skyriaus dalyje yra papildomi Viešpaties nurodymai tiems vyresniesiems dėl jų kelionės atgal į Ohajo valstiją.
Viešpats pagiria vyresniųjų, keliaujančių į Independensą Misūryje, ištikimybę
Šioje lentelėje pažymėkite „X“ šalia klausimų, kurie, jūsų nuomone, yra svarbiausi Viešpačiui.
Ar turėčiau sekmadienį eiti į Bažnyčią?
Eidama į Bažnyčią turėčiau dėvėti juodą ar žalią suknelę? Kokį kaklaraištį turėčiau ryšėti, raudoną ar mėlyną?
Ar turėčiau tarnauti misijoje? Jeigu taip, tai kada?
Jeigu mama pasisiūlys pagaminti mano mėgstamą patiekalą, tai ką turėčiau pasirinkti?
Priklausomai nuo aplinkybių nemažai mūsų daromų sprendimų bus svarbūs Viešpačiui, o kiti – ne. Apreiškimuose, užrašytuose Doktrinos ir Sandorų 60–62 skyriuose, Viešpats padėjo Savo Bažnyčios vyresniesiems suprasti, kad kai kurie sprendimai, kuriuos jiems reikėjo priimti, buvo Jam svarbesni už kitus. Toliau studijuodami šiuos apreiškimus galite gauti įžvalgų, padėsiančių jums priimti sprendimus.
Vieni skyriuje minimi vyresnieji į Independensą, Misūrio valst., keliavo lėčiau už kitus vyresniuosius dėl jų uolių pastangų skelbti Evangeliją. Dėl to jie praleido konferenciją, kurioje buvo pašventinta žemė ir šventyklai skirtas sklypas.
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 62:1–3 ieškodami palaiminimų, kurių susilauks tie, kurie skelbia Evangeliją ir dalijasi savo liudijimais.
Išnagrinėkite Raštų nuorodas, surašytas kairiajame šios lentelės stulpelyje. Atitinkamuose stulpeliuose užrašykite, kas Viešpačiui buvo svarbu ir kas Jam buvo nesvarbu.
Išnagrinėję Raštų eilutes, nurodytas lentelėje, Raštų studijavimo žurnale atsakykite į klausimą, kokius pastebėjote skirtumus tarp to, kas buvo svarbu Viešpačiui, ir to, kas buvo nesvarbu?
Šiame vyresniojo Deivido E. Bednario iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginyje pabraukite žodžius arba frazes, kurie padeda jums suprasti, ko Viešpats mokė tuos vyresniuosius, kai pasakė, kad kai kas Jam buvo svarbu, o kai kas – ne:
Paveikslėlis
Vyresnysis Deividas E. Bednaris
„Akivaizdu, kad Gelbėtojas nesakė tiems misionieriams, kad Jam nerūpi tai, ką jie daro. Priešingai, Jis pabrėžė, kaip svarbu pirmenybę teikti tam, kas yra svarbiausia, ir sutelkti dėmesį į tai, kas teisinga. […] Svarbiausia buvo darbas, kurį atlikti jie buvo pašaukti; kaip jie ten nusigaus buvo svarbu, bet ne svarbiausia“ (“A Reservoir of Living Water,” [Church Educational System fireside for young adults, Feb. 4, 2007], 4; LDS.org).
Raštų studijavimo žurnale atsakykite į klausimą, kaip to, kas svarbu ir kas nesvarbu Viešpačiui, pavyzdys padeda jums priimti sprendimus?
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 62:8 ir nustatykite du dalykus, kuriais galime remtis priimdami sprendimus. Paskui užbaikite šį principą užpildydami praleistas vietas: Priimdami sprendimus turime remtis ir .
Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
Kodėl, jūsų manymu, priimant sprendimus svarbu pasikliauti savo nuomone ir Dvasios nurodymais?
Kada priėmėte sprendimą remdamiesi savo nuomone ir Dvasios nurodymais? Kaip dėl to buvote palaiminti?
Pagalvokite, kaip galite vadovautis vienu ar daugiau principų, sužinotų iš Doktrinos ir Sandorų 60–62 skyrių.
Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite: