Doktrinos ir Sandorų 99–100

Įvadas

Apreiškimą, užrašytą Doktrinos ir Sandorų 99 skyriuje, pranašas Džozefas Smitas gavo 1832 m. rugpjūčio 29 d. Šiame apreiškime Viešpats pašaukė Džoną Mardoką tęsti misionierišką tarnystę ir vykti į Jungtinių Valstijų rytus. Apreiškimą, užrašytą Doktrinos ir Sandorų 100 skyriuje, Džozefas Smitas gavo 1833 m. spalio 12 d., tuo metu jis ir Sidnis Rigdonas Niujorke darbavosi kaip misionieriai. Per apreiškimą Viešpats patikino juos, kad jų šeimoms Ohajuje sekasi gerai. Viešpats taip pat paguodė Džozefą Smitą dėl Misūrio šventųjų, kurie kentė persekiojimą.

Doktrinos ir Sandorų 99

Viešpats pašaukia Džoną Mardoką skelbti Evangeliją

Įsivaizduokite, kad jūsų draugas, kuris nėra Bažnyčios narys, paklausia jūsų, kodėl kažkas norėtų paaukoti 2 metus ar 18 mėnesių gyvenimo tam, kad tarnautų misijoje. Kaip paaiškintumėte, kodėl žmonės yra pasiryžę taip aukotis, kad tarnautų misijoje?

Paveikslėlis

sister missionaries

Džonas Mardokas buvo vienas pirmųjų Bažnyčios narių. Skaitydami šį paaiškinimą, atkreipkite dėmesį į tai, ką jis paaukojo, kad tarnautų Viešpačiui.

Džonas Mardokas domėjosi daugybe bažnyčių ir padarė išvadą, kad visos religijos nuklydo. Visgi 1830 m. pabaigoje jis perskaitė Mormono Knygą ir jautė, kad Šventoji Dvasia paliudijo apie jos tikrumą. Jis buvo įsitikinęs, kad rado tikrąją Kristaus Bažnyčią. Netrukus po to jis tarnavo misijoje ir per keturis mėnesius Oranže ir Varensvilyje, Ohajo valstijoje, pakrikštijo maždaug 70 žmonių.

Netrukus po to, kai 1831 m. balandžio 30 d. grįžo namo iš misijos, jo žmona Julija mirė pagimdžiusi dvynius. 1831 m. birželį Viešpats įsakė jam vykti į Misūrį ir pakeliui skelbti Evangeliją (žr. DS 52:8–9). Prieš išvykstant jam reikėjo pasirūpinti, kad būtų aprūpinti visi penki jo vaikai, iš kurių vyriausiajam dar nebuvo net septynerių. Jis paprašė, kad jo vyresniaisiais vaikais pasirūpintų keli žmonės, o kūdikius dvynius įsivaikino Džozefas ir Ema Smitai. Likusį laiką nuo 1831 m. iki 1832 m. pirmosios pusės Džonas Mardokas skelbė Evangeliją Mičigano žemėje, Indianoje, Misūryje ir Ohajuje. 1832 m. birželį grįžęs namo į Hairamą, Ohajo valstijoje, jis kentė nuo įsisenėjusios ligos. Jis taip pat sužinojo, kad kovą mirė vienas iš jo dvynių, o jo trimis vyriausiais vaikais rūpinęsi žmonės reikalavo už šią pagalbą sumokėti.

Pranašas Džozefas Smitas gavo apreiškimą, dabar užrašytą Doktrinos ir Sandorų 99 skyriuje, praėjus maždaug dviem mėnesiams po to, kai brolis Mardokas grįžo po antrosios misijos. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 99:1 ieškodami, kur Viešpats pašaukė Džoną Mardoką.

Šiame apreiškime yra ne tik pašaukimas skelbti Evangeliją, bet ir daugybė su Džono tarnyste susijusių palaiminimų. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 99:2–3 ieškodami, kaip dėl Džono Mardoko tarnavimo bus palaimintas tiek jis, tiek tie, kuriems jis tarnauja.

Iš 2–3 eilučių sužinome šias tiesas: Tarnaudami misijose mes atstovaujame Viešpačiui ir tie, kurie priima Evangeliją kaip maži vaikeliai, susilauks gailestingumo.

Prieš išvykdamas tarnauti į misiją rytinėse valstijose Džonas Mardokas, dalyvaudamas pranašų mokykloje, patyrė kai ką labai ypatingo. „Vieno mūsų [maldos susirinkimo] metu pranašas pasakė, kad, jei nusižeminsime prieš Dievą ir panaudosime didį tikėjimą, mes išvysime Viešpaties veidą. Maždaug vidurdienį mano protas atsivėrė ir mano supratimo akys buvo apšviestos, aš išvydau pavidalą žmogaus, kuris buvo be galo malonus, jo veido išraiška buvo rami ir skaisti tartum saulė. […] Jo žvilgsnis buvo skvarbus ir tuo pačiu be galo malonus. Man stengiantis suprasti šią esybę nuo galvos iki kojų, ji nuo manęs atsitraukė ir regėjimas užsivėrė. Tačiau mano atmintyje ji paliko mėnesius trukusį meilės įspūdį, kurio taip stipriai niekuomet nesu jautęs“ (John Murdock, autobiography and diary, 13, L. Tom Perry Special Collections, Harold B. Lee Library, Brigham Young University, Provo, Utah).

Prisiminkite bent tris žmones iš Raštų ar savo gyvenimo, kurie pasiaukojo, kad tarnautų Viešpačiui. Užrašykite jų vardus Raštų studijavimo žurnale. Tuomet užrašykite, kokius palaiminimus gavo tie žmonės dėl to, kad aukojosi ir tarnavo.

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 99:4–5 ieškodami, kas, pasak Viešpaties, nutiks tiems, kurie atmes Džono Mardoko žinią.

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 99:6–8 ieškodami įrodymų, kad Viešpats žinojo Džono Mardoko reikmes ir tai, kaip jis aukojosi.

Džonas Mardokas priėmė Viešpaties patarimą, jis pasirūpino, kad jo trys vyriausieji vaikai keliautų su vyskupu Partridžu į Misūrį, kur jie apsigyveno trijose skirtingose šeimose. Džonas į misiją išvyko 1832 m. rugsėjį, nuo pašaukimo gavimo praėjus maždaug mėnesiui. Jis tarnavo dar keliose misijose ir po to prisijungė prie savo vaikų Misūryje. Visą likusį gyvenimą jis ištikimai tarnavo Viešpačiui būdamas misionieriumi, vyskupu ir patriarchu.

Doktrinos ir Sandorų 100:1–12

Viešpats paguodžia Džozefą Smitą ir Sidnį Rigdoną bei suteikia jiems nurodymų

Kokių nuogąstavimų gali turėti misionieriai pradėdami misiją? Turėkite tuos nuogąstavimus omenyje studijuodami Doktrinos ir Sandorų 100 skyrių.

1833 m. Niujorke vyras, vardu Frymanas Nikersonas, prisijungė prie Bažnyčios ir atvyko į Kirtlandą, Ohajo valstijoje. Sutikęs Džozefą Smitą, Frymanas paprašė, kad pranašas aplankytų Nikersonų šeimą Niujorke ir Kanadoje. Džozefas Smitas bei Sidnis Rigdonas priėmė šį prašymą ir 1833 m. spalio 5 d. kartu su juo išvyko iš Kirtlando. Pakeliui jie skelbė gerąją naujieną. 1833 m. spalio 12 d. jie atvyko į Nikersonų namus Perisberge, Niujorke, ir Džozefas Smitas gavo apreiškimą, dabar užrašytą Doktrinos ir Sandorų 100 skyriuje.

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 100 skyriaus įvadą ieškodami, dėl ko buvo susirūpinę Džozefas Smitas ir Sidnis Rigdonas, atvykę į Niujorką.

Šiame apreiškime Viešpats atsakė Džozefui Smitui ir Sidniui Rigdonui į jų nuogąstavimus dėl savo šeimų. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 100:1–2 ieškodami, kaip Gelbėtojas atsakė į jų nuogąstavimus. Galite pasižymėti žodžius, galėjusius nuraminti Džozefą Smitą ir Sidnį Rigdoną.

Raštų studijavimo žurnale aprašykite, kaip Doktrinos ir Sandorų 100:1–2 užrašyti Viešpaties žodžiai galėtų padėti šių dienų misionieriams, nuogąstaujantiems dėl savo šeimų.

Viešpats ne tik nuramino juos dėl šeimų, bet taip pat užtikrino Džozefą ir Sidnį, kad jų misionieriška tarnystė bus palaiminta. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 100:3–4 ir raskite, dėl ko jie buvo užtikrinti.

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 100:5–8 ieškodami Viešpaties duotų papildomų palaiminimų.

Jei pakelsime balsus ir dalinsimės Evangelija, tada Viešpats padės mums žinoti, ką sakyti.

5–6 eilutėse pažadama, kad, jei pakelsime balsus ir dalysimės Evangelija, tada Viešpats padės mums žinoti, ką sakyti. (Atsiminkite, kad norėdami gauti žadamą pagalbą turime teisiai gyventi ir ruoštis tarnauti.)

Iš Doktrinos ir Sandorų 100:7 sužinome, kad misionieriai turėtų skelbti Evangeliją „su širdies rimtumu, romumo dvasia“. Šiuo patarimu norima pasakyti, kad Evangelija dalytis turėtume rimtai ir nuolankiai.

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 100:8 ieškodami, ką Viešpats pažadėjo, jei būtent taip skelbsime Evangeliją. Tuomet užbaikite šį principą: Jei Evangelija su kitais dalysimės su širdies rimtumu ir romumo dvasia, tai Šventoji Dvasia .

Prisiminkite, kada Šventoji Dvasia patvirtino, kad tai, ko mokėte, arba tai, ką pasakėte, yra tikra. Galbūt tai įvyko, kai apie Evangeliją kalbėjote su draugais ar šeima, kai liudijote ar mokėte Bažnyčios susirinkime arba kai atsakinėjote per pamokas. Užrašykite savo patyrimus Raštų studijavimo žurnale. Taip pat galite užrašyti patyrimą, kai jautėte, kad Šventoji Dvasia liudijo, kad tai, ką sako kitas, yra tiesa.

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 100:9–12 ieškodami, kokius nurodymus ir pažadus Viešpats davė pranašui Džozefui Smitui ir Sidniui Rigdonui.

Raštų studijavimo žurnale atsakykite, ką Doktrinos ir Sandorų 100:12 užrašytas pažadas reikštų jums, jeigu tarnautumėte misijoje?

Pranašo Džozefo Smito ir Sidnio Rigdono misionieriškos pastangos turėjo ilgalaikį poveikį Bažnyčiai. Sidnis Rigdonas skelbė Evangeliją didelei žmonių grupei Nikersonų namuose, po to trys broliai keliavo į šiaurę, į Ontariją Kanadoje, ir skelbė Evangeliją dar kelioms grupėms. Ten misionieriai pakrikštijo beveik 20 žmonių ir įkūrė Bažnyčios skyrių. Po kurio laiko tarnaudamas misijoje Kanadoje šį skyrių aplankė Parlis P. Pratas. Mozė Nikersonas, kuris atsivertė 1833 m., misijos metu supažindino vyresnįjį Pratą su Džonu Teiloru, kuris sėkmingai tarnavo misijoje ir vėliau tapo Bažnyčios prezidentu. Šie įvykiai buvo dalinis Viešpaties pažado, kad „šios rytinės žemės aplinkinėse srityse bus atvertos veiksmingos durys“, išpildymas (DS 100:3).

Doktrinos ir Sandorų 100:13–17

Viešpats nuramina Džozefą Smitą ir Sidnį Rigdoną dėl šventųjų sunkumų Misūryje

1833 m. rugpjūtį, likus mažai laiko iki pranašo Džozefo Smito išvykimo į misiją, Oliveris Kauderis parnešė žinią, jog Bažnyčios priešai pradėjo smurtauti prieš pastarųjų dienų šventuosius Misūryje. Džozefas Smitas nusiuntė Orsoną Haidą ir Džoną Gouldą pranešti patarimą šventiesiems Misūryje. Ši kelionė buvo pavojinga, nes jiems teko keliauti antimormonų gaujomis nusėtomis vietovėmis. Būdamas misijoje drauge su Sidniu Rigdonu ir Frymanu Nikersonu pranašas nerimavo dėl Orsono ir Džono bei visų šventųjų, kurie buvo persekiojami Misūryje.

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 100:13–17 ieškodami, ką Viešpats pasakė pranašui Džozefui Smitui. Raštų studijavimo žurnale atlikite šias užduotis:
1. Remdamiesi tuo, ką sužinojote iš 15 eilutės, užbaikite šį principą: Viskas mums išeis į gera, jei…
2. „Vaikščioti teisiai“ prieš Viešpatį reiškia būti teisiems ir laikytis įsakymų. Sugalvokite konkrečius būdus, kaip galite „teisiai vaikščioti“ prieš Viešpatį. Užsibrėžkite tikslą daryti vieną iš užsirašytų dalykų ir tokiu būdu į savo gyvenimą pakviesti daugiau palaiminimų.
Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

Doktrinos ir Sandorų 99–100 skyrius išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).

Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įspūdžius: