Doktrinos ir Sandorų 117–120

Įvadas

1838 m. liepos 8 d. Far Veste, Misūrio valst., pranašas Džozefas Smitas gavo keturis apreiškimus, dabar užrašytus Doktrinos ir Sandorų 117–120 skyriuose. Pirmajame apreiškime (DS 117) Viešpats įsakė Viljamui Marksui ir Njuelui K. Vitniui sutvarkyti savo verslą Kirtlande, Ohajo valst., ir prisijungti prie Far Veste besirenkančių ištikimų šventųjų. Viešpats taip pat įsakė Oliveriui Greindžeriui vykti į Kirtlandą atstovauti Pirmajai Prezidentūrai. Antrajame apreiškime (DS 118) Viešpats pašaukė naujus apaštalus į atkritusiųjų vietas, o visus Dvylikos Kvorumo narius pašaukė tarnauti misijose Didžiojoje Britanijoje. Trečiajame ir ketvirtajame apreiškimuose, užrašytuose Doktrinos ir Sandorų 119 ir 120 skyriuose, Viešpats mokė dešimtinės doktrinos ir Bažnyčios vadovams apreiškė nurodymus, kaip naudoti dešimtinės lėšas.

Doktrinos ir Sandorų 117:1–11

Viešpats įsako Viljamui Marksui ir Njuelui K. Vitniui skubiai sutvarkyti savo verslą ir išvykti iš Kirtlando

Pirmojoje Doktrinos ir Sandorų 117 skyriaus dalyje Viešpats kreipėsi į Viljamą Marksą ir Njuelą K. Vitnį. Viljamas Marksas buvo Kirtlando kuolo prezidentas. Jis turėjo prekybos knygomis verslą. Njuelas K. Vitnis Kirtlande tarnavo vyskupu. Jis buvo klestintis verslininkas, daug savo turto paskyręs Bažnyčiai.

1838 m. balandžio 26 d. Viešpats įsakė šventiesiems rinktis Far Veste, Misūrio valst., ir kitose vietose (žr. DS 115:17–18). 1838 m. liepos 6 d. 500 šventųjų grupė iš Kirtlando apylinkių, žinoma Kirtlando stovyklos vardu, išvyko į Misūrį (žr. Church History in the Fulness of Times Student Manual, 2nd ed. [Church Educational System manual, 2003], 179). Prezidentas Marksas ir vyskupas Vitnis liko Kirtlande.

Doktrinos ir Sandorų 117:1–3 skaitome, kad Viešpats įsako Viljamui Marksui ir Njuelui K. Vitniui skubiai sutvarkyti savo verslą ir išvykti iš Kirtlando. Jie turėjo iškeliauti, kol Viešpats tame krašte neatsiuntė sniego. Kitaip tariant, jiems reikėjo išvykti per keturis mėnesius.

Skaitydami Doktrinos ir Sandorų 117:4–5 užrašytus Viešpaties žodžius, pastebėsite, kad šie vyrai perdėtai rūpinosi Bažnyčios turtu Kirtlande.

Atkreipkite dėmesį į 4 eilutėje užduotą klausimą: „Ką man reiškia turtas?“ Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 117:5–8 ieškodami priežasčių, kodėl Viešpats tai pasakė. (Gali būti pravartu žinoti, kad frazė „Olaha Šinehos lygumos“ reiškia Adam Ondi Amano apylinkes Misūryje.)

Įsivaizduokite prieš save pastatytą didelį ąsotį jūsų mėgstamiausio gėrimo ir didelę tuščią stiklinę. Po to įsivaizduokite, kad kažkas įpila į stiklinę mažą to gėrimo lašą. Ko labiau norėtumėte – pilnos stiklinės ar lašo? Kodėl?

Ką, jūsų manymu, reiškia „geisti to, kas yra tik lašas, ir nepaisy[ti] svaresnių dalykų“? (DS 117:8.) „Geisti“ reiškia norėti to, ką turi kitas. Kodėl turtų išsaugojimas Kirtlande buvo „lašas“, palyginti su nauda paklusus Viešpaties įsakymams rinktis Misūryje?

Raštų studijavimo žurnale aprašykite, ko šiuos vyrus mokė Viešpats apie turtų, kurių jie geidė, palyginimą su Jo galia juos palaiminti.

Doktrinos ir Sandorų 117:5–8 galime rasti principą, paaiškinantį, kas atsitinka, jei geidžiame žemiškų dalykų. Šį principą galime apibūdinti taip: Geisdami žemiškų dalykų galime pradėti nepaisyti svaresnių.

Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
1. Kokie žemiški „lašai“ jūsų gyvenime gali privesti prie svaresnių Evangelijos dalykų nepaisymo?
2. Kaip galite savo dėmesį sutelkti į amžinosios svarbos dalykus?

Doktrinos ir Sandorų 117:10 skaitome, kad Viljamą Marksą Viešpats pašaukė toliau tarnauti vienu iš Bažnyčios vadovų, kai nuvyks į Far Vestą Misūrio valst. Viešpats taip pat pasakė, kad, jei prezidentas Marksas bus „ištikimas nedaugelyje dalykų“, jis „valdys daugelį dalykų“ (taip pat žr. Mato 25:23).

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 117:11 ieškodami, kaip Viešpats papeikė Njuelą K. Vitnį. Toje eilutėje minimi nikolaitai buvo senovės religinės sektos nariai. Jie tvirtino esą krikščionys, bet nutolo nuo Evangelijos principų ir ėmėsi pasaulio papročių. Pavyzdžiui, garbindami Dievą jie darydavo seksualines nuodėmes. (Žr. Bible Dictionary, “Nicolaitans”; Doctrine and Covenants Student Manual, 2nd ed. [Church Educational System manual, 2001], 290.)

Kodėl Njuelo K. Vitnio veiksmai būtų panašūs į nikolaitų, jeigu jis nutartų susitelkti į Kirtlande esančius turtus, bet ne į šventųjų surinkimą?

Rūpindamiesi Bažnyčios turtu Ohajuje ir dėl persekiojimų Misūryje Viljamas Marksas ir Njuelas K. Vitnis nespėjo nuvykti pas šventuosius į Far Vestą. Tačiau jie pakluso Viešpaties nurodymams, liko ištikimi ir vėliau su šventaisiais susitiko Navū, Ilinojaus valst., kur Viljamas Marksas tarnavo kuolo prezidentu, o Njuelas K. Vitnis – vyskupu.

Doktrinos ir Sandorų 117:12–16

Viešpats įgalioja Oliverį Greindžerį tvarkant verslo reikalus Kirtlande atstovauti Pirmajai Prezidentūrai

Pagalvokite apie pašaukimus ir paskyrimus, kuriuos galite gauti. Tai galėtų būti tarnavimas klasės arba kvorumo prezidentūroje, kalba sakramento susirinkime, tarnavimas namų mokytoju, susidraugavimas su kuo nors arba tarnavimas nuolatiniu misionieriumi. Kokių aukų gali pareikalauti šie pašaukimai?

namų mokytojai pakeliui į susitikimą — Turintys Aarono kunigystę vaikinai gali tarnauti namų mokytojais.

Viešpats įsakė vyrui, vardu Oliveris Greindžeris, išvykti iš Far Vesto ir grįžti į Kirtlandą Ohajo valstijoje „uoliai kovo[ti] dėl mano Bažnyčios Pirmosios Prezidentūros išpirkimo“ (DS 117:13). Jis turėjo parduoti Bažnyčios turtą ir sutvarkyti Džozefo Smito verslo reikalus. Tai reiškė, kad Oliveris, būdamas beveik aklas, turėjo daug ką paaukoti. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 117:12–15 ir raskite, kokias palaimas Viešpats pažadėjo Oliveriui už šio pavedimo vykdymą.

Atkreipkite dėmesį į 13 eilutėje užrašytus Viešpaties žodžius „man jo auka bus šventesnė už jo pelną“. Tai reiškia, kad Viešpačiui Oliverio auka buvo svarbesnė už pinigus, kuriuos Oliveris gaus vykdydamas savo pavedimą. Iš šios eilutės galime pasimokyti tokio principo: Aukas, kurias aukojame tarnaudami Viešpačiui, Jis laiko šventomis. 13 eilutėje pasižymėkite šio principo mokančius žodžius.

Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
1. Kodėl jums svarbu iš visų jėgų stengtis įvykdyti savo bažnytinį paskyrimą arba pašaukimą?
2. Ką jaučiate galvodami, kad aukas, kurias aukojame tarnaudami Viešpačiui, Jis laiko šventomis?

Oliveris Greindžeris mirė Kirtlande 1841 m. rugpjūčio 25 d. Tuo metu jis vis dar buvo Pirmosios Prezidentūros atstovas verslo reikalams. Jis taip pat buvo pašauktas pirmininkauti Bažnyčiai Kirtlande. Nors ne visus Bažnyčios reikalus jam pavyko sutvarkyti, jis darbavosi stengdamasis išsaugoti Bažnyčios sąžiningumą ir gerą vardą. Jis buvo ištikimas Viešpačiui ir pranašui Džozefui Smitui.

Rekomendaciniame laiške Džozefas Smitas ir kiti Pirmosios Prezidentūros nariai apibūdino Oliverį kaip „labai dorą ir morališkai tyrą, ir galiausiai […] tikrą Dievo vyrą“ (in History of the Church, 3:350). Prezidentas Boidas K. Pakeris iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo sakė:

„Ką nuveikė Oliveris Greindžeris, kad jo vardas būtų šventai prisimenamas? Tiesą sakant, nieko ypatingo. Svarbu ne tai, ką jis nuveikė, bet koks jis buvo. […]

Viešpats nesitikėjo, kad Oliveris bus tobulas, ir galbūt net nesitikėjo, kad jam pavyks atlikti užduotį. […]

Negalime visą laiką tikėtis, kad mums pavyks, bet galime stengtis iš visų jėgų“ (“The Least of These,” Ensign or Liahona, Nov. 2004, 86).

Doktrinos ir Sandorų 118

Viešpats paskiria naujus apaštalus ir visus apaštalus pašaukia tarnauti misijose

1838 m. liepos 8 d. Viešpats pašaukė naujus apaštalus norėdamas pakeisti atsimetusius. Dvylika apaštalų Viešpats pašaukė skelbti Evangeliją.

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 118:4–5 ir raskite, kur skelbti Evangeliją Viešpats nurodė Dvylikai. Žodžiai „per didžiuosius vandenis“ nurodo kėlimąsi per Atlanto vandenyną į Didžiąją Britaniją. Skaitydami Doktrinos ir Sandorų 118:5 atkreipkite dėmesį, kur jie turi susirinkti prieš išvykdami į misijas. Taip pat atkreipkite dėmesį į datą, kada, pasak Viešpaties, jie ten turi susirinkti.

Praėjus keliems mėnesiams po šio apreiškimo, persekiojimas Misūryje sustiprėjo. Galiausiai šventieji buvo išvaryti iš valstijos. Šiomis aplinkybėmis Dvylikai buvo sunku susirinkti Far Veste ir įvykdyti Viešpaties įsakymą. Daug Misūrio gyventojų atvirai gyrėsi, kad sutrukdys šiam apreiškimui išsipildyti. Bet Dvylika buvo pasiryžę paklusti Viešpaties įsakymui.

1839 m. balandžio 26 d. rytą Dvylikos Apaštalų Kvorumo nariai susirinko šventyklos sklype. (Ne visi ištikimi kvorumo nariai galėjo ten būti. Keletas iš jų buvo įkalinti.) Jie atnaujino šventyklos pamatų klojimą (žr. DS 115:11) padėdami didelį akmenį prie pietrytinio sklypo kampo. Jie įšventino naujus apaštalus, kurie turėjo užimti laisvas vietas Dvylikos Kvorume. Tada, priešų nepastebėti, jie išvyko. (Išsamesnį šių įvykių aprašymą galima rasti knygoje Teachings of Presidents of the Church: Wilford Woodruff [2004], 139–141.)

kertinis šventyklos akmuo — Kertinis Far Vesto šventyklos Misūryje akmuo buvo padėtas 1838 m. liepą.

Doktrinos ir Sandorų 119–120

Viešpats apreiškia dešimtinės įstatymą

Doktrinos ir Sandorų 119 ir 120 skyriuose užrašyti du apreiškimai apie dešimtinės įstatymą. Apreiškime, užrašytame Doktrinos ir Sandorų 120, Viešpats nurodė sudaryti tarybą, kuri vadovautų naudojant Bažnyčios dešimtinės lėšas. Šiais laikais kiekviena apylinkė ir skyrius dešimtinės lėšas pateikia vyriausiajai Bažnyčios valdybai ir šiai tarybai, vadinamai Dešimtinės panaudojimo taryba. Vietiniai vadovai nesprendžia, kaip panaudoti dešimtinės lėšas.

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 119:1–4. Gali būti pravartu žinoti, kad 4 eilutėje pavartotas žodis pajam[os] reiškia pelną arba uždarbį.

Prezidentas Hovardas V. Hanteris paaiškino: „Įstatyme paprasčiausiai sakoma „vieną dešimtąją iš savo pajamų“. Pajamos reiškia pelną, naudą, prieaugį. Tai darbuotojo atlyginimas, verslo operacijų atneštas pelnas, ką nors auginančio ar gaminančio gautas prieaugis ar iš kitų šaltinių gauta nauda. Viešpats sakė, kad tai bus nuolatinis įstatymas „per amžius“, kaip kad buvo praeityje“ (iš Conference Report, Apr. 1964, 35).

Skaitydami šiuos Bažnyčios prezidentų žodžius, bandykite rasti, kokias palaimas galite gauti mokėdami dešimtinę:

Prezidentas Haroldas B. Ly sakė, jog Viešpats pažadėjo atidaryti „dangaus langus“, kad palaimintų dešimtinės mokėtojus (žr. Malachijo 3:8–11): „Dangaus langų atvėrimas, be abejo, reiškia apreiškimus iš Dievo tam, kas nori taip aukotis“ (“The Way to Eternal Life,” Ensign, Nov. 1971, 16).

Prezidentas Heberis Dž. Grantas kalbėjo apie dvasines palaimas, kurias gauname mokėdami dešimtinę: „Besilaikantieji dešimtinės įstatymo ima klestėti. Kai kalbu apie klestėjimą, tai omenyje turiu ne vien dolerius ir centus. […] Tikru klestėjimu aš laikau vieną dalyką, kas visiems gyviesiems vyrams ir moterims turi didžiausią vertę – Dievo pažinimo ir liudijimo augimą, o taip pat galią gyventi pagal Evangeliją ir sugebėjimą įkvėpti savo šeimą daryti tą patį. Tai yra pats tikriausias klestėjimas“ (Teachings of Presidents of the Church: Heber J. Grant [2002], 124).

Prezidentas Grantas taip pat mokė, kaip galime būti palaiminti finansiškai, kai mokame dešimtinę: „Jei aukojame pagal išgales, jei mokame dešimtinę, kad ir kokios mažos būtų mūsų pajamos, […] Dievas, mūsų Dangiškasis Tėvas, padaugins likusius devynis iš dešimties dolerių arba likusius keturiasdešimt penkis centus iš penkiasdešimties ir jūs gausite pakankamai išminties pasinaudoti jais pranašesniu būdu, taip, kad būdami sąžiningi, nieko neprarasite“ (Teachings: Heber J. Grant, 124–125).

Raštų studijavimo žurnale atsakykite į klausimą, kaip buvote palaiminti už paklusnumą dešimtinės įstatymui?
Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

Doktrinos ir Sandorų 117–120 skyrius išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).

Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įspūdžius: