5 dalis. 2 diena
Doktrinos ir Sandorų 18
Įvadas
Doktrinos ir Sandorų 18 skyriuje užrašytas apreiškimas buvo duotas 1829 m. birželį, netrukus po to, kai Petras, Jokūbas ir Jonas Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui suteikė Melchizedeko kunigystę. Jų apsilankymo metu buvo akcentuojama apaštalų vaidmens svarba įkuriant Jėzaus Kristaus Bažnyčią. Doktrinos ir Sandorų 18:1–16 dėmesys skiriamas Oliverio Kauderio ir Deivido Vitmerio pašaukimams būti Jėzaus Kristaus tarnais ir skelbti atgailą kitiems. Doktrinos ir Sandorų 18:17–47 eilutės moko apie Jėzaus Kristaus vardo priėmimo svarbą. Viešpats taip pat užsiminė apie būsimą Dvylikos Apaštalų pašaukimą ir apie jų troškimą Gelbėtojo vardą priimti „visa širdimi“ (DS 18:27). Oliveriui Kauderiui ir Deividui Vitmeriui Viešpats davė unikalią pareigą „surasti Dvylika“ (DS 18:37).
Doktrinos ir Sandorų 18:1–5
Viešpats moko, kaip steigti Jo Bažnyčią
Ar kada esate jautę žemės drebėjimą ar patyrę jo niokojimą? 1989 m. spalio 17 d. 17:04 San Fransiske, Kalifornijos valst., JAV, įvyko galingas (6,9 balų pagal Richterio skalę) žemės drebėjimas. Buvo sugadinta arba sugriauta tūkstančiai pastatų. Kai kurie namai iš išorės atrodė sveiki, tačiau pareigūnai juos pripažino netinkamais gyventi dėl suskilusių ar nesaugių pamatų. Kas jus neramintų, jeigu gyventumėte name su nesaugiais pamatais?
Doktrinos ir Sandorų 18 skyriuje užrašyta, kad Viešpats Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui apreiškė, kaip Jo Bažnyčią pastatyti ant saugaus pamato. Šio apreiškimo pradžioje Viešpats užsiminė, ką yra užrašęs Oliveris Kauderis, t. y. Mormono Knygos žodžius, kuriuos Oliveris užrašė būdamas pranašo Džozefo Smito raštininku.
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 18:2–5 ir suraskite ant ko, kaip parašyta Mormono Knygoje, Viešpats įsakė Savo tarnams statyti Bažnyčią?
Iš šių Viešpaties nurodymų sužinome apie esminį tikrosios Viešpaties Bažnyčios bruožą. Baikite rašyti principą pagal šiose eilutėse duotą apreiškimą: Tikroji Bažnyčia yra pastatyta ant .
Pranašas Džozefas Smitas štai ko mokė apie šį pagrindą ir uolą:
„Kristus buvo Bažnyčios galva, pagrindinis kertinis akmuo, dvasinė uola, ant kurios pastatyta Bažnyčia, ir pragaro vartai jos nenugalės [žr. Mato 16:18; Efeziečiams 2:20]. Jis pastatė karalystę, išsirinko apaštalus ir įšventino juos į Melchizedeko kunigystę, suteikdamas jiems galią atlikti Evangelijos apeigas“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], p. 134).
„Jėzus mokė: „Ant šios uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės.“ [Mato 16:18.] Kokios uolos? Apreiškimo“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas, p. 188).
Viešpats davė konkretų pažadą Savo tarnams, jeigu jie Jo Bažnyčią statys ant saugaus Jo Evangelijos pagrindo. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 18:5 ir suraskite tą Viešpaties pažadą.
Doktrinos ir Sandorų 18:6–16
Oliveris Kauderis ir Deividas Vitmeris yra pašaukiami skelbti atgailą
Kaip apibūdintumėte mūsų šiandieninio pasaulio dvasinį ir moralinį klimatą? Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 18:6 ir atkreipkite dėmesį, kaip Viešpats apibūdina pasaulį. Doktrinos ir Sandorų 18:9 suraskite, kokį sprendimą siūlo Viešpats dėl vis didėjančio pasaulio nelabumo.
Pagalvokite, koks daiktas jūsų namuose yra vertingas. Ar žinote, kiek apytiksliai tas daiktas yra vertas? Vienas iš daikto vertės nustatymo būdų yra išsiaiškinti, kokią kainą už jį kas nors pasiryžęs sumokėti. Vienas žmogus galėtų pareikšti, kad tam tikras daiktas yra vertas tam tikros pinigų sumos, tačiau ši kaina yra tiksli tik tuomet, jei ir kitas žmogus už tą daiktą pasiryžęs sumokėti tą pačią sumą.
Kokia yra sielos vertė? Doktrinos ir Sandorų 18:10 mokoma, kokios vertės yra žmogus Dievo akyse. Perskaitykite šią eilutę ir suraskite ko, kaip pareiškė Viešpats, mes esame verti.
-
Savo Raštų studijavimo žurnale parašykite kodėl, jūsų manymu, Dangiškajam Tėvui ir Jėzui Kristui jūs esate tokios didelės vertės.
Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas iš Pirmosios Prezidentūros paaiškino, kokios vertės esame mūsų Dangiškajam Tėvui: „Dievas mato jus ne tik kaip mirtingą esybę, gyvenančią trumpą laiką mažoje planetoje, – Jis mato jus kaip Savo vaiką. Jis mato jus kaip tokią esybę, kokia galite tapti ir kokia jums skirta tapti. Jis nori, kad žinotumėte, jog esate Jam svarbūs“ („Esate svarbūs Jam“, 2011 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Viešpačiui svarbi kiekviena siela, tad vadovus Bažnyčioje Dvasia dažnai nukreipia patarnauti kuriam nors vienam konkrečiam asmeniui. Pavyzdžiui, prezidentas Tomas S. Monsonas pasekė Dvasios raginimais ir per visuotinę konferenciją pakeitė savo iš anksto paruoštą kalbą tam, kad galėtų kreiptis į vieną mergaitę.
„Man iš kairės balkone matau gražią mergaitę, kuriai turbūt koks dešimt metų. Mieloji mergaite, nežinau nei tavo vardo, nei iš kur esi atvykusi. Tačiau žinau tai, kad tavo šypsenos tyrumas ir akių švelnumas įtikino mane ateitin nukelti šiai progai paruoštą žinią. Šiandien nutariau kalbėti tau.“
Prezidentas Monsonas tada pasidalijo vienu pasakojimu, sustiprinusiu jo supratimą, kaip smarkiai Jėzus Kristus myli vaikus. Jis kalbėjo apie dešimtmetę Kristalę Metvin, kuri kartu su savo šeima gyveno Šrivporto Luizianos kuole. Kristalei buvo diagnozuotas vėžys, išplitęs į jos plaučius. „Metvinų šeima nenusiminė ir suplanavo skrydį į Solt Leik Sitį. Kristalė galėjo gauti palaiminimą iš vieno visuotinio įgaliotinio. Metvinai asmeniškai nepažinojo nė vieno iš brolių, tad Kristalei buvo parodyta visų visuotinių įgaliotinių nuotrauka ir ji atsitiktine tvarka išsirinko. Visiškai atsitiktinai buvo išrinktas mano vardas.
Kristalei taip ir nepavyko atskristi į Solt Leik Sitį. Jos būklė blogėjo. Artinosi paskutinioji. Tačiau jos tikėjimas nesusvyravo. Ji paklausė savo tėvelių: „Argi neartėja kuolo konferencija? Argi nėra jai paskirto visuotinio įgaliotinio? Tad kodėl juo negalėtų būti brolis Monsonas? Jei aš negaliu nuvykti, Viešpats gali jį man atsiųsti.“
Tuo tarpu Solt Leik Sityje, net nenutuokiant, kas vyksta Šrivporte, susidarė labai neįprasta situacija. Šrivporto Luizianos kuolo konferencijos savaitgalį aš buvau paskirtas į El Pasą, Teksaso valstijoje. Prezidentas Ezra Taftas Bensonas pasikvietė mane į savo kabinetą ir paaiškino, kad kitas brolis buvo atlikęs paruošiamuosius El Paso kuolo padalijimo darbus. Jis paklausė, ar aš neprieštaraučiau, jeigu kitas būtų paskirtas į El Pasą, o aš kur nors kitur. Žinoma, jokių problemų – man visur gerai. Tada prezidentas Bensonas tarė: „Broli Monsonai, jaučiu, kad jūs turite apsilankyti Šrivporto Luizianos kuole.“ Paskyrimas buvo priimtas. Atėjo toji diena. Atvykau į Šrivportą.
Tą šeštadienio popietę vyko daug susirinkimų. […] Labai atsiprašinėdamas kuolo prezidentas Čarlzas F. Keiglas pasiteiravo manęs, ar mano darbo tvarkaraštyje atsirastų vietos suteikti palaiminimą vienai dešimtmetei vėžio kamuojamai mergaitei. Jos vardas Kristalė Metvin. Atsakiau, kad jei bus įmanoma, tai padarysiu, ir dar pasiteiravau, ar ji bus konferencijoje, ar Šrivporto ligoninėje. Žinodamas, kad visas laikas buvo suplanuotas, prezidentas beveik pašnibždomis atsakė, jog ji negalinti išvykti iš namų, esančių už daugiau nei 128 km nuo Šrivporto!
Ėmiau tikrinti to vakaro ir kito ryto susirinkimų tvarkaraščius, net ir savo grįžtamąjį skrydį. Tam tiesiog nebuvo laiko. Į galvą atėjo viena alternatyva. Ar negalėtume jos prisiminti vienoje iš mūsų viešų maldų konferencijoje? Viešpats tikrai neprieštarautų. Taip nutarę pradėjome suplanuotus susirinkimus.
Apie tai sužinojusi Metvinų šeima viską suprato, tačiau ir šiek tiek nusiminė. Nejaugi Viešpats neišklausė jų maldavimų? Argi ne Jo dėka brolis Monsonas atvyko į Šrivportą? Toji šeima vėl ėmė melstis ir prašyti paskutinį kartą, kad išsipildytų jų brangiosios Kristalės troškimas.
Kai Metvinų šeima suklaupė maldai, laikrodis kuolo centre rodė 7:45. Vadovų susirinkimas buvo įkvepiantis. Kai ruošdamasis žengti prie sakyklos tvarkiausi savo užrašus, aš išgirdau mano dvasiai kalbantį balsą. Jis kalbėjo trumpai, bet pažįstamais žodžiais: „Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite, nes tokių yra Dievo karalystė“ (Morkaus 10:14). Mano užrašai pradėjo lietis. Mano mintys nukrypo į mažą mergaitę, kuriai reikėjo palaiminimo. Buvo priimtas sprendimas. Susirinkimų tvarkaraštis buvo pakeistas. Galiausiai žmonės svarbesni už susirinkimus.
[…] Aš niekada neužmiršiu ir visuomet atminsiu tą ankstyvo ryto kelionę į dangų, kurį Metvinų šeima vadina savo namais.
[…] Šeima apsupo Kristalės lovą. Žvilgtelėjau į tą vaikelį, pernelyg sergantį, kad pasikeltų, ir pernelyg silpną, kad galėtų kalbėti. Liga jau pasiglemžė jos regėjimą. Dvasia buvo tokia stipri, kad parkritau ant kelių, suėmiau jos gležnutę rankytę ir tiesiog tariau: „Kristale, aš čia.“ Ji pravėrė savo lūpytes ir sušnibždėjo: „Broli Monsonai, žinojau, kad atvyksite.“ Apsidairiau po kambarį. Niekas nestovėjo. Visi atsiklaupę. Suteikiau palaiminimą. Kristalės veide pasirodė nedidelė šypsenėlė. Jos sukuždėtas „ačiū“ buvo tinkama palaiminimo pabaiga.
[…] Po keturių dienų, ketvirtadienį, kai Bažnyčios nariai Šrivporte su Metvinų šeima sujungė savo tikėjimą ir ypatingos maldos mylinčiam Dangiškajam Tėvui metu buvo prisimintas Kristalės vardas, tyroji Kristalės Metvin dvasia paliko jos ligos nusiaubtą kūnelį ir įžengė į Dievo rojų.
[…] Tau, mano mažoji drauge iš viršutinio balkono, ir visiems kitur esantiems tikintiesiems liudiju, kad Jėzus Nazarietis tikrai myli mažus vaikus, kad jis klausosi jūsų maldų ir į jas atsako“ (“The Faith of a Child,” Ensign, Nov. 1975, 20–22).
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 18:11–12 ir suraskite, kokią kainą sumokėjo mūsų Gelbėtojas, kad mus išpirktų. (Doktrinos ir Sandorų 18:10–11 yra Raštų įvaldymo eilutės. Siūlome pasižymėti jas išskirtiniu būdu, kad galėtumėte lengviau jas surasti.)
Kadangi kiekvienos sielos vertė yra didžiulė, kaip, jūsų manymu, Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus jaučiasi, kai kas nors atgailauja ir priima Gelbėtojo auką? Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 18:13 ir suraskite, ką atsakė Viešpats. Pamąstykite, kodėl mūsų atgaila Viešpačiui teikia tiek daug džiaugsmo.
Iš Doktrinos ir Sandorų 18:14 sužinome, kad Viešpats pašaukė Oliverį Kauderį ir Deividą Vitmerį „šaukti atgailą šiems žmonėms“. Vyresnysis Nylas L. Andersenas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo paaiškino: „Šaukti atgailą paprasčiausiai reiškia padėti žmonėms sugrįžti pas Dievą“ (“Preparing for Your Spiritual Destiny” [Jan. 10, 2010], 7, speeches.byu.edu).
-
Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 18:15–16 ir suraskite, ką patiria asmenys, padedantys kam nors eiti pas Jėzų Kristų. (Doktrinos ir Sandorų 18:15–16 yra Raštų įvaldymo ištrauka. Siūlome pasižymėti jas išskirtiniu būdu, kad galėtumėte lengviau surasti.) Remdamiesi Viešpaties pažadu šiose eilutėse, užbaikite rašyti šį principą: Jei padedame kitiems atgailauti ir ateiti pas Viešpatį, tai mūsų džiaugsmas .
-
Raštų įvaldymas: Doktrinos ir Sandorų 18:10–11.
Ant kortelių ar lapelių perrašykite žodžius iš Doktrinos ir Sandorų 18:10–11. Kad atmintumėte savo ir kitų žmonių vertę Dievo akyse, visą šią dieną tas korteles ar lapelius nešiokitės su savimi ir jas periodiškai peržiūrėkite.
-
-
Kaip šios tiesos žinojimas galėtų paveikti jūsų požiūrį į save?
-
Kaip Jėzaus Kristaus už kitus žmones sumokėtos kainos atminimas galėtų paveikti jūsų požiūrį į juos.
-
Raštų įvaldymas: Doktrinos ir Sandorų 18:15–16
Paprašykite šeimos nario ar draugo padėti jums mintinai išmokti Doktrinos ir Sandorų 18:15–16. Paprašykite vieno žmogaus pasakyti pirmąją Raštų įvaldymo eilutės ištrauką, kaip parodyta toliau. Tada kitas žmogus turėtų mintinai pakartoti tą pirmąją ištrauką ir pridėti antrą ištrauką. Taip vis susikeisdami vietomis darykite tol, kol pasakydami ankstesnes ištraukas ir vis pridėdami po naują ištrauką pasakysite abi eilutes. Šį procesą galite kartoti tol, kol abi eilutes pasakysite kelis kartus.
„Ir jei būtų taip, kad visas savo dienas dirbtumėte,“
„šaukdami atgailą šiems žmonėms,“
„ir atvestumėte pas mane tik vieną sielą,“
„koks didis būtų jūsų džiaugsmas su ja“
„mano Tėvo karalystėje!“
„Ir dabar, jeigu jūsų džiaugsmas bus didis su viena siela,“
„kurią atvedėte pas mane“
„į mano Tėvo karalystę,“
„koks didis bus jūsų džiaugsmas,“
„jei atvesite pas mane daugelį sielų!“
-
Doktrinos ir Sandorų 18:17–25
Jėzus Kristus Oliverį Kauderį ir Deividą Vitmerį moko apie Savo vardo galią
Trumpai pamąstykite apie savo pavardę. Ar kada galvojote, kokias palaimas ir kokias pareigas teikia jūsų pavardė ir priklausymas savo šeimai? Tos privilegijos galbūt galėtų būti meilė ir pripažinimas, vieta gyventi, saugumas ir jumis besirūpinantys žmonės. Jūsų pareigos galbūt galėtų būti šeimos narių gerbimas, namų ruoša ir gero šeimos vardo išsaugojimas.
Net jei jūsų šeimos gyvenimas ir nėra toks idealus ir nemanote, kad jūsų šeimos pavardė yra tokia svarbi, tačiau pasikrikštydami prisiėmėte Jėzaus Kristaus vardą. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 18:17–25 ir suraskite, kokios teisės ir pareigos atitenka prisiėmusiems Jo vardą. Savo atsakymus surašykite į tokią lentelę:
|
Teisės |
Pareigos |
|---|---|
Kodėl, pasak Doktrinos ir Sandorų 18:23, mums yra svarbu priimti Jėzaus Kristaus vardą?
-
Doktrinos ir Sandorų 18:26–47
Viešpats apreiškia Dvylikos Apaštalų pašaukimą ir misiją
Savo pirmosios visuotinės konferencijos metu, ką tik pašauktas apaštalu, vyresnysis Džefris R. Holandas pasakė:
„Žinoma, kad mane labiausiai jaudina ir džiugina suvokimas, kad turiu progą, kaip sakė Nefis, kalbėti apie Kristų, džiūgauti Kristumi, pamokslauti apie Kristų ir pranašauti apie Kristų (žr. 2 Nefio 25:26), kad ir kur būčiau, kad ir su kuo būčiau, iki pat paskutinio atodūsio. Tikrai negali būti jokio aukštesnio tikslo ar didesnės privilegijos, nei būti „ypatingais Kristaus vardo liudytojais visame pasaulyje“ (DS 107:23).
[…] Be savo žodžių, mokymų ir išsakomų liudijimų, apie Jėzų dar turiu liudyti ir savo gyvenimu. Pati mano esybė turi atspindėti šio darbo dieviškumą. Negalėčiau to pakelti, jei kokie nors mano žodžiai ir darbai sumenkintų jūsų tikėjimą Kristumi, jūsų meilę šiai Bažnyčiai ar jūsų pagarbą šventajai apaštalystei.
Tikrai jums pažadu – kaip jau pažadėjau Viešpačiui ir šiems savo broliams, – kad stengsiuosi gyventi ir būti vertas Jo pasitikėjimo, ir tarnauti iš visų savo jėgų“ (“Miracles of the Restoration,” Ensign, Nov. 1994, 31).
Apie dvylikos apaštalų pašaukimą ir misiją Viešpats užsiminė Doktrinos ir Sandorų 18:26–32, 37–47.
-
Kodėl vienus balsus atpažinti yra lengviau nei kitus? Ar jums būna sunku atpažinti Viešpaties balsą ir žinoti, kada Jis jums kalba?
Viešpaties balsą galime girdėti per Jo tarnus. Doktrinos ir Sandorų 18 skyriuje Viešpats paaiškino, kaip dar galime išgirsti ir atpažinti Jo balsą. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 18:34–36, 47 ir suraskite, kokiu svarbiu būdu Viešpats bendrauja su mumis. Doktrinos ir Sandorų 18:34 eilutės posakis „šie žodžiai“ reiškia Viešpaties duotus apreiškimus, kurie dabar yra Doktrinoje ir Sandorose. Ką, pasak šių eilučių, turėtumėte atsakyti žmogui, norinčiam sužinoti, kaip galime išgirsti mums kalbantį Viešpatį?
Raštuose arba savo Raštų studijavimo žurnale užrašykite tokį principą: Jėzaus Kristaus balsą Dvasios galia galime girdėti skaitydami Raštus.
Viešpaties balsą galime girdėti nebūtinai ausimis. Per Šventąją Dvasią pranešimus galime gauti jausdami protu ir širdimi (žr. DS 8:2–3). Vyresnysis M. Raselas Balardas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė: „Kai skaitome ir studijuojame apreiškimus, tai Dvasia mūsų širdžiai gali patvirtinti tiesą tų dalykų, kurių mokomės; tokiu būdu Viešpaties balsas kalba kiekvienam iš mūsų“ (“Marvelous Are the Revelations of the Lord,” Ensign, May 1998, 32).
Prisiminkite, kada jautėte įkvėpimą iš Viešpaties, kai skaitėte ir apmąstėte Raštus. Apmąstykite šiuos klausimus:
-
Kaip žinojimas, kad skaitant Gelbėtojo žodžius Šventoji Dvasia gali mums padėti išgirsti Jo balsą, gali paveikti jūsų požiūrį į Raštus?
-
Kaip toji tiesa gali jums padėti pasirinkti Raštų skaitymo laiką, vietą ar aplinką?
-
Doktrinos ir Sandorų 18 skyrių išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).
Su mokytoju norėčiau aptarti tokius klausimus, mintis ir įspūdžius: