1 oficialus pareiškimas ir tolesnė šventyklos darbo plėtra

Įvadas

Poligaminė santuoka gali būti sankcionuota tik Viešpačiui įsakius, norint išauginti sėklą Jo tikslams (žr. Jokūbo kn. 2:27–30). Devyniolikto amžiaus penkto dešimtmečio pradžioje gavęs apreiškimą, nurodantį jam mokyti daugpatystės principo, Džozefas Smitas sudarė daug santuokų ir sankcionavo kai kurių Bažnyčios narių poligamines santuokas. Kitus kelis dešimtmečius dėl daugpatystės Bažnyčia susidūrė su viešu pasipriešinimu. Gavęs apreiškimą, prezidentas Vilfordas Vudrafas išleido Manifestą […] [1 oficialų pareiškimą], kuris 1890 m. spalio 6 d. Bažnyčios buvo priimtas kaip autoritetingas ir įpareigojantis. Tai lėmė daugpatystės praktikavimo Bažnyčioje pabaigą (1 oficialus pareiškimas, įvadas). Tuo pat metu šventieji uoliai statė šventyklas, kuriose patys ir už mirusiuosius priimdavo gelbėjančias apeigas.

Viešpats apreiškia, kad pastarųjų dienų šventieji turi liautis praktikuoti daugpatystę

Ar galite prisiminti kelis teisius asmenis, kurie buvo suimti ir įkalinti, nes darė tai, ką įsakė Dievas?

Daug pastarųjų dienų šventųjų vyrų buvo suimti ir įkalinti, nes jie toliau pakluso įsakymui praktikuoti daugpatystę po to, kai Jungtinių Valstijų valdžia priėmė ją draudžiančius įstatymus. Taip pat buvo suimtos ir kelios moterys, dažniausiai dėl to, kad neišduodavo savo vyrų, kurie slapstėsi vengdami arešto, buvimo vietos.

Skaitydami šias pastraipas pažymėkite, su kokiais sunkumais susidūrė Bažnyčios nariai paklusdami Viešpaties nurodymui praktikuoti daugpatystę:

1852 m. rugpjūtį Solt Leik Sičio konferencijoje Bažnyčios vadovai viešai pranešė, kad paklusdami Dievo įsakymui keli Bažnyčios nariai praktikavo daugpatystę. Daugybė religinių ir politinių Jungtinių Valstijų vadovų priešinosi šiai santuokos sistemai, kurią jie laikė amoralia ir necivilizuota. Pastarųjų dienų šventieji buvo išjuokiami viešose kalbose, knygose, žurnaluose ir laikraščiuose. Jungtinių Valstijų kongresas išleido įstatymus, varžančius Bažnyčios narių laisves ir darančius Bažnyčiai ekonominę žalą, t. y. ribojančius Bažnyčiai leidžiamos nuosavybės dydį. Dėl šio įstatymo galiausiai buvo suimti ir įkalinti vyrai, turėję daugiau nei vieną žmoną. Iš tų vyrų buvo atimta „balsavimo teisė, namų privatumo teisė ir kitos civilinės teisės“ (Mūsų paveldas. Trumpa Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios istorija [2005], p. 94). 1890 m. šimtai ištikimų pastarųjų dienų šventųjų už daugpatystės praktikavimą atliko bausmę kalėjime. Kiti slapstėsi bandydami išvengti arešto ir įkalinimo. Tokiomis aplinkybėmis daug šeimų kentė stresą, širdgėlą, skurdą ir alkį.

Tokios sunkios aplinkybės paskatino prezidentą Vilfordą Vudrafą maldoje siekti Viešpaties nurodymų dėl šventųjų praktikuojamos daugpatystės. 1889 m. prezidentas Vilfordas Vudrafas nurodė Bažnyčios vadovams nebemokyti daugpatystės principo. Tačiau kai kurie žmonės spausdino pranešimus, kad Bažnyčia toliau skatina daugpatystės praktikavimą. Tie pranešimai skatino priešiškumą Bažnyčiai. 1890 m. prezidentas Vudrafas išleido Manifestą, kuris yra žinomas kaip Doktrinoje ir Sandorose išspausdintas 1 oficialus pareiškimas.

Pirmose trijose 1 oficialaus pareiškimo pastraipose prezidentas Vudrafas paskelbė, kad pranešimai, teigiantys, jog Bažnyčia vis dar skatina daugpatystę, yra klaidingi.

Perskaitykite ketvirtą ir penktą 1 oficialaus pareiškimo pastraipas (pradedant nuo „kadangi kongresas“) ir tolesnį prezidento Lorenco Snou, kuris tuo metu buvo Dvylikos Apaštalų Kvorumo prezidentas, teiginį. Ieškokite ir pasižymėkite, ką prezidentas Vudrafas nurodė šventiesiems daryti.

Kodėl, pagal prezidento Lorenco Snou teiginį, buvo svarbu, kad nurodymas susilaikyti nuo poligaminių santuokų sudarymo kiltų iš Bažnyčios prezidento?

Svarbu suprasti, kad Bažnyčios prezidentas yra vienintelis asmuo žemėje, turintis užantspaudavimo apeigų raktus. Poligaminė santuoka gali būti sankcionuota tik per Bažnyčios prezidentui duotus kunigystės raktus (žr. DS 132:7, 48).

Perskaitykite pirmą po Manifesto tekstu esančių „Ištraukų iš trijų prezidento Vilfordo Vudrafo pasisakymų dėl Manifesto“ pastraipą. Ieškokite ir pasižymėkite principą, kurio prezidentas Vudrafas mokė šventuosius.

Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
1. Kokio principo prezidentas Vudrafas mokė šventuosius?
2. Kaip manote, kodėl svarbu, jog turėtume liudijimą, kad Viešpats niekada neleis Bažnyčios prezidentui nuklaidinti Bažnyčios?

Keli Bažnyčios nariai nesuprato, kodėl jiems buvo nurodyta laikytis daugpatystės principo, o po to buvo nurodyta liautis. Viešpats nurodė prezidentui Vudrafui užduoti šventiesiems vieną klausimą. Perskaitykite trečią, ketvirtą ir penktą „Ištraukų iš trijų prezidento Vilfordo Vudrafo pasisakymų dėl Manifesto“ pastraipas (pradedant nuo „neseniai gavau keletą apreiškimų“) ir ieškokite, kokį klausimą šventiesiems uždavė prezidentas Vudrafas.

Šventiesiems grėsė pavojus prarasti Jutos Sent Džordžo šventyklą, Jutos Logano šventyklą, Jutos Mančio šventyklą ir beveik užbaigtą Solt Leiko šventyklą. Koks svarbus darbas būtų liovęsis, jeigu Jungtinių Valstijų valdžia būtų konfiskavusi šventyklas?

Statoma Solt Leiko šventykla — Šventiesiems grėsė pavojus prarasti šventyklas

Perskaitykite septintą „Ištraukų iš trijų prezidento Vilfordo Vudrafo pasisakymų dėl Manifesto“ pastraipą (pradedant nuo „aš mačiau“) ir ieškokite, ką būtų daręs prezidentas Vudrafas, jeigu Dievas nebūtų jam įsakęs nurodyti Bažnyčios vadovams liautis atlikinėti poligamines santuokas.

Ką sužinome iš prezidento Vudrafo teiginio „parašiau, ką Viešpats liepė man parašyti“?

Iš šios ištraukos sužinome tokią doktriną: Viešpats vadovauja Savo Bažnyčiai per apreiškimą Bažnyčios prezidentui.

Raštų studijavimo žurnale atlikite dvi arba visas šias užduotis:
1. Prisiminkite atvejus, kada matėte, kaip Viešpats vadovauja Savo Bažnyčiai per apreiškimą Bažnyčios prezidentui. Aprašykite du jūsų prisimintus pavyzdžius.
2. Dviem trimis sakiniais aprašykite, kaip jūsų tikėjimas ta doktrina paveikė jūsų pasirinkimus.
3. Paklauskite kurio nors šeimos nario arba draugo, kaip jis sužinojo, kad Viešpats vadovauja Savo Bažnyčiai per apreiškimą Bažnyčios prezidentui. Užrašykite, ką sužinojote iš jo atsakymo.

Po Manifesto paskelbimo nedidelis skaičius pastarųjų dienų šventųjų toliau sudarinėjo poligamines santuokas. 1904 m. prezidentas Džozefas F. Smitas perskaitė oficialų pareiškimą, „kad visos [poligaminės] santuokos yra draudžiamos ir, jeigu kuris nors Bažnyčios pareigūnas arba narys bandys tokią santuoką patvirtinti arba sudaryti, jis bus laikomas nusižengusiu Bažnyčiai […] ir pašalintas iš Bažnyčios“ (iš Conference Report, Arp. 1904, 75). Tokios taisyklės tebegalioja šiais laikais. Daugiau informacijos ieškokite internete adresu LDS.org, pasirinkę Gospel Topics ieškokite plural marriage.

Šis teiginys, kuris yra kaip 1 oficialaus pareiškimo įvadas Raštų 2013 m. leidime, gali padėti jums atsakyti į klausimus dėl devynioliktame amžiuje pastarųjų dienų šventųjų praktikuotos daugpatystės.

Prezidentas Džozefas F. Smitas ir šeima — Prezidento Džozefo F. Smito (centre) ir jo šeimos nuotrauka

„Biblija ir Mormono Knyga moko, kad monogamija yra Dievo nustatytas santuokos standartas, nebent Jis paskelbia kitaip (žr. 2 Samuelio 12:7–8 ir Jokūbo kn. 2:27, 30). Po apreiškimo Džozefui Smitui devyniolikto amžiaus penkto dešimtmečio pradžioje tarp Bažnyčios narių buvo įvesta daugpatystės praktika (žr. 132 skyrių). Tarp devyniolikto amžiaus septinto ir devinto dešimtmečių Jungtinių Valstijų valdžia išleido įstatymus, remiantis kuriais tokia religinė praktika tapo nelegali. Tuos įstatymus galiausiai priėmė aukščiausiasis JAV teismas. Gavęs apreiškimą, prezidentas Vilfordas Vudrafas išleido Manifestą, kuris 1890 m. spalio 6 d. Bažnyčios buvo priimtas kaip autoritetingas ir įpareigojantis. Tai lėmė daugpatystės Bažnyčioje pabaigą.“

Kaip, remdamiesi tuo, ką šiandien sužinojote, atsakytumėte kam nors, paklaususiam jūsų, ar pastarųjų dienų šventieji praktikuoja daugpatystę? Savo atsakymą užrašykite Raštų studijavimo žurnale.

Šventyklos darbas žengia pirmyn

Po Manifesto paskelbimo išnyko grėsmė, kad federalinė valdžia konfiskuos šventyklas ir Bažnyčios turtą. Tai grėsmei dingus šventieji galėjo didesnį dėmesį skirti šventyklos darbui. 1893 m., praėjus keturiasdešimčiai metų nuo Solt Leiko šventyklos kertinio akmens padėjimo, prezidentas Vilfordas Vudrafas ją pašventino ir taip padidino veikiančių šventyklų skaičių iki keturių.

1894 m. balandį, praėjus metams po Solt Leiko šventyklos pašventinimo, prezidentas Vudrafas pranešė, kad gavo apreiškimą, paaiškinantį užantspaudavimo apeigas, arba amžinus užantspaudavimus. Iki to apreiškimo Bažnyčios nariai, remdamiesi turimomis žiniomis, dažnai būdavo „įvaikinami“ arba užanstpauduojami su Bažnyčios vadovais, o ne su savo tėvais. Remdamasis naujuoju apreiškimu, kurį jis paliudijo esant „Viešpaties valia Jo žmonėms“, prezidentas Vudrafas nurodė šventiesiems, „ištirti, kiek gali, savo genealogiją ir būti užantspauduotiems su savo tėvais ir motinomis. Užantspauduokite vaikus su jų tėvais ir tęskite tą grandinę tol, kol galite“ (Teachings of Presidents of the Church: Wilford Woodruff [2004], xxxiv–xxxv).

Remdamiesi prezidento Vudrafo teiginiu mes sužinome tokį principą: Per užantspaudavimo apeigas galime būti užantspauduoti su savo šeimos nariais, įskaitant tuos, kurie buvo prieš mus, ir tuos, kurie bus po mūsų.

šeima Honkongo Kinijos šventyklos fone — Užantspauduojančios apeigos, skirtos sujungti šeimas amžinybėje, yra atliekamos tik šventykloje.

Raštų studijavimo žurnale atsakykite į klausimą, kaip užantspaudavimo apeigos gali būti palaiminimas jums ir jūsų šeimai šiame ir ateinančiame gyvenime?
Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

Pamoką „1 oficialus pareiškimas ir tolesnė šventyklos darbo plėtra“ išstudijavau ir užduotis atlikau (data).

Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įspūdžius: