Paklusdami Viešpaties nurodymams pranašas Džozefas Smitas ir maždaug 200 kitų savanorių suformavo tai, kas vėliau tapo žinoma kaip Sionės stovykla, ir išvyko padėti iš Džeksono apygardos, Misūrio valst., išvarytiems šventiesiems. 1834 m. birželio 22 d., stovyklaujant prie Fišingo upės Misūryje, Džozefas Smitas gavo apreiškimą, dabar užrašytą Doktrinos ir Sandorų 105 skyriuje. Šiame apreiškime Viešpats davė nurodymus dėl Sionės išpirkimo.
Viešpats nurodo šventiesiems laukti Sionės išpirkimo
Paveikslėlis
violinists
Įsivaizduokite, kad grojate orkestre. Vidury pasirodymo keletas smuikininkų nusprendžia griežti iš kito lapo, nei groja visas orkestras. Jiems dar nepradėjus, keli fleitininkai nusprendžia pagreitinti tempą. Tuo pačiu metu visi grojantys pučiamaisiais nutaria visai negroti.
Kokią įtaką šie sprendimai turėtų jums, kaip orkestro nariui? Kas nutiks pasirodymui? Kodėl orkestrui norint gražiai atlikti muzikos kūrinį taip svarbu siekti vienybės ir darniai dirbti?
Prisiminkite, kad 1834 m. vasarį Viešpats nurodė pranašui Džozefui Smitui ir kitiems surinkti laikinųjų išteklių ir sutelkus savanorius padėti atsiimti žemes iš Džeksono apygardos, Misūrio valst., išvarytiems šventiesiems. Studijuodami Doktrinos ir Sandorų 105 skyrių, ieškokite, kodėl, šventiesiems stengiantis atsiimti Sionės žemes, buvo svarbi vienybė.
Ankstesniame apreiškime (žr. DS 103:30–34) Viešpaties pageidavimu savanorių Sionės stovykloje turėjo būti 500. Jei nebūtų įmanoma surinkti 500 savanorių, mažiausiai jų turėjo būti 100. Džozefo Smito ir kitų pastangos pritraukti savanorių ir išteklių Sionės stovyklai nebuvo tokios sėkmingos, kaip tikėtasi. Tuo metu, kai stovykla pradėjo žygiuoti 1834 m. gegužės pradžioje, buvo tik 122 savanoriai. Sionės stovykla daugiau savanorių sutelkė pakeliui į Misūrį. Kai Hairumo Smito ir Laimano Vaito sutelkta grupė iš Mičigano teritorijos prisijungė prie Džozefo Smito būrio ankstyvą 1834 m. birželį, Sionės stovykloje iš viso buvo vos daugiau negu 200 vyrų, 12 moterų ir 9 vaikai (žr. Alexander L. Baugh, “Joseph Smith and Zion’s Camp,” Ensign, June 2005, 45).
Vidutinis stovyklos vyrų amžius buvo 29-eri metai. Jauniausiajam buvo 14 metų, o vyriausiajam – 79-eri. Džozefui Smitui, kuris buvo išrinktas „Izraelio armijos vyriausiuoju vadu“, tebuvo 28-eri (iš History of the Church, 2:39).
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 105:7–8 ieškodami, kodėl kai kurie Bažnyčios nariai neprisidėjo prie pagalbos šventiesiems Misūryje.
Kai kurie Bažnyčios nariai pirma norėjo pamatyti, ar Dievas įsikiš padėdamas Misūrio šventiesiems, ir tik po to prisidėti prie pagalbos Bažnyčios nariams finansiškai. Kodėl toks požiūris netinkamas?
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 105:1–6 ieškodami, kaip nepaklusnumas ir vienybės stoka paveikė Bažnyčios narius. Galbūt praverstų žinoti, kad 4–5 eilutėse minimas „celestialinės karalystės įstatymo principas“ – tai visi įstatymai ir principai, kuriems turime paklusti, apeigos, kurias turime priimti, ir sandoros, kurių turime laikytis, kad paveldėtume celestialinę karalystę.
Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
Kokio principo, pagal šias eilutes, galime išmokti apie tai, ką turime daryti, kad Sionė būtų pastatyta?
Kodėl, jūsų manymu, statant Sionę reikia būti vieningiems ir paklusniems?
Kokie patyrimai padėjo jums suprasti, kad Bažnyčios nariams svarbu būti vieningiems?
Sionės stovyklos savanoriai keliaudami patyrė daug iššūkių ir stebuklų. Pamąstykite, kaip į šiuos iššūkius būtumėte reagavę jūs:
Sionės stovykla per 45 dienas perėjo 4 valstijas ir nužygiavo maždaug 900 mylių (1450 kilometrų), kasdien nukeliaudami maždaug po 20–40 mylių (32–64 kilometrus). Stovyklautojų pėdos tapo pūslėtos, buvo karšta ir drėgna, trūko maisto, be to, maisto atsargos sugedo. (Žr. Alexander L. Baugh, “Joseph Smith and Zion’s Camp,” 44; Church History in the Fulness of Times Student Manual, 2nd ed. [Church Educational System manual, 2003], 143–144.) Kartais smarkiai ištroškę stovyklautojai gerdavo vandenį iš balų, iškošę uodų lervas (kartais košdami pro sukąstus dantis), arba iš balučių, po lietaus susikaupusių arklių kanopų pėdsakuose. Keliaujant Sionės stovyklai dažnai kas nors grasindavo susidorojimu. (Žr. Church History in the Fulness of Times,144–145.)
Nepaisant šių sunkumų, Sionės stovykla per šią ekspediciją buvo palaiminta daugybe stebuklų. Pavyzdžiui, vieną karštą 1834 m. birželio dieną stovykla atsigėrė ryte ir likusią dieną keliavo be vandens. Pastebėjęs vyrų ir jų gyvulių kančią, pranašas paprašė kastuvo, išsirinko vietą ir iškasė negilų šulinį. Jis akimirksniu prisipildė vandens ir liko pilnas net tuomet, kai atsigaivino visi stovyklautojai ir jų gyvuliai.
1834 m. birželio vidury Sionės stovykla apsistojo prie Fišingo upės Misūryje išsišakojimo. Į stovyklavietę atjojo penki ginkluoti misūriečiai ir pažadėjo, kad Sionės stovyklos nariai „dar iki auštant išvys pragarą“ (iš History of the Church, 2:103). Jie sakė, kad iš įvairių apygardų susirinko 300 vyrų gauja, kuri ruošėsi persikelti per Misūrio upę ir juos sunaikinti. Kai kurie Sionės stovyklos vyrai norėjo kautis, tačiau pranašas pažadėjo, kad Viešpats juos apsaugos. Pranašas pareiškė: „Būkite ramūs ir žiūrėkite į Dievo išgelbėjimą“ (cituota iš Joseph Holbrook, “History of Joseph Holbrook, 1806–1885,” 15, iš Church History in the Fulness of Times,148).
Paveikslėlis
Fishing River
Fišingo upė, Misūris
Praėjus kelioms minutėms po to, kai misūriečiai išjojo, danguje pasirodė mažas juodas debesis. Jis tarsi ritinys nusidriekė į rytus ir dangus aptemo. Kilo smarki audra su lietumi, vėju, kruša, žaibais ir perkūnija. Sionės stovykla paliko savo palapines ir prisiglaudė netoliese esančiuose senuose baptistų susirinkimo namuose. Džozefas Smitas įėjęs sušuko: „Vaikinai, tai kai ką reiškia. Šioje audroje yra Dievas.“ Audra sustabdė gaują, ketinusią kirsti Misūrio upę. Galinga audra permerkė gaujos amuniciją ir ši tapo niekam tikusi. Ji taip pat išgąsdino ir išblaškė jų arklius, o Fišingo upė pakilo kelias pėdas, dėl to jie negalėjo užpulti Sionės stovyklos. (Žr. Church History in the Fulness of Times,148; taip pat žr. History of the Church, 2:104–105.)
Šie patyrimai rodo, kaip stipriai ir stebuklingai Viešpats padėjo Sionės stovyklai. Jis jiems taip pat padėjo nežymiomis priemonėmis. Savo Raštų studijavimo žurnale aprašykite atvejį, kada Viešpats padėjo jums ar kuriam nors jūsų pažįstamam įgyvendinti Jo tikslus.
Dar prieš Sionės stovyklai išvykstant iš Kirtlando, Ohajo valst., Misūrio gubernatorius Danielius Danklinas pažadėjo, kad, jei Džeksono apygardos taikos teisėjai neužtikrins šventųjų saugumo, įstatymą jis vykdysiąs kitomis priemonėmis. Jis taip pat sakė, kad padedant šventiesiems atgauti savo namus, reikės valstijos atsargos kariuomenės. Sionės stovyklos nariai, atvykę į Misūrį, sužinojo, kad gubernatorius Danklinas, nesilaikys duoto pažado padėti šventiesiems. (Žr. Church History in the Fulness of Times, 135, 146–147.) Nepaisant šių neviltį keliančių žinių, Sionės stovykla judėjo Džeksono apygardos link, laukdama papildomų nurodymų iš Viešpaties.
Šie reikalingi nurodymai iš Viešpaties atėjo 1834 m. birželio 22 d. apreiškimu, po to, kai Sionės stovykla kelionėje praleido beveik septynias savaites ir iki Džeksono apygardos buvo likę vos 10–20 mylių (maždaug 15–30 kilometrų). Šis apreiškimas dabar yra Doktrinos ir Sandorų 105 skyriuje. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 105:9–14 ieškodami, ką Viešpats liepė daryti dėl Sionės išpirkimo.
Paveikslėlis
men pulling wagon
Įsivaizduokite, kad esate Sionės stovyklos narys. Tiek daug keliavę sužinote, kad Sionės išpirkimo reikės „mažumėlę“ palūkėti. Kaip jaustumėtės?
Raštų studijavimo žurnale parašykite dvi priežastis, pateiktas Doktrinos ir Sandorų 105:9–14, dėl kurių, pasak Viešpaties, Sionė nebus išpirkta tuo metu. Prie kiekvienos priežasties paaiškinkite, ką ir kodėl reikėtų ištaisyti arba kas ir kodėl turėtų įvykti, kad Sionė galėtų būti išpirkta.
Atminkite, kad Sionės išpirkimas nėra tik Sionės žemės atgavimas. Nors Sionė yra fizinė vietovė, ji taip pat susideda iš tam tikrus bruožus turinčių žmonių. Viešpaties žmonės norėdami atgauti ir pastatyti Sionės miestą, turi būti apvalyti ir verti.
Dauguma Sionės stovyklos narių priėmė šiame apreiškime esančius Viešpaties nurodymus, tačiau kai kurie murmėjo ir nebuvo ištikimi sužinoję, kad jie nesikaus Misūryje. Jie nesuprato, kad didysis Sionės stovyklos tikslas buvo ne karinė jėga norint atgauti šventųjų žemes Džeksono apygardoje. Stovyklos vyrai buvo pasiruošę kovai, jeigu jų gyvybėms grėstų pavojus, tačiau Viešpats nenori išpirkti Sionės žmogiška jėga (žr. DS 103:15–18; 105:14). Po šio apreiškimo, kuriame jiems buvo liepta laukti ir nesikauti, kai kurie vyrai atvirai maištavo ir vėliau atkrito.
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 105:18–19 ieškodami, kodėl Viešpats nurodė Sionės stovyklai keliauti į Misūrį, o po to apreiškė, kad jie tuo metu dar neatgaus šventiesiems priklausančių žemių Sionėje. (Galbūt praverstų žinoti, kad tikėjimo išbandymas gali reikšti išmėginimą dėl to, ar rinksimės pasitikėti Viešpačiu ir Jam paklusti nepaisydami aplinkybių.)
Galbūt norėsite 18–19 eilutėse pasižymėti žodžius, kurie atspindi šią tiesą: Dievas paruošė palaiminimus tiems, kurie yra ištikimi išbandymų metu.
Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
Kokiose situacijose jūs ar jūsų pažįstami patyrėte tikėjimo išbandymą?
Kaip jūsų tikėjimo išbandymai paruošė jus būsimiems palaiminimams?
Dauguma Sionės stovykloje tarnavusių vyrų buvo palaiminti galimybėmis tarnauti Viešpaties karalystėje. 1835 m. vasarį buvo suorganizuoti Dvylikos Apaštalų ir Septyniasdešimties Kvorumai. Pirmieji devyni apaštalai ir visi Septyniasdešimties Kvorumo nariai buvo tarnavę Sionės stovykloje. (Žr. Church History in the Fulness of Times,151.)
Paveikslėlis
Džozefas Smitas
Pranašas Džozefas Smitas kalbėdamas, kaip Sionės stovykla paruošė vyrus užimti vadovų pareigas, mokė: „Dievas nenorėjo, kad kautumėtės. Jis nebūtų galėjęs suorganizuoti Savo karalystės [pasitelkdamas] dvylika vyrų, atversiančių Evangelijos duris žemės tautoms, ir dar septyniasdešimt vyrų, kurie sektų jų nurodymais, jei nebūtų išrinkęs jų iš tų vyrų, kurie aukojo savo gyvenimą ir kurių auka yra panaši į Abraomo auką“ (iš History of the Church, 2:182).
Vėliau Bažnyčios vadovai reiškė dėkingumą už tai, ką patyrė būdami Sionės stovyklos nariais. Pavyzdžiui, vienas brolis paklausė iš Kirtlando grįžusio Brigamo Jango: „Na, ir ką gi tu įgijai šios bevertės kelionės su Džozefu Smitu į Misūrį metu?“ Brigamas Jangas atsakė: „Viską, ko ten keliavom.“ Jis pridūrė: „Aš neiškeisčiau šios kelionės metu įgyto patyrimo į visą Džioga apygardos turtą“ (iš B. H. Roberts, “Brigham Young: A Character Sketch,” Improvement Era, June 1903, 567). Tuo metu Kirtlandas buvo Džioga apygardos dalis.
Viešpats moko šventuosius, ką jie turėtų daryti iki Sionės išpirkimo
Doktrinos ir Sandorų 105:20–37 skaitome, kad Viešpats nurodė šventiesiems Misūryje, kaip derėtų reaguoti į patiriamą persekiojimą laukiant būsimo Sionės išpirkimo. Jis patarė jiems būti nuolankiems ir vengti nesutarimų. Jis paaiškino, kad ruošiantis galutinai išpirkti Sionę jie turi būti pašventinti. Jis tame pačiame pareiškime jau buvo minėjęs, kad jie „būtų tobuliau išmokyti ir turėtų patirties, ir tobuliau žinotų savo pareigas ir tai, ko [Jis] reikalauj[a] iš jų rankų“ (DS 105:10).
Viešpats baigdamas šį apreiškimą nurodė šventiesiems, ką daryti ne tik tų, kurie juos persekioja, bet ir viso pasaulio, atžvilgiu. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 105:38–41 ir raskite, ką Jis jiems nurodė daryti. (Skaitant gali būti pravartu žinoti, kad vėliava gali reikšti ženklą.)
Savo Raštų studijavimo žurnale atlikite šias užduotis:
Remdamiesi Viešpaties mokymu, esančiu Doktrinos ir Sandorų 105:38–41, užrašykite principą, susijusį su palaiminimais, kuriuos galime gauti, jei sieksime taikos su kitais.
Užrašykite keturis ar penkis dalykus, kuriuos mūsų dienomis gali daryti Bažnyčios nariai siekdami taikos su kitais, ypač su potencialiais persekiotojais.
Pasirinkite vieną iš užrašytų dalykų ir užsirašykite tikslą, kaip tai pritaikysite savo gyvenime.
Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite: