Doktrinos ir Sandorų 121:11–33

Įvadas

Doktrinos ir Sandorų 121 skyrius yra dalis 1839 m. kovo 20 d. datuojamo įkvėpto laiško, kurį Džozefas Smitas iš Liberčio kalėjimo parašė šventiesiems. Doktrinos ir Sandorų 121:11–33 aprašyta Viešpaties apibūdinta rūstybė, kuri ištiks nelabuosius, ir duotas pažadas, kad uolieji gaus apreiškimą.

Doktrinos ir Sandorų 121:11–25

Viešpats nupasakoja, kokiomis rūstybėmis ištiks šventųjų persekiotojus

Įsivaizduokite, kad išeidami iš namų vieną rytą randate tokį pareiškimą, pritvirtintą prie savo namų durų: „Mormonai turi būti laikomi priešais ir turi būti išnaikinti.“

Ar bijotumėte išeiti iš namų? Kur kreiptumėtės pagalbos? Kaip jaustumėtės sužinoję, kad šio pareiškimo atsiradimą nulėmė vienas iš jūsų buvusių draugų?

Prieš įkalinant pranašą Džozefą Smitą, keli iš buvusių ištikimų draugų nusigręžė nuo jo. Du iš šių buvusių draugų, Tomas B. Maršas ir Orsonas Haidas, buvo Dvylikos Apaštalų Kvorumo nariai. Abu šie vyrai pasirašė parodymus (tvirtinimus su priesaika) melagingai kaltindami, kad Džozefas Smitas ir kiti Bažnyčios nariai planuoja išvyti priešus degindami ir naikindami jų turtą. Dėl šių parodymų Misūrio gubernatorius išleido įsaką, žinomą išnaikinimo įsako pavadinimu, tvirtindamas, kad visi mormonai turi būti išnaikinti arba išvaryti iš valstijos. Skelbimo, kurį jūsų prašėme įsivaizduoti, tekstas yra ištrauka iš išnaikinimo įsako (žr. History of the Church, 3:175).

Atsiminkite, kad Doktrinos ir Sandorų 121–123 pateikiamos ištraukos iš įkvėpto laiško, kurį pranašas Džozefas Smitas šventiesiems parašė 1839 m. kovą, kalėdamas Liberčio kalėjime. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 121:11–17 ir raskite, ką pranašas sužinojo iš Viešpaties apie tai, kas atsitiks kaltinusiems Viešpaties tarnus nusižengimais.

Frazė „jų viltis bus sužlugdyta ir jų ketinimai ištirps“ (DS 121:11) reiškia, kad kovojančiųjų prieš Viešpaties tarnus kėslai nepavyks.

Išstudijuokite Doktrinos ir Sandorų 121:18–22 ir raskite, kokios papildomos pasekmės užgrius tuos, kurie melagingai kaltina šventuosius ir prieš juos kovoja. (19 eilutėje žodžiai „bus atkirsti nuo [Viešpaties] namų apeigų“ reiškia, kad jie praras su šventyklos apeigomis susijusias palaimas.)

Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
1. Remdamiesi 13 ir 17 eilutėmis, pasakykite, kokias priežastis nurodė Viešpats, dėl kurių kai kurie žmonės kaltino Jo tarnus nuodėmėmis?
2. Remdamiesi 19–22 eilutėmis pasakykite, kokie pavojai gresia melagingai kalbantiems apie Dievo tarnus?

Melagingi atsimetusių Bažnyčios narių tvirtinimai kartu su gubernatoriaus išleistu išnaikinimo įsaku Misūryje paskatino gaujas dar labiau persekioti šventuosius.

gaujos savivalė — Gaujos Misūryje naikino Bažnyčios narių nuosavybę.

Skaitydami šį pasakojimą, pasižymėkite neteisingo elgesio su šventaisiais pavyzdžius:

1838 m. spalio 30 d., praėjus vos trims dienoms po išnaikinimo įsako, maždaug 240 vyrų atvyko į mormonų gyvenvietę vietovėje, vadinamoje Honsmiliu (arba Haunsmiliu). Moterys su vaikais pabėgo į mišką, o vyrai pasislėpė kalvio dirbtuvėse. Vienas iš šventųjų vadovų Deividas Evansas prašydamas taikos pamojavo kepure. Jam atsakė šimto šautuvų, daugelis kurių buvo nutaikyti į kalvio dirbtuvę, šūviai. Gaujos nariai be gailesčio šaudė į visus, kuriuos tik matė: į moteris, pagyvenusius vyrus ir vaikus. Amanda Smit pagriebė dvi savo dukreles ir drauge su Mere Stedvel pabėgo per malūno užtvanką. Amanda prisiminė: „Nors mes buvome tik moterys su pažeidžiamais vaikais, bėgančios gelbėti savo gyvybių, tie demonai šaudė ir šaudė, bandydami mus nužudyti“ (in Andrew Jenson, “Amanda Smith,” The Historical Record, July 1886, 84).

Gaujos nariai įsiveržė į dirbtuves ir radę jose dešimtmetį Amandos Smit sūnų Sardijų Smitą, besislepiantį po kalvio dumplėmis, jį nužudė. Vienas iš vyrų vėliau paaiškino: „Iš glindų išsirita utėlės, taigi, jei jis liktų gyvas, taptų mormonu“ (Jenson, “Haun’s Mill Massacre,” Historical Record, Dec. 1888, 673; taip pat žr. B. H. Roberts, A Comprehensive History of the Church, 1:482). Alma Smitas, septynmetis Sardijaus brolis, tapo savo tėvo ir brolio žudynių liudininku, o pats buvo sužeistas į klubą. Gaujos nariai jo nerado, o vėliau per maldą ir tikėjimą jis stebuklingai pasveiko. Nors keli vyrai kartu su moterimis ir vaikais per upę pabėgo į kalnus, žuvo bent 17 žmonių ir apie 13 buvo sužeisti. (Žr. Church History in the Fulness of Times Student Manual, 2nd ed. [Church Educational System manual, 2003], 201, 203–204; taip pat žr. History of the Church, 3:183–186.)

Nė vienas šios smurtaujančios gaujos dalyvis nei Misūrio, nei federalinių teisėsaugos institucijų už nusikaltimus nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Kaip jaustumėtės, jeigu jums tektų patirti tokius žiaurumus? Kaip jaustumėtės sužinoję, kad jūsų užpuolikams neteks atsakyti už savo veiksmus?

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 121:23–25 ir raskite frazes, rodančias, kad šventųjų priešai turės atsakyti prieš Dievą. (Nežinome, kada šie teismai ištiks šventųjų priešus. Kai kurių pasekmių jie, ko gero, nepajaus šiame gyvenime.)

Remdamiesi tuo, ką išmokote 24–25 eilutėse, užbaikite šiuos teiginius:

Viešpats ir visus mūsų darbus.
Kovojantieji prieš Viešpatį ir Jo žmones sulauks Jo skirtu laiku.

Prisiminkite, ar yra tekę matyti, kai žmonės elgiasi neteisiai ir, rodos, išvengia pasekmių. Savo Raštų studijavimo žurnale atsakykite į klausimą, kaip Doktrinos ir Sandorų 121:24–25 rasti principai yra susiję su dabar vykstančiais įvykiais, kai darydami nedorybes žmonės, rodos, išvengia pasekmių?

Doktrinos ir Sandorų 121:26–33

Dievas pažada per Šventąją Dvasią apreikšti amžinąsias tiesas

Liberčio kalėjimo vidus — Apatinis Liberčio kalėjimo aukštas

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 121:26 ir raskite, kokią tiesą, kalėdamas Liberčio kalėjime, užrašė Džozefas Smitas.

26 eilutės informacija remkitės užbaigdami šį principą: Dievas savo .“

Pamąstykite, kaip galėtumėte šią tiesą taikyti iškilus sunkumams, ir apsvarstykite šį vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį: „Su Viešpačiu galite bendrauti pačiu švenčiausiu, apreiškiančiu, itin pamokančiu būdu pačiais vargingiausiais jūsų gyvenimo momentais – blogiausiomis aplinkybėmis, kęsdami skaudžiausias neteisybes, pačiose beviltiškiausiose situacijose, susidūrę su didžiausiu priešiškumu“ (“Lessons from Liberty Jail” [Brigham Young University fireside, Sept. 7, 2008], 4; speeches.byu.edu).

Toliau pateikiamas Liusi Mak Smit pasakojimas parodo, kaip per Šventąją Dvasią Dievas gali atskleisti mums žinias. Skaitydami šį pasakojimą, atkreipkite dėmesį, kaip po to, kai Džozefas ir Hairumas buvo paimti nelaisvėn ir jiems buvo grasinama mirtimi, per Šventąją Dvasią gautas žinojimas ją nuramino dėl sūnaus įkalinimo Liberčio kalėjime.

„Mūsų namai kuriam laikui prisipildė gedulo, raudų ir aimanų; bet sielvarto prislėgta sulaukiau paguodos, stipresnės už žemišką nuraminimą. Mane pripildė Dievo Dvasia ir pranašystės dovana išgirdau žodžius: „Tenurimsta tavo širdis dėl vaikų, jie nenukentės nuo priešų. […] Tai nuramino mane ir aš pasiruošiau paguosti savo vaikus. Papasakojau jiems, kas man buvo apreikšta, ir tai juos labai paguodė“ (History of Joseph Smith by His Mother, ed. Preston Nibley [1958], 291).

Savo Raštų studijavimo žurnale atsakykite į vieną arba į abu pateiktus klausimus:
1. Kaip per Šventąją Dvasią gaunamas pažinimas padeda jums susidūrus su sunkumais?
2. Kaip per Šventąją Dvasią gautas pažinimas padėjo jums sunkumų metu?

Doktrinos ir Sandorų 121:26–33 Viešpats pažadėjo apreikšti tokį pažinimą, kuris „nebuvo apreikštas nuo pasaulio pradžios“ (DS 121:26), ir suteikti šlovingas palaimas visiems tiems, kurie „narsiai ištvėrė dėl Jėzaus Kristaus Evangelijos“ (DS 121:29).

Doktrinos ir Sandorų 121:33 pranašas Džozefas Smitas pateikė palyginimus, kad šventieji suprastų, jog Viešpats daug galingesnis nei tie, kurie persekiojo šventuosius ir mėgino sustabdyti Dievo darbą.

Perskaitykite 33 eilutę ir suraskite, kokiu palyginimu Džozefas Smitas apibūdino Dievo galią. Misūrio upė tai didelė ir galinga upė, prie kurios gyveno ir apie kurią žinojo daugelis šventųjų.

Ar sėkmingas būtų žmogaus bandymas pakreipti plačios ir sraunios upės kryptį vien savo rankomis? Kaip manote, ką Jėzus norėjo pasakyti pranašui apie apreiškimus, kuriuos planavo duoti?

Iš Doktrinos ir Sandorų 121:33 sužinome, kad niekas negali sustabdyti Dievo darbo.

Savo Raštų studijavimo žurnale atsakykite į tokį klausimą: kaip jaučiatės žinodami, jog Viešpaties darbas vyks toliau, nepaisant pasipriešinimo?
Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

Doktrinos ir Sandorų 121:11‑33 eilutes išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).

Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įspūdžius: