Doktrinos ir Sandorų 14–16

Įvadas

Antroje 1829 m. gegužės pusėje, dar verčiant Mormono Knygą, Džozefas Smitas ir Oliveris Kauderis susilaukė gaujos grasinimų. Gelbėdamas nuo persekiojimų, Deividas Vitmeris jiems padėjo persikelti iš Harmonio, Pensilvanijos valstijoje, į Vitmerių namus Fajete, Niujorko valstijoje. Vitmerių šeimą labai domino besiklostantys Sugrąžinimo įvykiai. Deividą, Džoną ir Piterį Vitmerį Jaunesnįjį Džozefas Smitas apibūdino kaip „uolius darbo draugus ir padėjėjus; ir […] nekantraujančius sužinoti savo pareigas“ (History of the Church, 1:49). Pranašas meldėsi ir gavo Viešpaties žodį, skirtą kiekvienam iš šių brolių.

Doktrinos ir Sandorų 14

Viešpats pašaukia Deividą Vitmerį talkinti pastarųjų dienų darbe

Toliau pateiktame pasakojime aprašomi stebuklingi įvykiai, leidę Deividui Vitmeriui padėti Oliveriui Kauderiui ir Džozefui Smitui pabėgti nuo savo persekiotojų.

Deividas Vitmeris savo šeimos ūkyje Voterlū, Niujorko valst., netoli Fajeto, sėjo kviečius, kai jo paprašė vykti į Harmonį, Pensilvanijos valst., padėti Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui. Jis nusprendė tai padaryti užbaigęs savo darbus šeimos ūkyje ir sugebėjo per vieną dieną, nuo ryto iki vakaro, išakėti visą lauką. Ateinančią dieną jis ruošėsi patręšti lauką, tačiau jo sesuo pranešė, kad ji matė, kaip trys vyrai barstė gipsą praeitą rytą. Toliau pateikiamas Liusi Mak Smit pasakojimas apie šį stebuklingą nutikimą:

„Deividas nuėjo į lauką ir pamatė, kad jo laukia dvi dienos darbo. […] Jis pakinkė savo arklius į akėčias ir užuot, kaip buvo priimta ūkininkų, lauką padalinęs į mažesnes dalis, pradėjo akėti jį visą, taip tęsdamas iki pat pietų, o kai sustojo pietums, apsižvalgė ir savo nuostabai pamatė, kad išakėjo pusę kviečių lauko. Po pietų jis sugrįžo prie darbo ir tą vakarą jau buvo atlikęs visą dviejų dienų darbą.

Jo tėvas, tą vakarą apsilankęs arimuose, pamatė, kas buvo nuveikta ir sušuko: „Tikrai susilaukei pagalbos iš aukštybių, manau, kad tau reikia paskubėti vykti į Pensilvaniją tuoj pat, kai gipsu patręši visą lauką.“

Atsikėlęs rytą Deividas pasiėmė medinį saiką ir nuėjo barstyti gipso, kurį prieš dvi dienas paliko krūvelėse prie sesers namo, tačiau nuėjęs jo nerado. Jis greit nubėgo pas savo seserį ir paklausė, ar ji nežinanti, kas nutiko jo gipsui. Nustebusi ji atsakė: „Kodėl manęs klausi? Ar neišbarstei jo vakar?“

Deividas atsakė, kad nieko apie tai nežino.

„Esu apstulbusi, – atsakė jo sesuo, – nes tą rytą atėjo vaikai ir prašė, kad drauge su jais nueičiau pažiūrėti, kaip trys vyrai tręšia lauką, sakydami, kad niekada savo gyvenime nebuvo matę, kad kas taip greitai gipsu tręštų laukus. Aš nuėjau ir pamačiau tris vyrus, dirbančius laukuose, kaip vaikai ir sakė, tačiau pamaniau, kad tu pasamdei pagalbininkus, nes labai skubėjai. Tai pagalvojusi bemat grįžau namo ir daugiau apie tai net nesusimąsčiau.“

Deividas apie tą įvykį klausinėjo savo giminaičių ir kaimynų, tačiau niekaip nesužinojo, kas buvo tie vyrai“ (History of Joseph Smith by His Mother, ed. Preston Nibley [1958], 148–49).

Įsivaizduokite save Deivido Vitmerio vietoje. Kaip jus paveiktų šie stebuklai?

Kai Deividas Vitmeris atsivežė pranašą ir Oliverį Kauderį į Fajetą, Niujorko valst., Viešpats paskelbė apie Savo darbo plitimą pastarosiomis dienomis ir pažadėjo palaiminimus visiems, kas jame dalyvaus (žr. DS 14:1–5). Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 14:6–7 ir raskite, ką Viešpats liepė daryti Deividui ir kokią dovaną už tai jis galėjo gauti. Kokią dovaną jam pažadėjo Viešpats? Ką Deividui reikėjo daryti, kad gautų šį palaiminimą?

Raštų studijavimo žurnale užrašykite atsakymus į šiuos klausimus:
1. Amžinasis gyvenimas tai – amžinas gyvenimas su šeimomis Dievo akivaizdoje ir tapimas panašiam į Jį. Kaip šis apibrėžimas jums padeda suprasti, kodėl amžinasis gyvenimas „yra didžiausia iš visų Dievo dovanų“?
2. Kaip pažadėtas amžinas gyvenimas įkvepia jus laikytis Dievo įsakymų ir ištverti iki galo?

Doktrinos ir Sandorų 14:7 Viešpats moko svarbaus principo, kuris tinka mums visiems: jei laikysimės Dievo įsakymų ir ištversime iki galo, gausime amžinąjį gyvenimą. Šį principą galite užsirašyti savo Raštuose arba Raštų studijavimo žurnale.

Kad geriau suprastumėte šį principą, pagalvokite, ką šiose situacijose galėtų reikšti ištverti iki galo:

Vaikinas, neseniai prisijungęs prie Bažnyčios, jaučiasi neturįs draugų savo apylinkėje.
Mergina suserga rimta liga ir jai reikia nuolatinės medikų priežiūros ir kitų pagalbos.
Vaikino ar merginos tėvai neseniai išsituokė, ir vienas iš jų tapo neaktyvus Bažnyčioje.
Vaikinas arba mergina nuolat susiduria su pagunda, kuri gali baigtis žalingu įpročiu.

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 14:8, kad sužinotumėte apie dar vieną palaiminimą, kurį Viešpats sakė duosiąs Deividui Vitmeriui, jei šis bus paklusnus.

Netrukus po to, kai buvo gautas šis apreiškimas, Deividas Vitmeris tapo vienu iš trijų Mormono Knygos liudytojų. Jis matė angelą Moronį ir aukso plokšteles ir girdėjo Dievo balsą, liudijantį apie metraščių tikrumą.

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 14:11, kur Viešpats Deividui Vitmeriui duoda dar vieną pažadą, priklausantį nuo jo ištikimybės. Raštų studijavimo žurnale savais žodžiais suformuluokite „jei – tai“ principą, esantį šioje eilutėje. (Vieną galimą atsakymą rasite šios pamokos pabaigoje).

Doktrinos ir Sandorų 15–16

Jėzus Kristus moko Džoną ir Piterį Vitmerį apie tai, kas jiems vertingiausia

Kad išstudijuotumėte apreiškimus, duotus Džonui ir Piteriui Vitmeriams, jei įmanoma, pakvieskite šeimos narį ar draugą perskaityti šias eilutes drauge su jumis. Patys perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 15:1, o tada paprašykite šeimos narį ar draugą perskaityti Doktrinos ir Sandorų 16:1. Taip pat perskaitykite abiejų skyrių nuo 2 iki 6 eilutės, skaitydami vieno skyriaus eilutę ir tada tą pačią kito skyriaus eilutę. Nuspręskite, kas neįprasto šiuose dviejuose apreiškimuose.

Koks vienintelis skirtumas šiuose dviejuose apreiškimuose?

Dėl to, kad šių apreiškimų 2–6 eilutės yra tapačios, atrodo, kad Viešpats galėjo duoti vieną apreiškimą ir jame kreiptis į abu vyrus. Ko galime pasimokyti iš to, kad Jis skyrė laiko ir tiek Džonui, tiek Piteriui kalbėjo asmeniškai?

Kartais Viešpats apreiškia tą patį skirtingiems asmenims, nes jų poreikiai, aplinkybės ir troškimai gali būti panašūs. Kad rastumėte, ko norėjo tiek Džonas, tiek Piteris Vitmeris, iš naujo perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 15:3–4 ir Doktrinos ir Sandorų 16:3–4. Ko troško ir Džonas, ir Piteris?

Šiuose apreiškimuose Viešpats mokė, kad mūsų pastangos atvesti žmones pas Jėzų Kristų mums labai vertingos. Kai padėsite atvesti žmones pas Jėzų Kristų, jie taip pat supras, kad Dievas pažįsta ir myli juos.

Šiuose apreiškimuose taip pat sužinome, kad Dievas pažįsta mus asmeniškai. Jis žino, kas mums geriausia.

Raštų studijavimo žurnale užrašykite savo mintis apie tai, kaip kunigystės palaiminimas arba misijos pašaukimas gali parodyti, kad Dievas pažįsta mus asmeniškai.

Vyresnysis Deividas A. Bednaris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo davė tiesos, kad Dievas pažįsta mus asmeniškai, pavyzdį:

„Prieš kurį laiką man teko kalbėti su vienu kunigystės vadovu, kuris buvo gavęs įkvėpimą įsiminti visų 13–21 metų savo kuolo jaunuolių vardus. Iš vaikinų ir merginų momentinių nuotraukų jis pasidarė sau mokomąsias korteles, kurias vis žiūrinėdavo važiuodamas autobusu ir kitu laiku. Šis kunigystės vadovas greitai įsiminė visų jaunuolių vardus.

Kartą naktį šis kunigystės vadovas susapnavo vieną iš jaunuolių, kurį pažinojo tik iš nuotraukos. Sapne jis matė šį jaunuolį, apsivilkusį baltais marškiniais ir prisisegusį misionieriaus kortelę. Kartu su šalia sėdinčiu porininku jaunuolis mokė šeimą. Jis rankoje laikė Mormono Knygą ir, atrodė, kad liudija apie šios knygos tikrumą. Tada tasai kunigystės vadovas pabudo.

Netrukus po to vykusiame kunigystės susirinkime šis vadovas priėjo prie sapne matyto jaunuolio ir paprašė jo keletą minučių pasikalbėti. Po trumpos įžangos šis vadovas kreipėsi į jaunuolį vardu ir tarė: „Aš retai sapnuoju. Niekada nesu sapnavęs jokio mūsų kuolo nario, išskyrus tave. Noriu tau papasakoti savo sapną, o paskui norėčiau, kad padėtum man suprasti, ką jis galėtų reikšti.“

Kunigystės vadovas papasakojo sapną ir paklausė jaunuolį, ką jis reiškia. Susijaudinęs jaunuolis paprastai atsakė: „Tai reiškia, kad Dievas žino, kas aš esu.“ Tolesnis pokalbis tarp jaunuolio ir kunigystės vadovo buvo itin prasmingas, ir jie susitarė per artimiausius mėnesius laikas nuo laiko susitikti ir pasikalbėti“ („Viešpaties švelnūs gailestingumai“, 2005 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

Apmąstykite (arba aptarkite su kartu skaičiusiu žmogumi), kodėl būtų naudinga suvokti, kad Dievas pažįsta mus asmeniškai.

Raštų studijavimo žurnale aprašykite situaciją, kurioje suvokimas, kad Dievas pažįsta jus asmeniškai jums kažkaip padėjo, arba parašykite, kaip šis suvokimas gali veikti jūsų kasdienius sprendimus.
Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

Doktrinos ir Sandorų 14–16 skyrius išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).

Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įspūdžius:

2 užduoties pastaba. Vienas būdas, kaip galėtumėte suformuluoti Doktrinos ir Sandorų 14:11 parašytą principą, yra toks: jei ištikimai padedame Viešpačiui Jo darbe, tai Jis palaimins mus tiek dvasiškai, tiek materialiai.