Doktrinos ir Sandorų 124:84–145; 125–126

Įvadas

1841 m. sausio 19 d. gautame apreiškime (Doktrinos ir Sandorų 124:84–145) pateikiamas Viešpaties patarimas konkretiems Bažnyčios nariams. Viešpats taip pat išvardija pašauktus tarnauti į įvairias vadovaujamas kunigijos pareigas. Doktrinos ir Sandorų 125 skyriuje užrašytą apreiškimą, kuriame Viešpats apreiškė savo valią dėl šventųjų susirinkimo Ajovoje, pranašas Džozefas Smitas gavo 1841 m. kovą. 1841 m. liepos 9 d. pranašas gavo apreiškimą, dabar užrašytą Doktrinos ir Sandorų 126 skyriuje. Apreiškime Viešpats pasakė Brigamui Jangui, kad jam nereikės palikti savo šeimos ir tarnauti misijose.

Doktrinos ir Sandorų 124:84–122

Viešpats duoda patarimų konkretiems asmenims

Prisiminkite atvejį, kai kas nors davė jums geranorišką patarimą. Ar pasinaudojote tuo patarimu? Kodėl taip arba ne?

Doktrinos ir Sandorų 124:84–118 Viešpats kai kuriems Bažnyčios nariams davė asmeninių patarimų, kurie, jeigu jų bus laikomasi, žadėjo didžias palaimas. Perskaitykite toliau pateiktas Raštų ištraukas ir raskite, kuo panašūs šiems žmonėms duoti patarimai. (Gali būti pravartu žinoti, kad Raštuose žodis patarimas reiškia vedimą, vadovavimą, nurodymus. Galite pasižymėti panašius patarimus.)

89–90 eilutės (Viljamas La)
94–96 eilutės (Hairumas Smitas)
111–114 eilutės (Amosas Deivisas)
115–118 eilutės (Robertas Fosteris)

Peržvelkite perskaitytas eilutes ir paieškokite, kokias palaimas Viešpats pažadėjo, jei šie vyrai laikysis Jo duotų patarimų. Tuščiose vietose išvardinkite Viešpaties jiems pažadėtas palaimas:

Iš šių eilučių sužinome principą, taikomą visiems Dievo vaikams, kad, jei įsiklausysime į pranašų patarimus, mums viskas bus gerai.

Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
1. Kokį konkretų patarimą Bažnyčios prezidentas yra davęs per pastaruosius metus?
2. Kaip buvote palaiminti, kad įsiklausėte į pranašų žodžius?

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 124:84 ir raskite, ką, pasak Viešpaties, darė Bažnyčios narys, vardu Almonas Babitas, užuot sekęs Bažnyčios Prezidentūros patarimu. Gali būti naudinga žinoti, kad frazė „auksinis veršis“ reiškia stabą, arba netikrą dievą, kurį padarė Aaronas Izraelio vaikams, kol Mozė buvo ant Sinajaus kalno (žr. Išėjimo 32). Tai simbolis žemiškų dalykų, galinčių atitraukti mūsų dėmesį ir užkirsti kelią dvasiniams palaiminimams.

Anot 84 eilutės, Almono Babito „auksinis veršis“ buvo jo noras įtvirtinti savo patarimą, o ne sekti Pirmosios Prezidentūros patarimu.

Perskaitykite Spenserio V. Kimbolo perspėjimą apie daugybę netikrų dievų, kuriuos šiais laikais garbina žmonės, ir pagalvokite, kaip tie šių dienų stabai pakeičia norą sekti gyvaisiais pranašais:

„Šiuolaikiniais stabais, arba netikrais dievais, gali būti apranga, namai, verslai, mechanizmai, automobiliai, jachtos ir galybė kitokių materialių dalykų, nukreipiančių nuo kelio į dieviškumą. Ar ką nors keičia tai, kad šie dalykai neturi stabo pavidalo?

[…] Nematerialūs dalykai mums taip pat lengvai tampa dievais. Laipsniai ir apdovanojimai bei titulai gali tapti stabais. […] Per įgytą [mokslo] laipsnį pasiekiami turtai ir saugumas atrodo taip patraukliai, kad [tarnavimas] misij[oje] pasilieka antroje vietoje. Kai kas, studijuodamas koledže, nesirūpina tarnavimu Bažnyčioje, pasirinkdamas pasaulietišką mokymą ir ignoruodamas savo sudarytas dvasines sandoras.

[…] Daugelis garbina medžioklę, žvejybą, atostogas, savaitgalio iškylas bei išvykas. Kitų stabai yra įvairios sporto šakos, krepšinis, futbolas, korida ar golfas. Šie siekiai dažnai trukdo garbinti Viešpatį ir tarnauti prisidedant prie Dievo karalystės statymo. Į tai įsitraukusiems ši pastaba gali atrodyti nerimta, bet ji parodo, kam jie yra ištikimi ir lojalūs.

Dar žmonės kaip kitą stabą garbina valdžią ir prestižą. Siekdami sėkmės daug kas trypia kojomis dvasines ir neretai etines vertybes. Šie galios, turtų ir įtakos dievai daug reikalauja ir yra tokie pat realūs, kaip Izraelio vaikų aukso veršiai tyruose“ (The Miracle of Forgiveness [1969], 40–42).

Raštų studijavimo žurnale atsakykite: Kada žmonės savo patarimą laiko svarbesniu už mums šiomis dienomis per pranašus Viešpaties duodamą patarimą?

Atminkite, kad galite pasitikėti ir sekti pranašų patarimais ir nurodymais, nes jie kalba Viešpaties žodžius (žr. DS 1:38).

Doktrinos ir Sandorų 124:119–122 duoti papildomi nurodymai dėl Navū namų – būsimo nuosavo Bažnyčios viešbučio.

Doktrinos ir Sandorų 124:123–145

Viešpats išvardija pašauktus tarnauti į įvairias vadovaujamas kunigijos pareigas

Išvardinkite keletą vadovaujamų pareigų Bažnyčioje:

Doktrinos ir Sandorų 124:123–145 Viešpats išvardijo, kurie konkretūs asmenys kurias kunigijos pareigas eis. Perskaitykite 123–142 eilutes ieškodami Viešpaties paminėtų vadovaujamų pareigų. Pridėkite prie sąrašo tas, kurių jame nebuvo.

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 124:143 ir raskite priežastį, kodėl Viešpats pašaukia kunigijos vadovus ir suteikia jiems kunigystės raktus.

Iš šios eilutės sužinome tokią tiesą: Kunigijos vadovus Viešpats pašaukia vadovauti tarnystės darbui ir padėti tobulinti šventuosius. (Tarnystės darbas ir šventųjų tobulinimas reiškia darbą padedant visiems Dangiškojo Tėvo vaikams priartėti prie Jo ir vertiems sugrįžti į Jo akivaizdą.) Siūlome Raštuose pasižymėti šio principo mokančius žodžius ir frazes.

Savo Raštų studijavimo žurnale aprašykite vieną ar du atvejus, kai kunigijos vadovai padėjo jums priartėti prie Dangiškojo Tėvo.

Doktrinos ir Sandorų 125

Viešpats nurodo šventiesiems rinktis į Jo paskirtas vietas

1838–1839 m. žiemą iš Misūrio išvaryti šventieji, nukeliavę iki Ilinojaus ir Ajovos, įsikūrė abiejose Misisipės pusėse. Doktrinos ir Sandorų 125 užrašytas apreiškimas buvo gautas 1841 m. kovą ir jame apreikšta Viešpaties valia dėl šventųjų Ajovos teritorijoje. Skaitydami Doktrinos ir Sandorų 125 ieškokite, kokius nurodymus Viešpats davė šiems šventiesiems.

Doktrinos ir Sandorų 126

Iš Brigamo Jango nereikalaujama palikti savo šeimos ir tarnauti misijose

Įsivaizduokite, kaip jaustumėtės, jeigu jums reikėtų ateinančias penkias vasaras palikti savo šeimą ir vykti į Viešpaties misijas, o po to būtumėte dar beveik penkeriems metams pašaukti tarnauti misijoje svetimoje šalyje. Kaip jaustumėtės, jeigu jums tektų tiek daug kartų skirtis su savo šeima? Kaip jaustumėtės, jeigu jums reikėtų pasirūpinti šeimos poreikiais?

Po to, kai 1832 m. balandį Brigamas Jangas prisijungė prie Bažnyčios, kitus devynerius metus jis tarnavo septyniose misijose. Pirmoji jo misija buvo tų pačių metų, kai jis pasikrikštijo, žiemą. Penkios kitos misijos bei dalyvavimas Sionės stovykloje vyko kiekvieną 1833–1837 m. vasarą. Šios misijos trukdavo nuo trijų iki penkių mėnesių. 1839 m. Brigamas Jangas drauge su kitais apaštalais buvo pašauktas tarnauti misijoje Didžiojoje Britanijoje. Jie pakluso Viešpaties nurodymams ir 1839 m. balandžio 26 d. išvyko į šią misiją iš Far Vesto (žr. DS 118). Kitus kelis mėnesius Brigamas su kitais apaštalais praleido Ajovoje ir Ilinojuje, rengdamiesi kelionei į Didžiąją Britaniją. 1839 m. vasarą tą kraštą užgriuvo maliarijos epidemija ir jie taip pat susirgo.

Perskaitykite toliau pateiktą Brigamo Jango pasakojimą, ieškodami, su kokiu nusiteikimu Brigamas norėjo tarnauti Viešpačiui, nors buvo toks ligotas, kad be kitų pagalbos negalėjo įlipti į vežimą: „Buvau pasiryžęs vykti į Angliją arba mirti bandydamas išvykti. Buvau tvirtai apsisprendęs daryti tai, ko iš manęs reikalauja gyvenimo ir išgelbėjimo Evangelija, arba mirti stengdamasis tai daryti“ (Teachings of Presidents of the Church: Brigham Young [1997], 5).

Brigamo Jango misionieriška tarnystė reikalavo ir jo šeimos pasiaukojimo. Perskaitykite, kokiomis aplinkybėmis gyveno Brigamo šeima jam išvykstant į misiją Didžiojoje Britanijoje:

Į Didžiąją Britaniją Brigamas Jangas išvyko iš Montroso, Ajovos valst., 1839 m. rugsėjo 14 d., vos 10 dienų po to, kai jo žmona Meri Ana pagimdė ketvirtąjį vaiką. Meri Ana taip pat sirgo maliarija. Po sutuoktuvių ji jau penktą kartą siuntė Brigamą į misiją. Prieš metus išvaryti iš namų ir praradę Misūryje beveik visą savo turtą, jie gyveno dideliame skurde. Meri Anai Brigamas tegalėjo palikti 2,72 dolerio pragyvenimui. Brigamas ir Meri Ana tikėjo, kad Viešpats pasirūpins jais, ir pasikliovė Viešpaties pažadu, kad apaštalų šeimomis bus pasirūpinta, kol jie bus išvykę į misijas (žr. DS 118:3).

Kai vyresnieji Brigamas Jangas, Heberis Č. Kimbolas ir Džordžas A. Smitas keliavo į Jungtinių Valstijų rytus, kad galėtų išvykti į misiją Didžiojoje Britanijoje, „Brigamas įkišdavo ranką į savo lagaminą ir visada rasdavo tiek pinigų, kiek reikėdavo naujam bilietui kitam kelionės etapui. Jis manė, kad Heberis papildo jų fondą, bet vėliau sužinojo, kad tai buvo ne jis. Broliai pradėjo savo kelionę turėdami 13,50 paaukotų dolerių, bet bilietams išleido daugiau kaip 87 dolerius. Jie neturėjo jokio supratimo, kaip lagamine atsirado papildomų pinigų, „nebent koks nepastebėtas dangiškojo pasaulio pasiuntinys taip paskatino Evangelijos skelbimą“ [in Leonard J. Arrington, Brigham Young: American Moses [1985], 77.]” (Church History in the Fulness of Times Student Manual, 2nd ed. [Church Educational System manual, 2003], 228).

Vadovaudamas misionieriško darbo plėtimui Britų salose, Brigamas Jangas parodė turįs daug dvasinių ir administracinių gebėjimų. Vadovaujant Brigamui Jangui ir kitiems apaštalams Bažnyčia Didžiojoje Britanijoje nepaprastai augo. Anglijoje prie Bažnyčios prisijungė daugiau kaip 5 000 žmonių, iš kurių maždaug 1 000 emigravo į Navū likus keliems mėnesiams iki daugelio apaštalų misijos pabaigos 1841 m. balandį.

„Ši misija Dvylikos Apaštalų Kvorumui buvo svarbus mokymosi ir augimo metas. Brigamas Jangas sustiprino vadovavimo įgūdžius, kurių netrukus prireikė Navū mieste. […] Britanijoje patyrę išmėginimų ir aukodamiesi, drauge dirbdami dėl bendro tikslo, Dvylika tapo tokie vieningi, kad tolesniais metais galėjo tinkamai vadovauti Bažnyčiai“ (Church History in the Fulness of Times, 234).

Baigęs vadovauti Bažnyčios misionieriškam darbui Didžiojoje Britanijoje, 1841 m. liepos 1 d. Brigamas Jangas grįžo į Navū Ilinojaus valstijoje. Po aštuonių dienų pranašas Džozefas Smitas gavo apreiškimą, vėliau užrašytą Doktrinos ir Sandorų 126 skyriuje.

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 126:1–3 ieškodami, ką Viešpats pasakė Brigamui apie jo tarnystę. Ar kada nors jautėte, kad Viešpats patenkintas jūsų tarnavimu?

Remdamiesi iš 1–2 eilučių įgytomis žiniomis, užbaikite šį principą apie mūsų tarnystę: Jei mes stropiai darbuosimės Viešpaties labui, Jis mūsų teisume atnašaujamą auką.

„Po šio apreiškimo atsirado galimybė praleisti su šeima daugiau laiko, nei galėdavo paskutinius kelerius metus, be to, didžiąją laiko dalį Brigamas Jangas galėjo būti šalia pranašo Džozefo Smito (dvidešimt aštuonis iš paskutinių trisdešimt šešių Džozefo gyvenimo mėnesių).

Akivaizdu, kad žinodamas Brigamo Jango ir Bažnyčios ateitį Viešpats laikė Brigamą šalia Džozefo, kad išmokytų visko, ko gali prireikti vadovaujant Bažnyčiai po Džozefo mirties“ (Doctrine and Covenants Student Manual, 2nd ed. [Church Educational System manual, 2001], 313).

Brigamo Jango ir Džozefo Smito skulptūra — Kadangi artimai bendravo su pranašu Džozefu Smitu, Brigamas Jangas išmoko to, ko jam galėjo prireikti vadovaujant Bažnyčiai po Džozefo mirties.

Nors Brigamui daugiau nereikėjo palikti šeimos ir tarnauti kitose misijose, iki pranašo mirties jis tarnavo keliose trumpose misijose. Viešpats priėmė teisias Brigamo Jango aukas ir stropaus tarnavimo dirbant Jo darbą pastangas.

Pamąstykite, kokių turite galimybių tarnauti Viešpačiui. Savo Raštų studijavimo žurnale užrašykite kelis sakinius, paaiškinančius, kaip seksite tokių vadovų kaip Brigamas Jangas pavyzdžiu, stropiai išnaudodami tas galimybes.
Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

Doktrinos ir Sandorų 124:84–145; 125–26 išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).

Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įspūdžius: