1851 m. vyresnysis Franklinas D. Ričardsas, Dvylikos Apaštalų Kvorumo narys ir Britanijos misijos prezidentas, išleido kelis pranašo Džozefo Smito apreiškimus, verstus tekstus bei užrašus ir pavadino tą rinkinį Brangiuoju Perlu, kuris vėliau buvo įtrauktas į patvirtintų Raštų rinkinį. „Brangusis Perlas yra rinkinys rinktinės medžiagos daugeliu svarbių Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios tikėjimo ir doktrinos aspektų“ (Brangiojo Perlo įvadas). Pavadinimas „Brangusis Perlas“ kilo iš vieno Jėzaus Kristaus palyginimo (žr. Mato 13:45–46). Tame palyginime pirklys parduoda viską, ką turi, kad gautų vertingą perlą.
Brangiojo Perlo pasirodymas
Paveikslėlis
perlas austrės kriauklėje
Ar žinote, kaip atsiranda perlai? Perlas susiformuoja austrės kriauklėje, kai austrė reaguoja į kitos medžiagos, tarkim smėlio dalelių, sukeltą dirginimą. Austrė išskiria medžiagą, kuri padengia tas smilteles ir taip galiausiai suformuoja perlą. Natūralūs perlai yra reti ir laikomi vertingais.
Šioje pamokoje sužinosite, kaip atsirado kitas perlas – Raštų knyga, kuri vadinasi Brangusis Perlas. Nagrinėdami šios knygos pasirodymo istoriją ieškokite priežasčių, kodėl Bangusis Perlas mums vertingas.
Perskaitykite pirmą Brangiojo Perlo įvado pastraipą ir ieškokite, kas yra Brangiajame Perle. Žodis periodika reiškia laikraščius arba žurnalus – leidinius, kurie leidžiami periodiškai, kasdien, kas savaitę arba kas mėnesį.
Antrojoje įvado pastraipoje sužinome, kad 1851 m. vyresnysis Franklinas D. Ričardsas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo surinko pranašo Džozefo Smito tekstų rinkinį ir išspausdino jį kaip Brangųjį Perlą. Kad kokia nors medžiaga taptų pripažintais Raštais, Pirmoji Prezidentūra turi patvirtinti juos ir pateikti visuotinėje Bažnyčios konferencijoje palaikomajam balsavimui. 1880 m. spalio visuotinėje Bažnyčios konferencijoje Bažnyčia priėmė Brangųjį Perlą kaip patvirtintus Raštus.
Paveikslėlis
Vyresnysis Franklinas D. Ričardsas
Vyresnysis Franklinas D. Ričardsas
Trečioje įvado pastraipoje sužinome, kad po Brangiojo Perlo pirmojo leidimo dalis turinio buvo pridėta arba perkelta. Dalis turinio buvo pridėta, o vėliau perkelta į Doktriną ir Sandoras.
Perskaitykite likusią įvado dalį ir atkreipkite dėmesį į dabartinio Brangiojo Perlo turinį.
Mozės knyga ir Džozefas Smitas – Mato
Mozės knyga ir Džozefas Smitas – Mato yra Biblijos Džozefo Smito vertimo dalis. Džozefo Smito vertimas yra „Karaliaus Jokūbo Biblijos vertimo anglų kalba peržiūrėjimas arba vertimas, kurį pranašas Džozefas Smitas pradėjo 1830 m. birželio mėnesį. Įsakymą versti jis gavo iš Dievo ir laikė tai savo pašaukimo pranašu dalimi“ (Raštų rodyklė, „Džozefo Smito vertimas“; scriptures.lds.org). Viešpats apreiškė Džozefui Smitui Mozės knygos tekstą, kada Džozefas versdamas Bibliją kai ką papildė, pakeitė ir pašalino iš pirmų kelių Pradžios knygos skyrių. Mozės knyga apima brangias su Dangiškojo Tėvo išgelbėjimo planu susijusias tiesas.
Peržvelkite Mozės knygą ir raskite bent vieną eilutę, kurioje būtų tiesa, kurią laikote vertinga. Raštų studijavimo žurnale užrašykite išrinktą eilutę ir paaiškinkite, kodėl ji jums yra prasminga.
Abraomo knyga
Kaip ir Mozės knyga, Abraomo knyga sugrąžina brangias tiesas. Ji moko apie mirtingąjį gyvenimą ir padeda geriau suprasti Abraomo gyvenimą ir tarnystę bei Viešpaties sandorą su juo. Turėti Abraomo knygą ir matyti, kaip jis visada gerbė Dievą ir kaip Dievas pagerbė jį, yra tikras lobis.
Čia yra pasakojimas, kaip pranašas Džozefas Smitas gavo Abraomo knygoje išspausdintus senovinius užrašus: „1835 m. liepos 3 d. vyras, vardu Maiklas Čandleris, į Kirtlandą, Ohajo valst., atsivežė keturias egiptietiškas mumijas ir kelis papirusų ritinius su senoviniais egiptietiškais užrašais. Tas mumijas ir papirusus keleriais metais anksčiau Egipte rado Antonijas Lebolas. Kirtlandas buvo viena iš daugelio Čandlerio mumijų parodos stotelių rytinėje Jungtinių Valstijų dalyje. Čandleris norėjo mumijas ir papirusų ritinius parduoti. Pranašo Džozefo Smito paraginti keli Bažnyčios nariai paaukojo pinigų jiems įsigyti. 1835 m. liepos 5 d. Džozefas Smitas, rašydamas apie tų senovinių egiptietiškų užrašų svarbą, teigė: „Aš pradėjau versti kai kuriuos hieroglifus ir didžiam mūsų džiaugsmui sužinojau, kad viename iš ritinių buvo Abraomo užrašai. […] Iš tiesų galime pasakyti, kad Viešpats pradeda apreikšti gausybę ramybės ir taikos“ (History of the Church, 2:236).“ (The Pearl of Great Price Student Manual [Church Educational System manual, 2000], 28).
Kai kurie stebėjosi, kaip pranašas išvertė senovinius užrašus. Džozefas Smitas niekada nepasakė, kokiu būdu išvertė tuos užrašus, bet šiuos užrašus jis išvertė Dievo dovana ir galia. Bažnyčia, mokslininkai ir istorikai toliau bando geriau suprasti šios knygos ištakas. Kaip ir dėl kitų Raštų, geriausias būdas įgyti liudijimą apie Abraomo knygos tikrumą – su malda studijuoti pačią knygą. Daugiau informacijos ieškokite internete adresu LDS.org, pasirinkę Gospel Topics ieškokite book of Abraham.
Raštų studijavimo žurnale atsakykite į klausimą, kodėl svarbu įgyti dvasinį liudijimą apie Abraomo knygos teisingumą?
Čia pateikiami dažniausiai užduodami klausimai apie Abraomo knygos išėjimą ir atsakymai į juos:
Klausimas. Kodėl Džozefas Smitas sakė, kad išvertė Abraomo rašmenis, nors rankraščiai nebuvo Abraomo laikų?
Atsakymas. Jis sakė, kad Abraomo knyga yra „iš Egipto katakombų į mūsų rankas patekusių tam tikrų užrašų, bylojančių, kad jie yra Abraomo raštai, užrašyti jam būnant Egipte, vertimas“ (Times and Seasons, Mar. 1, 1842, 704).
Paveikslėlis
papiruso fragmentas
Papiruso 1 faksimilės fragmentas
1966 m. vienuolika pranašo Džozefo Smito kadaise turėtų papirusų fragmentų buvo rasti Metropoliteno meno muziejuje Niujorke. Tuose papirusuose buvo aptikti autentiški egiptietiški rašmenys, tačiau jie nebuvo Abraomo laikų ir juose nebuvo paties Abraomo rašyto metraščio. Svarbu nepamiršti, kad buvo rasti tik keli fragmentai, o ne visi papirusai, kuriuos kadaise turėjo Džozefas Smitas. Abraomo knyga galėjo būti išversta iš papirusų, kurie taip ir nebuvo atgauti. Tuose prarastuose papirusuose galėjo būti Abraomo užrašų kopijos.
Šiuo metu mes tiesiog nežinome tikro ryšio tarp Abraomo knygos ir Džozefo Smito turėtų papirusų. Yra iškeltos įvairios teorijos dėl to, kaip pranašas išvertė tuos rašmenis, bet mes tiesiog nežinome tikslių detalių. Mes žinome, kad pranašas Džozefas Smitas išvertė Abraomo knygą Dievo galia ir dovana.
Klausimas. Ką Džozefas Smitas padarė su savo vertimu?
Atsakymas. Iš pradžių kelios Abraomo knygos dalys buvo išspausdintos Bažnyčios leidinyje Times and Seasons; pradėta spausdinti 1842 m. kovo mėn. Navū mieste, Ilinojaus valstijoje [žr. Brangiojo Perlo įvadą]. Pranašas Džozefas Smitas nurodė, kad vėliau tęs Abraomo knygos spausdinimą, bet buvo nužudytas ir to negalėjo padaryti. Kartą Oliveris Kauderis apie galimą viso vertimo apimtį pasakė, kad jam išspausdinti prireiktų tomų (žr. Messenger and Advocate, Dec. 1835, 236).
Be hieroglifų, rankraštyje buvo ir egiptietiškų piešinių. 1842 m. vasario 23 d. pranašas Džozefas Smitas paprašė Bažnyčios nario, profesionalaus medžio raižytojo, Rubeno Hedloko paruošti trijų piešinių medžio raižinius, kad juos galima būtų atspausdinti. Hedlokas paruošė raižinius per vieną savaitę ir Džozefas Smitas išspausdino kopijas (faksimiles) kartu su Abraomo knyga. Šalia faksimilių yra Džozefo Smito pateikti piešinių paaiškinimai“ (The Pearl of Great Price Student Manual, 28–29).
Paveikslėlis
facsimiles 1, 2, and 3
Buvo daromi medžio raižiniai, kad būtų galima atspausdinti faksimiles Abraomo knygoje.
Klausimas. Kas nutiko mumijoms ir papirusams?
Atsakymas. Po pranašo Džozefo Smito mirties keturios mumijos ir papirusai tapo Džozefo motinos našlės Liusi Mak Smit nuosavybe. 1856 m. Liusi mirus, pranašo žmona Ema Smit pardavė rinkinį ponui A. Kombsui. Yra keli spėjimai, kas po to nutiko mumijoms ir papirusams. Atrodo, kad bent dvi mumijos sudegė 1871 m. didžiajame Čikagos miesto gaisre (žr. B. H. Roberts, New Witnesses for God, 3 vols. [1909–11], 2:380–382).
1966 m. pavasario pradžioje Jutos universiteto profesorius daktaras Azizis S. Atija atlikdamas tyrimą Metropoliteno meno muziejuje Niujorke rado kelis Abraomo knygos papirusų fragmentus. 1967 m. lapkričio 27 d. muziejaus direktorius parodė tuos fragmentus Bažnyčiai. Kur šiuo metu yra kitos mumijos ir kitos papirusų dalys nėra žinoma (žr. H. Donl Peterson, “Some Joseph Smith Papyri Rediscovered (1967)” iš Studies in Scripture, Volume Two, 183–85)” (The Pearl of Great Price Student Manual,29).
Brangusis Perlas ne tik moko vertingų doktrinų ir principų, jis taip pat yra įrodymas, kad Džozefas Smitas buvo Dievo pranašas.
Raštų studijavimo žurnale atsakykite į klausimą, kodėl, jūsų manymu, Brangusis Perlas yra įrodymas, kad Džozefas Smitas buvo pašauktas pranašu?
Tikėjimo Teiginiai
1842 m. kovo 1 d. pranašas Džozefas Smitas išspausdino vieno laikraščio redaktoriui Džonui Ventvortui parašytą laišką, kuriame paaiškino Bažnyčios istoriją ir įsitikinimus. Tas atsakymas dabar vadinamas Ventvorto laišku. Jame Džozefas paskelbė 13 esminių Evangelijos principų. Tie įsitikinimai buvo įtraukti į Brangųjų Perlą kaip Tikėjimo Teiginiai. Nors tai nėra visų mūsų įsitikinimų išdėstymas, jie yra svarbus doktrinų ir principų rinkinys.
Pasirinkite du tikėjimo teiginius. Raštų studijavimo žurnale atlikite šias užduotis su kiekvienu iš tų teiginių:
Savais žodžiais užrašykite tikėjimo teiginyje mokomą doktriną arba principą.
Raskite eilutę, kuri remia arba paaiškina tikėjimo teiginio doktriną arba principą. Užrašykite, kokias įžvalgas, padedančias jums suprasti tą doktriną ar principą, randate toje Raštų eilutėje.
Užrašykite, kaip to tikėjimo teiginio supratimas ir priėmimas galėtų atnešti palaimas į kieno nors gyvenimą.
Vyresnysis L. Tomas Peris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino, kaip Tikėjimo Teiginių žinojimas gali būti ypač naudingas Bažnyčios nariams:
Paveikslėlis
Vyresnysis L. Tomas Peris
„Priėjau prie išvados, kad jeigu studijuočiau kiekvieno tikėjimo teiginio kontekstą, galėčiau paaiškinti ir apginti visus Evangelijos principus, kuriuos tik progai pasitaikius galėčiau išdėstyti kam nors, ieškančiam sugrąžintosios tiesos.
Kokia tai būtų didelė palaima, jeigu kiekvienas Bažnyčios narys mintinai išmoktų Tikėjimo Teiginius ir gerai žinotų kiekviename iš jų esančius principus. Būtume geriau pasiruošę dalytis Evangelija su kitais.
[…] Tikėjimo Teiginiai – ne mokslininkų grupės darbas, bet yra parašyti vieno įkvėpto žmogaus, kuris išsamiai ir glaustai paskelbė pagrindines Jėzaus Kristaus Evangelijos doktrinas. Juose yra aiškūs ir paprasti mūsų tikėjimo principų teiginiai ir jie yra stiprus pranašo Džozefo Smito turėto dieviško įkvėpimo įrodymas“ (“The Articles of Faith,” Ensign, May 1998, 23–24).
Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
Kaip aiškūs ir paprasti principų teiginiai gali padėti paaiškinti Evangeliją ir jos mokyti?
Aprašykite savo patyrimus, kada Tikėjimo Teiginiai arba juose esančios tiesos padėjo jums kam nors paaiškinti Evangeliją. Jeigu neturėjote tokio patyrimo, užrašykite, kokius klausimus, į kuriuos galima būtų atsakyti pagal Tikėjimo Teiginius, kiti gali užduoti dėl jūsų tikėjimo.
Galite nusistatyti tikslą studijuoti arba mintinai išmokti Tikėjimo Teiginius. Tai padės jums pasiruošti paaiškinti Evangelijos principus.
Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:
Pamoką „Brangiojo Perlo pasirodymas“ išstudijavau ir užduotis atlikau (data).
Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įspūdžius: