Doktrinos ir Sandorų 42:1–29

Įvadas

1931 m. vasario 9 d., ką tik atvykęs į Kirtlandą, Ohajo valst., pranašas Džozefas Smitas gavo apreiškimą, dabar išspausdintą Doktrinos ir Sandorų 42:1–72. Tolesnius nurodymus jis gavo vasario 23 dieną (žr. DS 42:73–93). Kartu šie apreiškimai yra žinomi kaip „Bažnyčios įstatymas“ (žr. DS 42 skyriaus įvadą). Doktrinos ir Sandorų 42 skyrius yra padalintas į dvi pamokas. Ši pamoka apima 1–29 eilutes, kuriose mokoma apie Evangelijos mokymą ir išaiškinami bendrieji Bažnyčios narių elgesio įstatymai.

Doktrinos ir Sandorų 42:1–10

Viešpats pašaukia vyresniuosius mokyti Evangelijos ir statyti Jo Bažnyčią

Apibraukite tuos toliau pateiktus žodžius, kurie, jūsų manymu, tinka Dievo įstatymams ir įsakymams.

Apribojimas	Palaima	Sunkumas	Kontrolė
Dovana	Apribojimas	Atlygis	Laisvė

Kodėl kartais neigiamai žiūrime į Dievo įstatymus ir įsakymus? Kodėl svarbu suprasti, kad kiekvienas Jo įstatymas ir įsakymas tai dovana ir palaiminimas? Kaip paklusnumas Dievo įstatymams ir įsakymams išlaisvina mus nuo nuodėmės pasekmių?

Studijuodami šios dienos pamokos medžiagą, raskite, kaip pirmieji šventieji jautėsi gavę Dievo įstatymus, ir pagalvokite apie savo požiūrį į įsakymus.

Viešpats Niujorko šventiesiems įsakė persikelti į Ohają ir pažadėjo, kad, jiems ten nuvykus, Jis duos jiems Savo įstatymą (žr. DS 38:32). Didžiai aukodamiesi jie paliko namus ir valdas ir pakluso įsakymui rinktis Ohajuje. Daugelis Niujorko šventųjų pakluso įsakymui rinktis Ohajuje. Kai kuriems jau atvykus į Kirtlandą, 12 vyresniųjų susitiko su pranašu Džozefu Smitu ir kreipėsi į Viešpatį. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 42:1–3, ieškodami priežasties, dėl kurios susirinko Bažnyčios vyresnieji.

Šie vyresnieji susirinko, kaip jiems buvo liepta, kad Viešpats galėtų perduoti jiems Savo įstatymą. Pirmas Viešpaties nurodymas buvo vykti kaip misionieriams, po du, skleisti Evangeliją ir kurti Bažnyčią visuose kraštuose, į kuriuos jie buvo pašaukti, kol visi žmonės, kaip vienas, bus surinkti (žr. DS 42:4–10).

Doktrinos ir Sandorų 42:11–17

Viešpats išdėsto Evangelijos mokymo principus

Įsivaizduokite, kad sėdite sakramento salėje, laukiate, kol prasidės sakramento susirinkimas. Nėra nė vieno vyskupijos ar skyriaus prezidentūros nario. Atsistoja kažkas iš susirinkusiųjų ir paaiškina, kad norėtų duoti keletą pašaukimų ir mokyti jam apreikštos naujos doktrinos. Kaip reaguotumėte tokioje situacijoje? Kodėl?

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 42:11 ir raskite, ko reikia, kad žmogus kaip oficialus Bažnyčios atstovas galėtų skelbti Evangeliją ar statydinti Bažnyčią. Šis nurodymas dėl įšventinimo skirtas ne tik misionieriams, bet visiems, paskirtiems mokyti ir vadovauti Bažnyčiai. Galite šioje eilutėje pasižymėti frazes ar žodžius, kurie moko šio principo: Tie, kas moko ir statydina Bažnyčią, turi būti pašaukti Dievo ir įšventinti arba paskirti įgaliotų Bažnyčios vadovų.

Pagalvokite, kaip tokia tvarka, kai apie vadovų ir narių pašaukimą pranešama viešai ir jie palaikomi, atitinka Dievo nurodymą, kad apie jų įgaliojimą „Bažnyčia [žino]“ (DS 42:11; žr. DS 28:13). Kaip tai palaiko tvarką Bažnyčioje ir apsaugo mus nuo apgaulės?

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 42:12–13 ir pažymėkite, kokios atsakomybės duotos mokantiems Bažnyčią ir jai vadovaujantiems žmonėms.

Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
1. Remdamiesi Doktrinos ir Sandorų 42:12 atsakykite, ko turi mokyti mokytojai Bažnyčioje?
2. Remdamiesi 13 eilute atsakykite, kaip jie turi mokyti?
Atkreipkite dėmesį į Doktrinos ir Sandorų 42:13 esančią frazę „laikysis sandorų ir bažnyčios įstatų, kad juos vykdytų“. Raštų studijavimo žurnale užrašykite, kodėl svarbu, kad mokytojai ir vadovai gyventų pagal tai, ko moko. Kaip žinojimas, kad mokytojas ar vadovas gyvena laikydamasis tų principų, kurių moko, palaimino jūsų ar jūsų pažįstamo gyvenimą?

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 42:14 ir raskite, ką turi daryti tie, kurie nori būti vedami Dvasios. Tada užbaikite šį principą: Jei mes , galime gauti Dvasią, kuri padės mums mokyti kitus. (Galite toje eilutėje pažymėti šio principo mokančius žodžius arba šį principą užsirašyti Raštų paraštėje.)

Yra kitas principas, kurio mokoma Doktrinos ir Sandorų 42:14: Jei neturėsime Dvasios, negalėsime mokyti.

Kad suprastumėte, kodėl mokantis ir mokant Evangelijos svarbu turėti Dvasią, perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 42:16–17 ir raskite, ką žino ir daro Šventoji Dvasia. Šiose eilutėse vartojamas žodis Guodėjas yra vienas iš Šventosios Dvasios vardų. Praleistose vietose įrašykite 17 eilutėje pateiktus doktrininius mokymus: Šventoji Dvasia žino ir liudija apie .

Remdamiesi šia tiesa, pagalvokite, kaip Šventoji Dvasia padeda jums mokyti?

Kadangi Šventoji Dvasia žino viską, Ji žino, ką kiekvienas esame patyrę ir ko mums reikia. Mokantys, liudijantys apie Evangeliją arba Šventosios Dvasios įkvėpimu aiškinantys jos tiesas gali būti vedami padėti kitiems gauti tai, ką Viešpats žino, kad jiems reikia gauti.

Raštų studijavimo žurnale aprašykite atvejį iš savo gyvenimo, kai mokydami, dalydamiesi, aiškindami ar liudydami jautėte Šventosios Dvasios įtaką. Taip pat užrašykite patyrimą, kai jautėte, kad Šventoji Dvasia liudija jums apie Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų. Jei nesate tikri, kad buvote tai patyrę, paprašykite šeimos nario arba draugo papasakoti, kaip jie jautė Šventosios Dvasios įtaką, ir užrašykite, ką sužinojote iš to žmogaus pasakojimo.

Doktrinos ir Sandorų 42:18–29

Bažnyčios nariams Viešpats duoda įstatymus ir įsakymus

Davęs nurodymus apie mokymą Bažnyčioje, Viešpats atskleidė įstatymus ir įsakymus, skirtus visiems Bažnyčios nariams. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 42:18–29 ir raskite jose duotus įsakymus. Galite pažymėti, ką radote.

Nors 19 eilutėje sakoma, kad „tas, kuris žudo, mirs“, 79 eilutė padeda suprasti, kad dėl žmogžudysčių reikia kreiptis į valdžios įgaliotinius, kad su juo būtų „pasielgta pagal šalies įstatymus“.

Doktrinos ir Sandorų 42:20–28 frazė „bus išmestas lauk“ reiškia narystės praradimą – žmogaus pašalinimą iš Bažnyčios. Nors šiose eilutėse mokoma, kad pašalinimas iš Bažnyčios skirtas neatgailaujantiems, pašalinimas iš Bažnyčios už kai kurias rimtas nuodėmes gali būti nuolankių, nuodėmių atleidimo siekiančių žmonių atgailos proceso dalis. Drausminimo veiksmai Bažnyčioje – tai jos apsauga ir pagalba atgailaujantiems dėl nuodėmių ir norintiems gauti Gelbėtojo Apmokėjimo teikiamas palaimas.

Kad geriau suprastumėte kai kuriuos principus, kurių mokoma Doktrinos ir Sandorų 42:18–29, savo Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
1. Kodėl, jūsų manymu, žmonės šiais laikais susigundo vogti? Kas, jūsų manymu, gali padėti žmogui, kuris dažnai jaučia pagundą vogti?
2. Viena iš melo formų yra nesąžiningumas. Kodėl, jūsų manymu, melas ir nesąžiningumas yra rimtos nuodėmės?
3. Remdamiesi savo patirtimi, atsakykite, kodėl apkalbinėjimas – nedoras ir pavojingas elgesys?

Peržiūrėkite Doktrinos ir Sandorų 42:22–23 ir pažymėkite žodžius, mokančius šio principo: Jei geidžiame kito žmogaus, atmetame tikėjimą ir prarandame Dvasią.

Geidulys nėra meilė. Geidžiantys kitų savanaudiškai rūpinasi savo poreikių patenkinimu. Jie į kitus žiūri kaip į pasitenkinimo objektus ir jiems trūksta savikontrolės. Geidulys iškreipia ir pakeičia jūsų požiūrį į kitus. Dėl jo prarandamas Dvasios vadovavimas ir tai gali atimti gebėjimą normaliai bendrauti su kitais, o ypač su būsimu sutuoktiniu. Jis varžo gebėjimą nuoširdžiai mylėti. Pasidavimas geiduliui rodo tikėjimo Dievu trūkumą ir prieštarauja tokiam požiūriui į kitus, kokio Jis iš mūsų laukia.

Vienas šiais laikais paplitęs geidulio tenkinimo būdas yra pornografija. Vyresnysis Dalinas H. Ouksas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo perspėjo:

„Pornografija susilpnina gebėjimą palaikyti normalius emocinius, romantiškus ir dvasinius santykius su kitos lyties atstovu.

[…] Pornografija taip pat ir pavergia. Pornografija susilpnina sugebėjimą priimti sprendimus ir „gaudo“ vartotojus, kurie nori jos vis daugiau ir daugiau.

[…] Darykite viską, ką galite, kad išvengtumėte pornografijos. Jeigu atsidursite jos akivaizdoje, – o tai gali atsitikti bet kam šiame pasaulyje, kuriame gyvename, – sekite Juozapo iš Egipto pavyzdžiu. Kai pagunda suėmė jį į savo gniaužtus, jis „ištrūko ir išbėgo laukan“ (Pradžios 39:12).

Neprisileiskite net menkiausių pagundų. Saugokitės nuodėmės, kad nereikėtų patirti neišvengiamų jos pasekmių – sunaikinimo. Taigi, išjunkite ją! Nusigręžkite! Venkite jos bet kokia kaina. Nukreipkite savo mintis dorais takais.

[…] Neremkite pornografijos. Nenaudokite savo perkamosios galios moraliniam degradavimui remti. O merginos, supraskite, kad jeigu rengiatės nekukliai, jūs padidinate šią problemą tapdamos pornografija kai kuriems jus matantiems vyrams („Pornografija“, 2005 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

Savo Raštų studijavimo žurnale trumpai aprašykite, kaip galite sustiprinti save prieš pagundas pasiduoti geiduliui. Aprašyme paminėkite, kodėl manote, kad šis įsakymas yra svarbus. (Ieškodami papildomų minčių galite peržvelgti temą „Skaistybė“ knygelėje Ištikimi tikėjimui. Evangelijos žinynas [2006].)

Baigdami šią pamoką perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 42:29 ir raskite, kokio principo joje mokoma.

Raštų studijavimo žurnale aprašykite, kaip Dievo įstatymų ir įsakymų laikymasis parodo Jam jūsų meilę. Kaip įsakymų laikymasis jus priartino prie Dievo?

Kitą savaitę parodykite Dievui daugiau meilės, stengdamiesi būti paklusnesni kuriam nors iš Jo įsakymų.

Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

Doktrinos ir Sandorų 42:1–29 išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).

Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įspūdžius: