Seminarija
25 dalis. 2 diena, Doktrinos ir Sandorų 113–14


25 dalis. 2 diena

Doktrinos ir Sandorų 113–114

Įvadas

1838 m. kovą, atvykęs į Far Vestą, Misūrio valst., pranašas Džozefas Smitas gavo apreiškimą, dabar užrašytą Doktrinos ir Sandorų 113 skyriuje. Apreiškime Viešpats atsakė į klausimus dėl Izaijo knygos eilučių. 1838 m. balandžio 17 d. Džozefas Smitas gavo apreiškimą, dabar užrašytą Doktrinos ir Sandorų 114 skyriuje. Šiame apreiškime Viešpats nurodė Dvylikos Apaštalų Kvorumo nariui Deividui V. Petenui ruoštis tarnauti misijoje.

Doktrinos ir Sandorų 113

Viešpats atsako į klausimus dėl Izaijo knygos eilučių

Ar kada nors jums buvo sunku suprasti, ką perskaitėte Raštuose?

Kai kuriose Raštų pranašystėse pateikiami sunkiai suprantami simboliai. Kai kurie broliai Far Veste, Misūrio valst., paprašė Džozefo Smito paaiškinti Izaijo knygos ištraukas. Viešpaties apreikšti atsakymai į šiuos klausimus užrašyti Doktrinos ir Sandorų 113 skyriuje.

Paveikslėlis
Izaijo raštai

Izaijas

  1. Raštų studijavimo žurnale išvardinkite Doktrinos ir Sandorų 113 pateiktus klausimus ir Viešpaties duotus atsakymus.

Doktrinos ir Sandorų 113:1–2 gerai paaiškina žodžio „kelmas“ prasmę. Ši informacija padės jums geriau suprasti kelmo simbolį: Jėzus Kristus kilo iš Dovydo tėvo Jesės giminės. Izaijo 11:1 pavartotas žodis kelmas yra išverstas iš hebrajų kalbos žodžio, reiškiančio medžio kamieną, nukirstą arba tik pasodintą medį.

Pagalvokite, ką reiškia Doktrinos ir Sandorų 113:3–6 minimos atžala ir šaknys. Apsvarstykite vyresniojo Briuso R. Makonkio iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo duotą išaiškinimą: „Argi mes neteisūs, teigdami, kad čia minimas pranašas yra Džozefas Smitas, kuriam buvo suteikta kunigystė, kuris gavo karalystės raktus ir kuris mūsų Evangelijos laikotarpyje iškėlė vėliavą, kad surinktų Viešpaties žmones? Ir ar jis nėra „tarnas Kristaus rankose, kuris dalinai yra Jesės palikuonis ir taip pat Efraimo, arba Juozapo namų, kuriam suteikta daug galios“? (DS 113:4–6.) Tie, kieno ausys jautrios Visagalio šnabždesiams, supras viso to prasmę“ (The Millennial Messiah: The Second Coming of the Son of Man [1982], 339–340).

Paveikslėlis
kelmas

Ką yra padaręs Džozefas Smitas, būdamas „tarnas Kristaus rankose“ (DS 113:4)?

Galvodami apie šaknų reikšmę, išstudijuokite Doktrinos ir Sandorų 113:5–6.

Kodėl šaknys galėtų reikšti Džozefą Smitą?

Remdamiesi tuo, ko išmokote iš 6 eilutės, užbaikite šį teiginį: Džozefas Smitas gavo karalystės raktus, kad ir kad pastarosiomis dienomis. Prie 6 eilutės galite užsirašyti nuorodą į Doktrinos ir Sandorų 110:11.

Viešpačiui apreiškus atsakymus į klausimus dėl Izaijo 11 skyriaus, Elijas Higbis paklausė apie Izaijo 52 skyrių.

Išstudijuokite Doktrinos ir Sandorų 113:7–10 ir baikite pildyti šią lentelę:

Doktrinos ir Sandorų 113:7–8

Doktrinos ir Sandorų 113:9–10

Ką mes turime „apsivilkti“?

Ką Viešpats žada tiems, kurie atgailaus ir sugrįš pas Jį?

Ką, jūsų manymu, tai reiškia?

Ką, jūsų manymu, tai reiškia išsklaidytiems izraelitams?

  1. Savo Raštų studijavimo žurnale išvardinkite, kokiais būdais Viešpats gali vadovauti ir teikti stiprybės siekiantiems pas Jį sugrįžti žmonėms.

Doktrinos ir Sandorų 114

Viešpats įsako Deividui V. Petenui ruoštis tarnauti misijoje

Vienas iš žmonių, kuriuos Viešpats pasirinko stiprinti Sionę, buvo vyras, vardu Deividas V. Petenas.

Prie Bažnyčios Deividas V. Petenas prisijungė 1832 m. birželio 15 d. 1835 m. jis buvo įšventintas į apaštalus. Jis turėjo išgydymo dovaną ir buvo itin drąsus ir stiprus vyras. Jis drąsiai gynė savo tikėjimą ir pranašą Džozefą Smitą. Misūryje gindamas šventuosius nuo gaujų Deividas Petenas buvo žinomas kaip „vadas Bebaimis“. (Lycurgus A. Wilson, Life of David W. Patten: The First Apostolic Martyr [1900], 5–8, 14–17, 48–49, 62.)

Vyresnysis Petenas paprašė pranašo Džozefo Smito gauti apreiškimą jo vardu. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 114:1 ir raskite, ką Viešpats norėjo, kad vyresnysis Petenas darytų.

1838 m. rudenį, praėjus šešiems mėnesiams po apreiškimo, kuriame vyresniajam Petenui buvo įsakyta vykti į misiją, jis pateko į mūšį prie Kreivosios upės, šalia šventųjų gyvenvietės centrinio Misūrio vakaruose. 1838 m. spalį gaujos užpuolė kai kurių šventųjų namus, liepė jiems išvykti iš valstijos ir tris vyrus paėmė įkaitais. Šventųjų milicija, sužinojusi, kad gauja planuoja tą naktį pagrobtuosius nužudyti, jiems gelbėti surinko dvi grupes. Vienai iš jų vadovavo vyresnysis Deividas V. Petenas. Prieš auštant, vyresniojo Peteno grupei ruošiantis keltis per Kreivąją upę, netoliese pasislėpę gaujos nariai ėmė šaudyti. Įvyko trumpas susišaudymas ir abiejose kovotojų pusėse keletas vyrų, tarp jų vyresnysis Petenas, buvo sužeisti.

Paveikslėlis
mūšis

Mūšis prie Kreivosios upės Misūryje

Vyresnysis Petenas mirė praėjus kelioms valandoms po mūšio. Jo tikėjimas sugrąžintąja Evangelija buvo toks stiprus, kad kartą jis pasakė pranašui Džozefui Smitui, jog nori už tai mirti. „Didžiai sujaudintas pranašas smarkiai nuliūdo. „Nes, – pasakė jis Deividui, – jei tokį tikėjimą, kaip tavo, turintis žmogus ko nors prašo Viešpaties, paprastai jis tai gauna.“ Antrą dieną po to mūšio, per vyresniojo Peteno laidotuves Far Veste, pranašas Džozefas Smitas pagerbė jį tokiais žodžiais: „Čia guli žmogus, kuris padarė būtent tai, ką sakė, – padėjo savo gyvybę už draugus.“ (Žr. Church History in the Fulness of Times Student Manual, 2nd ed. [Church Educational System manual, 2003], 199–200; quoting Life of David W. Patten, 53; History of the Church, 3:175).

Vyresnysis Petenas žuvo tuo metu, kai būdamas ištikimas tikėjimui, ruošėsi tarnauti misijoje. Jam taip pat rūpėjo tikėjimui neištikimi artimi draugai šventieji, tarp kurių buvo ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo narių. Mirties patale jis sušuko: „O, kad jie būtų mano padėtyje! Nes jaučiu, kad išlaikiau tikėjimą, nuėjau savo kelią, štai padėta karūna, kurią man duos Viešpats, teisingas Teisėjas [žr. 2 Timotiejui 4:7–8].“ Savo žmonai jis pasakė: „Kad ir ką darytum, tik neišsižadėk tikėjimo“ (Heber C. Kimball, in Life of David W. Patten, 69).

Iš vyresniojo Peteno pavyzdžio galime išmokti vieną tiesą: Jei einame Viešpaties nurodytu keliu, būsime pasiruošę viskam, ką Jis mums skirs.

  1. Savo Raštų studijavimo žurnale atsakykite į klausimą, ar kada nors pasekėte Viešpaties patarimu ir ar pastebėjote, kad Jis paruošė jus kažkam, ko visai nesitikėjote? Jei panašaus įvykio neprisimenate, šį klausimą aptarkite su šeimos nariu arba draugu. Užsirašykite tai, ką sužinosite.

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 114:2 ieškodami, kas, pasak Viešpaties, nutiks išsižadantiems Jo vardo. (Šioje eilutėje žodis vyskupavimas nurodo vieno žmogaus atsakomybes, ne vyskupo su patarėjais kartu. Žr. Psalmių 109:9; Apaštalų darbų 1:20; Raštų rodyklę, „Vyskupas“.)

Kai keletas Dvylikos Apaštalų Kvorumo narių tapo neištikimi tikėjime, vietoje jų tarnauti buvo pašaukti kiti. Tai buvo nauji apaštalai Džonas Teiloras ir Vilfordas Vudrafas, ištikimai tarnavę misijoje Anglijoje ir tūkstančiams padėję pažinti sugrąžintąją Evangeliją.

  1. Savo Raštų studijavimo žurnale trumpai aprašykite, kaip galite sekti Viešpaties patarimu darydami tai, ko Jis tikisi iš jūsų.

  2. Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

    Doktrinos ir Sandorų 113–114 skyrius išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).

    Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įspūdžius:

Spausdinti