3 dalis. 1 diena

Doktrinos ir Sandorų 3; 10

Įvadas

Nuo 1828 m. balandžio vidurio iki birželio vidurio pranašas Džozefas Smitas, gyvendamas Harmonyje, Pensilvanijos valstijoje, vertė iš auksinių plokštelių. Pasiturintis ūkininkas ir verslininkas vardu Martinas Harisas buvo Džozefo raštininkas, kai šis vertė Mormono Knygą. Martinas buvo 22 metais vyresnis už Džozefą. Jis davė Džozefui ir Emai 50 dolerių (tais laikais tai buvo solidi suma), kad persikeltų į Harmonį, kur gyveno Emos šeima, ir taip parėmė Džozefą, kai šis vertė plokšteles. 1828 m. vasarį Džozefas leido Martinui iš plokštelių persirašyti rašmenis, kad juos patvirtintų du profesoriai Niujorke (žr. Džozefo Smito – Istorijos 1:63–65). Liusi Haris, Martino žmona, ėmė vis labiau nerimauti dėl Martino susidomėjimo plokštelių vertimu ir teikiamos finansinės paramos. Ji drauge su kitais pradėjo daryti spaudimą Martinui, kad šis įrodytų, jog plokštelės iš tiesų egzistuoja. Kad juos nuramintų, birželio vidury Martinas paprašė Džozefo leidimo paimti 116 rankraščio puslapių ir juos parodyti kaip įrodymą.

Doktrinos ir Sandorų 3:1–3

Džozefas Smitas sužino, kad Dievo darbas negali būti sužlugdytas

Pagalvokite apie situacijas, kuriose galite susigundyti paklausyti draugo, o ne Dangiškojo Tėvo patarimo arba įsakymų. Pavyzdžiui, galite susigundyti leisti draugui nusirašyti namų darbus arba su draugais žiūrėti nederamą filmą per televizorių ar internete. Kodėl kartais sunku atsispirti draugams, kai jie prašo daryti ką nors blogo?

1828 m. birželio viduryje pranašas Džozefas Smitas drauge su raštininku Martinu Harisu iš aukso plokštelių buvo išvertę 116 rankraščio puslapių. Martinas paprašė Džozefo leidimo paimti rankraštį, kad „paskaitytų savo draugams ir taip [galbūt] galėtų juos įtikinti, kad tai tiesa“ (Histories, Volume 1: Joseph Smith Histories, 1832–1844, vol. 1 of the Histories series of The Joseph Smith Papers [2012], 15). Džozefas kreipėsi į Viešpatį dėl Martino prašymo, tačiau jam buvo liepta neduoti rankraščio. Martinas įtikino Džozefą pasiteirauti dar kartą. Viešpats ir vėl atsakė neigiamai. Martinas neatlyžo ir vėl įtikino Džozefą pasiteirauti dar kartą. Šį, trečią, kartą Viešpats leido Martinui paimti rankraštį su sąlyga, kad jį parodys tik savo žmonai ir keliems kitiems šeimos nariams. Martinas sulaužė pažadą ir rankraštis buvo prarastas. Kadangi Džozefas nepriėmė pirmo Viešpaties patarimo, bet perdavė „tai, kas šventa, į nelabo vyro rankas“ (DS 3:12), Moronis iš pranašo paėmė plokšteles ir Urimus ir Tumimus. Džozefui buvo pasakyta, kad jis vėl juos gaus, jei bus „nuolankus ir gailėsis“ (Lucy Mack Smith, History of Joseph Smith by His Mother, ed. Preston Nibley [1958], 134).

Pagalvoję, ką žinote apie Martiną Harisą ir visa, ką jis padarė dėl Džozefo Smito, kaip manote, kodėl Džozefas klausinėjo Dievą, ar Martinas gali paimti rankraštį, nors jau buvo gavęs aiškų atsakymą, kai klausė pirmą ir antrą kartą?

Praradęs 116 puslapių, pranašas patyrė didžiules sielos kančias. 1828 m. liepą Moronis Džozefui trumpam sugrąžino Urimus ir Tumimus, kad būtų gautas apreiškimas, užrašytas Doktrinos ir Sandorų 3. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 3:1–3 ir pasižymėkite tose eilutėse Džozefui Smitui Dievo apreikštą tiesą.

Iš šių eilučių sužinome, kad Dievo tikslai negali būti sužlugdyti. Jums gali būti pravartu žinoti, kad Doktrinos ir Sandorų 3:1 žodis sužlugdyti reiškia neleisti kažko pasiekti.

1. Raštų studijavimo žurnale parašykite, kaip ši tiesa tuo metu galėjo paguosti Džozefą Smitą. Kaip manote, kodėl tarnaujantiems Viešpačiui svarbu suvokti, kad Dievo tikslai negali būti sužlugdyti?

Doktrinos ir Sandorų 3:4–15

Viešpats papeikia Džozefą Smitą ir ragina jį atgailauti

Nors Viešpats nuramino Džozefą, Jis taip pat norėjo, kad jaunasis pranašas suprastų padarytas klaidas ir jų pasekmes. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 3:4–6 ir raskite frazes ar žodžius, kuriuos Džozefui Smitui galėjo būti skaudu girdėti.

Dabar perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 3:12–15 ir raskite, kodėl Džozefo veiksmai buvo tokie rimti Viešpaties akyse. Būtų naudinga suprasti, ką reiškia tai, kad Viešpats Martiną Harisą pavadino „nelab[u] vyr[u]“ (DS 3:12). Martinas nebuvo žmogus, kuriam patiko daryti nuodėmes, arba žmogus, kuris neatgailaudavo ir buvo nedorėlis. Priešingai, jis buvo žmogus, kuris nusidėdavo pasiduodamas savo silpnybėms ir išdidumui. Doktrinos ir Sandorų 3:13 atkreipkite dėmesį, dėl kokių priežasčių Viešpats vadina Martiną nelabu vyru.

Viešpats priminė Džozefui, ką jis turėjo daryti, kai patyrė Martino Hariso spaudimą. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 3:7 ir, remdamiesi Viešpaties patarimu Džozefui Smitui, užbaikite šį teiginį: Dievo turėtume bijoti labiau nei . Siūlome 7 eilutėje pasižymėti frazes ir žodžius, kurie moko šio principo.

Vyresniojo D. Todo Kristofersono iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškinimas gali padėti suprasti šią tiesą:

„Raštuose žmonijai dažnai patariama bijoti Dievo. Mūsų dienomis žodį baimė paprastai interpretuojame kaip pagarbą ar meilę; taigi Dievo baimė reiškia Dievo meilę arba pagarbą Jam ir Jo įstatymui. Toks supratimas dažniausiai teisingas, tačiau kažin ar baimė tikrai nereiškia baimės, kai kalba eina apie pranašų perspėjimą bijoti įžeisti Dievą laužant Jo įsakymus. […]

Mes turėtume Jį taip mylėti ir gerbti, kad bijotume daryti tai, kas neteisinga Jo akyse, net ir tada, kai tuo klausimu kitų nuomonė skirsis nuo mūsų ar mums bus daromas spaudimas pasielgti netinkamai“ (“A Sense of the Sacred” [Church Educational System fireside for young adults, Nov. 7, 2004], 6–7).

2. Raštų studijavimo žurnale paaiškinkite, kaip baimė, t. y. meilė ir pagarba, ir baimė įžeisti Dievą, kaip aiškino vyresnysis Kristofersonas, gali padėti mums priimti teisingus sprendimus net tada, kai aplinkiniai mums daro spaudimą.

Džozefui Smitui buvo pasakyta, ką Dievas būtų padaręs, jei Džozefas būtų paklausęs Jo pirmojo atsakymo į Martino Hariso prašymą. Pasižymėkite tai Doktrinos ir Sandorų 3:8.

3. Iš to, ką sužinojote Doktrinos ir Sandorų 3:8, Raštų studijavimo žurnale užbaikite „jei – tai“ principą: Jei būsime ištikimi Viešpaties įsakymams, tai …

Pagalvokite apie atvejį ar atvejus, kai nusprendėte sekti Viešpaties įsakymais, o ne kitų žmonių įtikinėjimais. Kaip šis pažadas išsipildė jūsų gyvenime?

4. Šios pamokos pradžioje prašėme pagalvoti apie situacijas, kuriose susigundytumėte klausyti draugo, o ne Dangiškojo Tėvo. Raštų studijavimo žurnale paaiškinkite, kaip tiesa, kurią sužinojote iš Doktrinos ir Sandorų 3:8, galėtų padėti, kai esate gundomi ar jaučiate spaudimą daryti tai, ką žinote esant neteisinga.

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 3:9–11 ir raskite, kokį pažadą Viešpats davė Džozefui Smitui, nepaisant jo rimtos klaidos. Pagalvokite, kaip šis pažadas tinka mums, kai nusidedame ar padarome klaidą.

Doktrinos ir Sandorų 3:16–20

Viešpats paaiškino, kodėl išnešė Mormono Knygą į šviesą

Doktrinos ir Sandorų 3:16–20 Viešpats paaiškino, kodėl išnešė Mormono Knygą į šviesą. Perskaitykite šias eilutes ir raskite, kodėl Džozefo darbas buvo toks svarbus Viešpačiui ir Jo žmonėms.

Doktrinos ir Sandorų 10:1–4

Viešpats Džozefui sugrąžina vertimo dovaną

Netrukus po to, kai pranašui Džozefui Smitui buvo sugrąžintos Mormono Knygos plokštelės drauge su Urimais ir Tumimais, jis gavo Viešpaties nurodymus dėl plokštelių dalies, atitinkančios prarastąjį rankraštį. Viešpats įsakė Džozefui tos dalies neversti ir apreiškė Šėtono planą sunaikinti Dievo darbą. Tada Jis įsakė Džozefui išversti mažąsias Nefio plokšteles, kurios atstos 116 prarastų puslapių, ir paaiškino, koks yra Mormono Knygos tikslas ir vaidmuo įkuriant Jo Bažnyčią.

Doktrinos ir Sandorų 10:1–2 Viešpats priminė Džozefui, kodėl iš jo buvo paimta vertimo galia ir kas nutiko dėl jo klaidos. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 10:3–4 ir raskite, ką Viešpats patarė Džozefui Smitui, kai šis vėl ėmė versti.

Kaip Džozefo apgailestavimas dėl prarasto rankraščio paveikė jo norą dar uoliau dirbti verčiant plokšteles? Viešpats žinojo, kad Džozefas Smitas turėjo kitų prioritetų, pavyzdžiui, rūpintis žmona ir pragyvenimu, todėl patarė jam nedirbti, arba neversti, daugiau, nei leidžia jėgos. Kaip patarimas nebėgti greičiau, nei leidžia jėgos, gali padėti jums?

Doktrinos ir Sandorų 10:5–37

Šėtonas stengiasi sužlugdyti Džozefą Smitą ir Dievo darbą

Kaip paveiksle pavaizduoti spąstai simbolizuoja Šėtono ketinimus mūsų atžvilgiu?

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 10:5 ir raskite, ką Viešpats liepė Džozefui Smitui daryti, kad išvengtų Šėtono pinklių. (Doktrinos ir Sandorų 10:5 yra Raštų įvaldymo eilutė.)

Remdamiesi Doktrinos ir Sandorų 10:5 mokymu apie palaiminimus, gaunamus per maldą, užbaikite šį principą: Jei visada melsimės, . Siūlome Doktrinos ir Sandorų 10:5 pasižymėti frazes ir žodžius, kurie moko šio principo.

Viešpats perspėjo Džozefą dėl Šėtono spąstų, skirtų sužlugdyti pranašą ir Dievo darbą. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 10:6, 10–19 ir raskite planą nelabų žmonių, kurie turėjo Martino Hariso namo parsineštą rankraštį.

Doktrinos ir Sandorų 10:20–29 Viešpats kalbėjo apie Šėtono įtaką žmonėms, pavogusiems 116 rankraščio puslapių. Jis taip pat apreiškė Šėtono tikslus. Iš šių eilučių sužinome, kad Šėtonas nori sunaikinti Viešpaties darbą ir mūsų sielas.

5. Kaip žinojimas apie Šėtono ketinimus ir metodus gali padėti jums išvengti spąstų ar iš jų ištrūkti? Raštų studijavimo žurnale sukurkite planą, ką galite daryti, kad išvengtumėte arba ištrūktumėte iš spąstų vengdami žiūrėti staiga atsiradusius amoralius vaizdus arba vengdami vietų, kur nederėtų eiti.

Iš Doktrinos ir Sandorų 10:30–37 sužinome, kad dėl tų nelabų žmonių plano sužlugdyti Dievo darbą ir Džozefo Smito reputaciją, Viešpats įsakė pranašui iš naujo neversti tos dalies, kuri buvo prarasta.

Doktrinos ir Sandorų 10:38–45

Viešpats įsako Džozefui Smitui išversti Nefio plokšteles

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 10:38–42 ir raskite, ką Viešpats liepė pranašui Džozefui Smitui išversti vietoj tos plokštelių dalies, kuri buvo išversta prarastame rankraštyje.

Prarastame rankraštyje buvo Mormono didžiųjų Nefio plokštelių santraukoje (apimančioje laikotarpį nuo 600 m. pr. Kr. gim. iki 130 m. pr. Kr. gim.) buvusios Lehio knygos vertimas. Nefis buvo įkvėptas rašyti mažosiose Nefio plokštelėse, o Mormonas įkvėptas į savo santrauką įtraukti mažąsias Nefio plokšteles „išmintingam tikslui“, kurio abu tuo metu gerai nesuprato (žr. 1 Nefio 9:5; Mormono žodžių 1:3–7). Mažosiose Nefio plokštelėse aprašytas tas pats laikotarpis (nuo 600 m. pr. Kr. gim. iki 130 m. pr. Kr. gim.), kaip ir Lehio knygoje.

Kaip žinojimas, kad Dievas prieš tūkstančius metų, kai dar nebuvo prarasta 116 rankraščio puslapių, paruošė, kuo tuos puslapius pakeisti, padeda jums labiau Juo pasitikėti?

Doktrinos ir Sandorų 10:46–70

Viešpats aiškina Mormono Knygos tikslą ir jos vaidmenį įkuriant Jo Bažnyčią

Doktrinos ir Sandorų 10:46–70 sužinome, kad Viešpats atsakė į nuoširdžias Savo mokinių, nefitų, maldas išsaugodamas ir išnešdamas Mormono Knygą į šviesą mūsų dienomis. Viešpats mokė Džozefą Smitą, kad Mormono Knyga „išneš[a] į šviesą tikrus [Jo] doktrinos punktus“ (DS 10:62). Remdamasis tais doktrinos punktais Gelbėtojas įkūrė Savo Bažnyčią pastarosiomis dienomis.

Raštų įvaldymas: Doktrinos ir Sandorų 10:5.

6. Dar kartą perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 10:5, o tada Raštų studijavimo žurnale aprašykite atvejį, kada malda padėjo nugalėti Šėtoną.

7. Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

   Doktrinos ir Sandorų 3; 10 skyrius išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).

   Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įspūdžius: