6 dalis. 3 diena

Doktrinos ir Sandorų 20:37, 68–84

Įvadas

Dėl 1830 m. balandžio 6 d. suorganizuotos Bažnyčios tapo įmanoma Dangiškojo Tėvo vaikams visame pasaulyje atlikti kunigystės apeigas. Dar iki šios ilgai lauktos dienos Viešpats pranašui Džozefui Smitui pradėjo apreikšti būtinas krikšto sąlygas ir būdą, kaip krikštyti, ko tikimasi iš Jo Bažnyčios narių bei išsamesnę informaciją apie sakramento pateikimą.

Doktrinos ir Sandorų 20:37, 68–74

Išdėstomos būtinos krikšto sąlygos ir krikšto atlikimo būdas

Ką atsakytumėte draugui nenariui, kuris paklaustų: „Ką turėčiau padaryti, kad būčiau pakrikštytas jūsų bažnyčioje?“

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 20:37 ir peržiūrėkite Viešpaties reikalavimus trokštantiems tapti Bažnyčios nariais. Galite pasižymėti kiekvieną šioje eilutėje rastą reikalavimą.

Jums gali būti pravartu žinoti, kad parodyti sudužusią širdį ir atgailaujančią dvasią reiškia būti nuolankiems ir priimti Dievo valią. Tai taip pat reiškia jausti stiprų sielvartą dėl nuodėmės ir nuoširdų troškimą atgailauti.

Vyresnysis D. Todas Kristofersonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino: „Senovėje, kai žmonės norėjo garbinti Viešpatį ir ieškojo Jo palaimų, jie dažnai atnešdavo Jam dovaną. Pavyzdžiui, eidami į šventyklą, jie atsinešdavo auką paaukoti ant altoriaus. Po Atpirkimo ir Prisikėlimo Gelbėtojas paskelbė, kad nebepriims gyvulių aukų. Jis priims tik sudužusios širdies ir atgailaujančios dvasios auką [žr. 3 Nefio 9:20]. Siekdami atsivertimo palaiminimų, galite pasiūlyti Viešpačiui sudužusią ir atgailaujančią širdį ir paklusnią dvasią. Iš tikrųjų, jūs dovanojate save – tai, kas esate, ir tai, kuo tampate“ („Kai būsi atsivertęs“, 2004 m. balandžio visuotinė konferencija).

Kodėl, jūsų manymu, žmogui prieš krikštą reikia turėti šias savybes?

Pagal Doktrinos ir Sandorų 20:37 baikite rašyti šį principą: Krikšto metu paliudijame, kad .

Pamąstykite, kaip jums sekasi laikytis savo krikšto sandorų.

Ką atsakytumėte tam draugui nenariui, jei šis užduotų tokį papildomą klausimą: „Kaip žmonės krikštijami tavo bažnyčioje?“

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 20:72–74 ir pabraukite Viešpaties apibūdintą krikšto būdą. Iš šių eilučių sužinome, kad krikštas turi būti atliekamas panardinant ir įgaliojimą turinčio žmogaus (taip pat žr. 3 Nefio 11:21–27).

Kaip atsakytumėte, jeigu jūsų draugas užduotų ir trečią klausimą: „Ko reikalaujama iš žmonių po krikšto, kai jie tampa jūsų bažnyčios nariais?“

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 20:68–69 ir suraskite, ko Viešpats tikisi iš kiekvieno iš mūsų po to, kai pasikrikštijame. Galite Raštuose pasižymėti šiuos lūkesčius.

Doktrinos ir Sandorų 20:68 Viešpats mums pasako, kad naujus narius po krikšto ir prieš patvirtinimą turi mokyti vyresnieji. Mūsų dienomis, kai misionierių pamokos besidomintiesiems dėstomos prieš krikštą, žmonėms suteikiama galimybė gauti Šventosios Dvasios dovaną netrukus po krikšto.

Iš Doktrinos ir Sandorų 20:69 sužinome, kaip po krikšto galime pademonstruoti, arba įrodyti, savo vertumą. Remdamiesi toje eilutėje pateiktu Viešpaties nurodymu užbaikite šį principą: Po krikšto Viešpačiui savo vertumą parodome .

1. Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:

   1. Kodėl po krikšto svarbu išlikti vertam?

   2. Ką, jūsų manymu, reiškia demonstruoti, arba rodyti, „dievotą elgesį ir kalbą“?

2. Iš knygelės Jaunimo stiprybės vardan perskaitykite skyrelį pavadinimu „Kalba“ ([2012], p. 20–21) ir suraskite, kaip jaunuolis galėtų pademonstruoti „dievotą elgesį ir kalbą“. Savo Raštų studijavimo žurnale aprašykite, jei matėte, kaip tai darė kiti žmonės. Kaip, jūsų manymu, jų veiksmai ir požiūris padarė įtaką aplinkiniams?

Pagalvokite, kaip ateinančiomis dienomis rodysite „dievotą elgesį ir kalbą“.

Doktrinos ir Sandorų 20:75–79

Viešpats nurodo, kaip pateikti sakramentą

Ar kada nors su jumis sakramento susirinkime lankėsi jūsų draugas, kuris nėra Bažnyčios narys? Jei taip, kaip paaiškinote sakramento apeigas? Jei tokios progos neturėjote, ką tokiam draugui pasakytumėte, kad padėtumėte suprasti sakramentą?

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 20:75 ir suraskite, ką Viešpats nurodė visiems Bažnyčios nariams dažnai daryti.

Pastarajame apreiškime Viešpats paaiškino: „Neturi reikšmės, ką valgysite ar gersite priimdami sakramentą, jei tai darysite su akimi, pašvęsta vien mano šlovei, atmindami priešais Tėvą mano kūną, paguldytą dėl jūsų, ir mano kraują, pralietą, kad būtų atleistos jūsų nuodėmės“ (DS 27:2). Šiandien per sakramentą vietoj vyno „atminti [Jėzaus Kristaus] kraują, kuris pralietas dėl [mūsų], geriame vandenį“ (DS 20:79).

Kodėl, jūsų manymu, mums nurodyta dažnai rinktis ir priimti sakramentą? Vyresnysis Melvinas Dž. Balardas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo kalbėjo apie vieną konkretų palaiminimą, gaunamą dėl kassavaitinio sakramento priėmimo:

„Norime, kad kiekvienas pastarųjų dienų šventasis prie sakramento stalo ateitų todėl, kad tai yra savęs ištyrimo ir savęs patikrinimo vieta, kurioje galime mokytis tiesinti savo kelius ir sutvarkyti savo gyvenimą, taip susiderinant su Bažnyčios mokymais bei mūsų broliais ir seserimis. […]

Vienas iš kiekvieną vyrą ir moterį apsaugosiančių dalykų yra kiekvieną šabo dieną jiems pasirodyti prie sakramento stalo. Per vieną savaitę nutolsime nedaug – bent ne tiek, kad ištyrę save, neįstengtume ištaisyti padarytų klaidų. […] Kelias link sakramento stalo – tai pastarųjų dienų šventųjų kelias į saugumą“ (iš Bryant S. Hinckley, Sermons and Missionary Services of Melvin Joseph Ballard [1949], 150–151).

Pagalvokite, kodėl kassavaitinis sakramento priėmimas bus jums apsauga.

3. Kad sužinotumėte, kodėl sakramentas yra kelias į jūsų saugumą, savo Raštų studijavimo žurnale užrašykite šias dvi antraštes:

   Priimdami sakramentą, mes paliudijame, kad:	Kai ištikimai laikomės pažadų, kuriuos duodame per sakramentą, tai Viešpats pažada, kad:

   Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 20:77–79 ir suraskite, ką, priimdami sakramentą, mes paliudijame arba pažadame. Savo žurnale po antrašte „Priimdami sakramentą…“ parašykite, ką suradote. Tada šias eilutes dar kartą perskaitykite ir suraskite, ką pažada Viešpats. Savo žurnale po antrašte „Kai ištikimai…“ parašykite, ką suradote.

Peržiūrėkite krikšto reikalavimus, kuriuos suradote Doktrinos ir Sandorų 20:37. Kokių panašumų pastebite tarp krikšto metu sudarytos sandoros ir pažadų sakramento metu?

Priimdami sakramentą, jūs atnaujinate krikšto ir patvirtinimo metu sudarytą sandorą.

4. Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:

   1. Kaip galite parodyti savo pasiryžimą priimti Jėzaus Kristaus vardą?

   2. Ką galėtumėte padaryti, kad visą šią savaitę prisimintumėte Gelbėtoją? (Taip pat žr. Mozijo 18:8–10.)

   3. Kaip sakramento priėmimas padeda jums „parodyti […] dievotą elgesį ir kalbą“ (DS 20:69)?

Perskaitykite šį teiginį apie krikšto sandoros laikymąsi ir atnaujinimą: „Laikydamiesi savo krikšto sandoros, jūs gaunate didelių palaiminimų. Kai atnaujinate ją, Viešpats atnaujina pažadėtąjį nuodėmių atleidimą. Apvalyti nuo nuodėmių, jūs galite visada turėti jo Dvasią (žr. DS 20:77). Nuolatinė Dvasios bendrystė yra vienas didžiausių palaiminimų, kuriuos galite gauti mirtingajame gyvenime. Dvasia vadovaus jums teisumo ir ramybės kelyje, vedančiame į amžinąjį gyvenimą su jūsų Tėvu Danguje ir Jėzumi Kristumi“ (Ištikimi tikėjimui. Evangelijos žinynas [2005], 140).

5. Savo Raštų studijavimo žurnale atsakykite į klausimą, kaip supratimas apie Šventosios Dvasios bendrystės palaiminimą skatina mus gerbti savo krikšto sandorą?

Vyresnysis Dalinas H. Ouksas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, kad, jei vertai priimdami sakramentą atnaujinsime savo krikšto sandoras, galėsime mėgautis angelų tarnavimo palaiminimu:

„Gyvybiškai svarbūs nuodėmių atleidimo žingsniai yra atliekami per gelbėjančias krikšto apeigas ir per atnaujinančias sakramento apeigas. […]

Šios Aarono kunigystės apeigos taip pat yra svarbios angelų tarnavimui. […]

Angelas žinią gali perduoti balsu arba tiesiog į dvasią mintimis ar jausmais. […]

Dažniausiai angelų bendravimas yra jaučiamas arba girdimas, o ne matomas. […]

Apskritai kalbant, dvasinės bendrystės ir bendravimo palaiminimai tenka tik tiems, kurie yra švarūs. […] Per Aarono kunigystės krikšto ir sakramento apeigas mes apvalomi nuo savo nuodėmių ir mums pažadama, kad jei laikysimės sandorų, Jo Dvasia visada bus su mumis. Tikiu, kad tame pažade kalbama ne tik apie Šventąją Dvasią bet taip pat ir apie angelų tarnavimą, nes „angelai kalba Šventosios Dvasios galia; todėl jie kalba Kristaus žodžius“ (2 Nefio 32:3). Taip yra, kad turintieji Aarono kunigystę atveria duris visiems Bažnyčios nariams, vertai priimantiems sakramentą, mėgautis Viešpaties Dvasios bendryste ir angelų tarnavimu“ (“The Aaronic Priesthood and the Sacrament,” Ensign, Nov. 1998, 38–39).

Pagalvokite, kaip ruošitės šią savaitę priimti sakramentą.

Doktrinos ir Sandorų 20:80–84

Turi būti vedami tikslūs užrašai apie Bažnyčios narius

Doktrinos ir Sandorų 20:81–84 užrašyta, kad Viešpats ankstyvosiomis Bažnyčios dienomis kunigijai nurodė registruoti prie Bažnyčios prisijungusių žmonių vardus. Tuos sąrašus jie turėjo atsinešti į Bažnyčios konferencijas, kad tie vardai būtų perrašyti į knygą. Atsimetusiųjų nuo Bažnyčios vardai būdavo ištrinami. Be to, iš vienos vietovės į kitą persikeliantys nariai turėdavo pasiimti narystės pažymą ir ją perduoti savo naujiems kunigijos vadovams. Mūsų dienomis Bažnyčios vadovai ne tik toliau veda tikslią narių apskaitą, bet tai daro daug efektyviau.

6. Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

   Doktrinos ir Sandorų 20:37, 68–84 išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).

   Su mokytoju norėčiau aptarti tokius klausimus, mintis ir įspūdžius: