Doktrinos ir Sandorų 50

Įvadas

Pranašas Džozefas Smitas atvykęs į Kirtlandą, Ohajo valst., pastebėjo, kad tarp šventųjų prasibrovė „keisti prasimanymai ir klaidinančios dvasios“. Stengdamasis tai nugalėti, jis ėmė mokyti „atsargiai ir […] išmintingai“ (žr. History of the Church, 1:146). Vyresnysis Parlis P. Pratas grįžo iš misijos ir taip pat skyriuose už Kirtlando ribų regėjo panašų žmonių elgesį. Drauge su kitais jis nuvyko pas Džozefą, kad gautų nurodymų (žr. History of the Church, 1:170). 1831 m. gegužę pranašas kreipėsi į Viešpatį ir gavo apreiškimą, dabar užrašytą Doktrinos ir Sandorų 50 skyriuje. Šiame apreiškime Viešpats nurodė šventiesiems priimti Evangeliją ir jos mokyti tiesos Dvasia.

Doktrinos ir Sandorų 50:1–9

Viešpats įspėja Bažnyčios vyresniuosius apie klaidinančias dvasias

Ar žinote, ką reiškia ugdyti kitą žmogų? Tai reiškia kažką pakylėti – sustiprinti dvasiškai arba emociškai arba pamokyti ir apšviesti. Ar galite prisiminti atvejį savo gyvenime, kai jautėtės ugdomi, kai kas nors pamokė jus Evangelijos principų? Kada jautėte, kad padedate ugdyti kitus?

Prisiminkite šios pamokos įvadą. Nauji Bažnyčios nariai Kirtlande į pamaldas įtraukė keistus, garsius ir gluminančius veiksmus. Šie veiksmai įaudrino žmonių jausmus, bet neugdė.

Pranašas Džozefas Smitas rašė apie kai kuriuos sekimo klaidingomis dvasiomis padarinius: „Netrukus po to, kai Evangelija išplito Kirtlande, kol čia nebuvo Bažnyčios įgaliotinių, pasireiškė daugybė klaidinančių dvasių, buvo daugybė keistų vizijų ir pasirodė daugybė laukinių, entuziastingų prasimanymų; tokios dvasios pagauti vyrai išbėgdavo pro duris, kai kurie įlipdavo į medžius, rėkė ir darė visokius keistus dalykus; vienas vyras sekė paskui kamuolį, kurį sakė matęs skrendantį ore, kol priėjęs skardį nušoko ir pataikė ant medžio viršūnės, kas ir išgelbėjo jam gyvybę; buvo padaryta daugybė absurdiškų dalykų, skirtų Dievo Bažnyčiai užtraukti nemalonę, atitraukti Dievo Dvasią ir išrauti bei sunaikinti tuos šlovingus žmonių šeimai išgelbėti sukurtus principus“ (iš History of the Church, 4:580).

Kai kurie Bažnyčios vyresnieji negalėjo suprasti, kas dedasi, ir paprašė Džozefą Smitą patarimo. Jis pasiteiravo Viešpaties ir gavo apreiškimą, skirtą padėti šventiesiems ugdyti vienam kitą mokant ir mokantis Evangelijos tiesų.

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 50:1–3 ieškodami, kokia įtaka vedė šventuosius prie veiksmų, kurie nebuvo ugdantys. Kodėl, pasak 3 eilutės, Šėtonas siekė apgauti šventuosius?

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 50:4–9 ieškodami Viešpaties perspėjimo dėl kai kurių Bažnyčios narių Ohajuje. Veidmainis – tai toks žmogus, kurio darbai nesutampa su jo arba jos deklaruojamu tikėjimu arba kuris apsimeta esąs doras, bet toks nėra (žr. Mato 6:2). Doktrinos ir Sandorų 50:6, 8 pažymėkite, ką Viešpats pasakė apie tai, kas jiems bus.

Doktrinos ir Sandorų 50:10–36

Viešpats pareiškia, kad mokyti ir mokytis turime Dvasia

Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
1. Ko reikia norint efektyviai mokytis Evangelijos?
2. Ko reikia norint efektyviai mokytis Evangelijos?

Ieškodami atsakymų į šiuos klausimus, perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 50:13–20. Tai, ką atrasite, galite pasižymėti Raštuose ir įrašyti į sąrašą Raštų studijavimo žurnale. Atkreipkite dėmesį, kaip stipriai Viešpats akcentuoja Dvasios poreikį mokant ir mokantis Evangelijos.

Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
1. Kokie Šventosios Dvasios vaidmenys paminėti Doktrinos ir Sandorų 50:14?
2. Ką, jūsų manymu, reiškia Evangeliją skelbti „Dvasia“ (DS 50:14)? Ką, jūsų manymu, reiškia skelbti ją „kaip nors kitaip“ (DS 50:17)?
3. Ką, jūsų manymu, reiškia „priim[ti] [tiesos žodį] tiesos Dvasia“ (DS 50:19)? Ką, jūsų manymu, reiškia priimti jį „kaip nors kitaip“ (DS 50:19)?

Peržvelkite teminės Raštų rodyklės skiltyje „Šventoji Dvasia“ pateiktas nuorodas. Atraskite tas, kurios jums padeda suprasti, ką reiškia mokyti ir priimti (būti mokomiems) tiesą tiesos Dvasia.

Apibraukite tuos išvardintus atvejus, kai turėjote galimybę mokyti arba liudyti apie Evangeliją.

Šeimos namų vakare	Su draugais	Seminarijoje
Bažnyčios susirinkime	Namų mokyme

Kaip, atsiradus galimybei mokyti Evangelijos, jūsų pasirengimą ir mokymą veikia supratimas apie Šventąją Dvasią?

Apibraukite tuos išvardintus atvejus, kai buvote mokiniu:

Šeimos namų vakare	Su draugais	Seminarijoje
Bažnyčios susirinkime	Namų mokyme	Per pokalbį namuose

Pasirinkite vieną apibrauktą atvejį, kai mokėte arba buvote mokomi Dvasia. Šį patyrimą aprašykite savo Raštų studijavimo žurnale ir galite tuo, ko išmokote, pasidalyti su šeimos nariu arba draugu.

Pagalvokite, ką galite daryti, kad geriau sektųsi mokytis Dvasia.

Vyresnysis Džekas H. Gouslindas iš Septyniasdešimties papasakojo istoriją apie vaikiną, pastebėjusį, kad jo elgesys ir požiūris veikia sugebėjimą mokytis Dvasia:

„Kiek daug iš jūsų per sakramento susirinkimą sėdite „nuobodžiaujančia poza“? Žinote, kaip ta poza atrodo: per juosmenį palinkę priekin, smakras paremtas rankomis, alkūnės ant kelių, beprasmis žvilgsnis nukreiptas į grindis. Ar kada pagalvojote, kad patys renkatės, ar susirinkimas bus įdomus, ar ne? […]

Prezidentas Spenseris V. Kimbolas sakė, kad garbinimas „tai asmeninė atsakomybė, ir nesvarbu, kas bus pasakyta iš sakyklos, jei žmogus nori garbinti Viešpatį dvasioje ir tiesoje, jis gali tai daryti. […] Jei manote, kad pamaldos nevykusios, tai jūsų kaltė. Už jus niekas negarbins; patys turite artintis prie Viešpaties.“ (Ensign, Jan. 1978, p. 5.)

Vienas jaunuolis papasakojo, kaip pirmą kartą pajautė garbinimo dvasią. Tais metais, kai turėjo Aarono kunigystę, buvo atsidūręs prie aktyvumo ribos. Kai ateidavo į sakramento susirinkimą, paprastai sėdėdavo gale su grupele draugų ir nebuvo tikras pagarbumo pavyzdys. Vieną dieną jis šiek tiek pavėlavo ir prie draugų jau nebuvo laisvos vietos. Jis atsisėdo vienas ir pirmą kartą gyvenime maldų metu užmerkė akis, giedojo giesmes, klausėsi sakramento maldų ir atkreipė dėmesį į kalbančiuosius. Pirmos kalbos viduryje jis pajuto, kad akyse susitelkė ašaros. Šiek tiek susigėdęs jis apsižvalgė aplink – niekas kitas, rodos, nebuvo susijaudinęs. Jis nebuvo tikras dėl to, kas jam darosi, bet tas nutikimas pakeitė jo gyvenimą. Per tą susirinkimą jis iš tikrųjų pradėjo dvasiškai ruoštis tarnauti misijoje. Jis kažką pajuto ir, laimei, jis ėmėsi veiksmų ir taip sustiprino tuos jausmus“ (“Yagottawanna,” Ensign, May 1991, 46).

Raštų studijavimo žurnale aprašykite vieną būdą, kaip galite sustiprinti savo pastangas mokytis Dvasia.

Kaip galite atskirti, kada mokote ir mokotės Dvasia?

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 50:21–22 ieškodami Viešpaties nurodymo, kaip nustatyti, ar mokote ir mokotės Dvasia.

Kaip apibendrintumėte tose eilutėse užrašytus Viešpaties mokymus?

Skaitydami Doktrinos ir Sandorų 50:23–25 atkreipkite dėmesį į skirtumą tarp to, kas atsitinka mokant Dvasia, ir to, kas atsitinka mokant „kaip nors kitaip“(DS 50:17).

Kaip Viešpats apibūdina tokį mokymą, kuris neugdo? Kaip Jis apibūdina mokymą, kuris yra „iš Dievo“ (DS 50:24)?

Iš šių eilučių sužinome tokį principą: Tai, kas ateina iš Dievo, apšviečia ir ugdo, bet tai, kas ne iš Dievo, atneša sumaištį ir tamsą.

Kada jautėte, kad kažkas yra ne iš Dievo? Kaip Dvasia jums padėjo tai suprasti?

Kartais girdėsite ir matysite dalykus, skirtus griauti jūsų tikėjimą. Principai, kurių šiandien mokotės, padės jums įgyti apsaugą nuo tų dalykų. Mokydamiesi visada melskite Šventosios Dvasios ir skirkite ypač didelį dėmesį mokymo Dvasia įtakai. Iš Doktrinos ir Sandorų 50:13–22 eilučių sužinome, kad kai mokome ir mokomės Dvasia, suprantame vienas kitą, esame ugdomi ir džiūgaujame drauge. Tai skiriasi nuo sumaišties ir tamsos, kai ko nors yra mokoma „kaip nors kitaip“.

Doktrinos ir Sandorų 50:26–36 perskaitykite Viešpaties patarimą kunigijai dėl galios ir atsakomybės, kurias gavo su įšventinimu. Jis sakė, kad kunigijos atstovai turi tarnauti kitiems ir išlikti švarūs. Kai jie tai darys, Dievas jiems duos galios nugalėti tokias klaidinančias dvasias, kaip tos, kurios veikė kai kuriuos šventuosius.

Doktrinos ir Sandorų 50:37–46

Viešpats paragina Savo tarnus ir toliau augti malone ir tiesa ir patikina juos, kad yra su jais

Įsivaizduokite savo skyriaus ar apylinkės vaikus, užaugusius ir tarnaujančius nuolatinėse misijose. Ko jiems reikia norint pasiruošti tarnauti? Kuo mes panašūs į tuos vaikus?

Doktrinos ir Sandorų 50:37–46 Viešpats kalbėjo asmeniškai keliems 1831 m. tarnavusiems vyresniesiems. Tačiau Jo žodžiai taip pat tinka ir mums. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 50:40–46 ieškodami paguodžiančių ir nuraminančių žodžių. Galite pasižymėti tai, ką rasite.

Doktrinos ir Sandorų 50:40 Viešpats pasakė, kad „turite augti malone“. Ką, jūsų manymu, reiškia „augti malone“?

Ieškodami atsakymo į šį klausimą, galite perskaityti žodžio malonė paaiškinimą Raštų rodyklėje arba žinyne Ištikimi tikėjimui. Tai, ką sužinome iš Doktrinos ir Sandorų 50:37–46 eilučių, padeda mums suprasti, kad Gelbėtojas nori, jog augtume malone ir tiesos pažinimu ir kad pasitikėtume Juo. Lygiai taip, kaip Jis pažadėjo tiems vyresniesiems, jeigu Juo pasitikėsime ir stengsimės vykdyti Jo valią, Jis rūpinsis mumis.

Ką jums reiškia Gelbėtojo posakis „jūs esate mano“? Kaip šis patikinimas padeda jums „nebijo[ti]“ (DS 50:41)?

Kokie dar Doktrinos ir Sandorų 50:40–46 užrašyti žodžiai jums yra reikšmingi?

Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

Doktrinos ir Sandorų 50 skyrių išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).

Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įspūdžius: