Doktrinos ir Sandorų 21–23

Įvadas

Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia oficialiai buvo įsteigta 1830 m. balandžio 6 d. Šiose pirmosiose pamaldose dalyvavo beveik 60 žmonių. Šio susirinkimo metu vyko maldos, palaikymai, įšventinimai, sakramento dalijimas ir patvirtinimai. Per šį susirinkimą pranašas Džozefas Smitas gavo apreiškimą, kuris dabar užrašytas Doktrinos ir Sandorų 21 skyriuje. Po kelių dienų Viešpats išaiškino, kad krikštą turi atlikti tinkamą kunigystės įgaliojimą turintys asmenys (žr. DS 22). Be to, savo pareigas troškusiems sužinoti penkiems vyrams Jis davė asmeninių patarimų (žr. DS 23).

Doktrinos ir Sandorų 21

Viešpats Džozefą Smitą paskiria pirmuoju atkurtosios Jėzaus Kristaus Bažnyčios pranašu ir regėtoju

Pasiklausykite arba perskaitykite giesmės „Už pranašą, Dieve, Tau dėkojam“ žodžius (Giesmės, 13 giesmė). Dėl kokių priežasčių jaučiate dėkingumą Dievui už pranašą? Studijuodami šiandienos pamoką ieškokite tiesų, padidinsiančių jūsų dėkingumą už pranašus.

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 21:1 ir suraskite, kaip bus vadinamas Džozefas Smitas. Siūlome tai pasižymėti savo Raštų egzemplioriuje arba užsirašyti savo Raštų studijavimo žurnale.

Vyresnysis Džonas A. Vidsou iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, kad vardas „pranašas“ turi plačią prasmę ir su juo dar susiję kiti vardai:

„Pranašas yra mokytojas. Tai yra esminė šio žodžio prasmė. Žmones jis moko tiesos ir Evangelijos, kurią žmogui apreiškė Viešpats ir kurią, sulig įkvėpimu, jis perteikia pagal žmonių supratimą.

[…] Turint omenyje, kad pranašas yra apreiškimus iš Viešpaties gaunantis asmuo, vardai „regėtojas ir apreiškėjas“ tik sustiprina platesnę ir integralesnę vardo „pranašas“ prasmę.

[…] Regėtojas yra dvasinėmis akimis regintis žmogus. Jis įžvelgia prasmę ten, kur kiti ją sunkiai įžvelgia; tad jis yra amžinosios tiesos interpretuotojas ir aiškintojas. Jis numato ateitį iš praeities ir dabarties. Tai jis daro tiesiogiai jame veikiančios Viešpaties galios dėka arba netiesiogiai per dieviškas priemones, pvz., Urimus ir Tumimus. Trumpai tariant, jis regi ir vaikšto Viešpaties šviesoje atmerktomis akimis. (žr. Mozijo 8:15–17).

Apreiškėjas su Viešpaties pagalba atskleidžia tai, kas anksčiau nebuvo žinoma. Tai gali būti nauja arba užmiršta tiesa, naujas ar užmirštas žinomos tiesos pritaikymas žmogaus poreikiams.

[…] Apibendrinu: pranašas yra žinomos tiesos mokytojas; regėtojas suvokia paslėptą tiesą; apreiškėjas neša naują tiesą. Pačia plačiausia prasme dažniausiai vartojamas pranašo vardas reiškia ir kitus vardus, tad pranašas yra ir tiesos mokytojas, ir tiesos suvokėjas, ir tiesos nešėjas“ (Evidences and Reconciliations, arr. G. Homer Durham, 3 vols. in 1 [1960], 257–258).

Raštų rodyklėje parašyta, kad pranašas yra „asmuo, kuris Dievo buvo pašauktas kalbėti Jo vardu. Kaip Dievo pasiuntinys, pranašas gauna įsakymus, pranašystes ir apreiškimus iš Dievo. Jo pareiga – skelbti žmonijai Dievo valią bei tikrąjį charakterį ir atskleisti Jo darbų su jais prasmę. Pranašas smerkia nuodėmę ir nusako jos pasekmes. Jis yra teisumo šauklys. Kartais žmonijos labui pranašai gali būti įkvepiami išpranašauti ateitį. Tačiau jų pirminė atsakomybė – liudyti apie Kristų“ („Pranašas“, scriptures.lds.org).

Savo Raštų studijavimo žurnale atsakykite į klausimą, kaip Doktrinos ir Sandorų 21:1 eilutėje išvardinti Džozefui Smitui suteikti vardai padeda jums suprasti jo vaidmens ir įvairių turėtų atsakomybių į žemę sugrąžinant Evangelijos pilnatvę ir atkuriant Jėzaus Kristaus Bažnyčią svarbą?

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 21:2–3 ir suraskite tuos žodžius ar frazes, kurios rodytų, jog Dievas įkvėpė Džozefą Smitą atkurti Jėzaus Kristaus Bažnyčią. Galite pasižymėti šiuos žodžius ir frazes savo Raštų egzemplioriuje.

Savo Raštų studijavimo žurnale paaiškinkite, kodėl, jūsų manymu, svarbu žinoti, kad Dievas pašaukė Džozefą Smitą atkurti Jėzaus Kristaus Bažnyčią ir jai vadovauti.

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 21:4–5 ir suraskite, kokią svarbią žinią Viešpats apreiškė Bažnyčios įsteigimo dieną.

Savo Raštų studijavimo žurnale atsakykite į klausimą, kodėl kartais gali prireikti „kantrybės ir tikėjimo“, kad įsiklausytume į pranašo žodžius?

Prezidentas Vilfordas Vudrafas patikino, kad galime visuomet pasitikėti Viešpaties pranašu: „Viešpats niekada neleis man ar bet kuriam kitam vyrui, esančiam šios Bažnyčios prezidentu, nuklaidinti jūsų. To programoje nėra. To nėra Dievo sumanyme. Jei pamėginčiau tai padaryti, Viešpats pašalintų mane iš mano vietos“ (Teachings of Presidents of the Church: Wilford Woodruff [2004], p. 199).

Prezidentas Džozefas F. Smitas panašiai paliudijo: „Jei [Bažnyčios prezidentas] taptų neištikimas, tai Dievas pašalintų jį iš jo vietos. Izraelio Dievo vardu liudiju, kad Jis neleis, jog Bažnyčios galva, kurį Jis išrinko būti priekyje, prasižengtų Jo įsakymams ir atsimestų; tą pačią akimirką, kai jis pakryps link to, Dievas jį pašalins. Kodėl? Todėl, kad leisti nelabam žmogui užimti tą vietą būtų tas pats, tarsi leisti užteršti versmę, o to Jis niekada neleis“ (Teachings of Presidents of the Church: Joseph F. Smith [1998], p. 227).

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 21:6 ir savo Raštų egzemplioriuje sunumeruokite tris palaiminimus, kurie duodami kantriai ir su tikėjimu priimantiems pranašo žodžius.

Kaip apibendrintumėte pažadus, suteikiamus tiems, kurie paiso pranašo žodžių? (Štai vienas iš būdų, kaip pasakyti šį principą: Jei paisysime pranašo žodžių, būsime apsaugoti nuo priešininko.)

Savo Raštų studijavimo žurnale parašykite, kada ir kaip jūs arba jūsų pažįstamas žmogus buvote palaiminti už tai, kad paisėte dabartinių pranašų patarimų ir žodžių. Galite parašyti, kaip sekėte visuotinėse konferencijose ar brošiūroje Jaunimo stiprybės vardan pateiktais patarimais.

Prezidentas Džeimsas E. Faustas iš Pirmosios Prezidentūros kalbėjo apie dabartinio pranašo palaikymo svarbą: „Netikiu, kad šios Bažnyčios nariai gali gyventi visiškoje dermėje su Gelbėtoju, jei jie nepalaiko dabar žemėje gyvenančio Jo pranašo, Bažnyčios prezidento. Jei mes nepalaikome dabartinio pranašo, kad ir kas jis būtų, mes mirštame dvasiškai. Ironiška, tačiau buvo ir tokių, kurie dvasiškai mirė todėl, kad sekė tik tais pranašais, kurie jau seniai mirę. Kiti visaip išsisukinėdami lyg ir palaiko dabartinius pranašus, tačiau gudriai bando iškelti save sumenkindami dabartinius pranašus“ (“Continuing Revelation,” Ensign, Aug. 1996, 5).

Pagalvokite, ką turite padaryti, kad turėtumėte teisę į Doktrinos ir Sandorų 21:6 eilutėje pažadėtus palaiminimus.

Doktrinos ir Sandorų 22

Viešpats apreiškia, kad krikštas turi būti atliekamas su tinkamu įgaliojimu

Keletas 1830 m. balandį prie Bažnyčios norėjusių prisijungti žmonių jau buvo pasikrikštiję kitose bažnyčiose, tad jiems buvo neaišku, kodėl vėl reikia krikštytis (žr. DS 22 skyriaus įvadą). Pranašas Džozefas Smitas pasiteiravo Viešpaties apie būtinybę jiems persikrikštyti. Atsakydamas Viešpats kalbėjo apie svarbų Evangelijos sugrąžinimo ir Bažnyčios atkūrimo tikslą.

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 22. Kodėl, pasak Viešpaties, yra būtinas krikštas su tinkamu įgaliojimu?

Doktrinos ir Sandorų 22:1 Viešpats kalbėjo apie „naują ir nesibaigiančią sandorą“. Toliau esančiame paaiškinime pasibraukite tuos žodžius, kurie jums padeda suprasti šios frazės prasmę:

Nauja ir nesibaigianti sandora yra „Jėzaus Kristaus Evangelijos pilnatvė (DS 66:2). Ji yra nauja kiekvieną kartą, kai iš naujo apreiškiama po atsimetimo periodo. Ji yra nesibaigianti ta prasme, kad tai yra Dievo sandora ir ja galima buvo džiaugtis kiekvienu Evangelijos laikotarpiu, kur tik žmonės buvo pasiryžę ją priimti. Naują ir nesibaigiančią sandorą Jėzus Kristus vėl apreiškė žmonėms žemėje per pranašą Džozefą Smitą. Ji apima šventas apeigas, suteikiamas kunigystės įgaliojimu – tokias kaip krikštas ir šventyklinė santuoka – atnešančias žmogui išgelbėjimą, nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą“ (Raštų rodyklė, „Naujoji ir nesibaigiančioji sandora“, scriptures.lds.org).

Kai suprantame šias naujos ir nesibaigiančios sandoros tiesas, darosi aišku, kad krikštas turi būti atliekamas žmogaus, turinčio Dievo įgaliojimą. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 22:2–4 ir suraskite tas frazes, kurios reiškia, jog Viešpats nepriima tų krikštų, kurie atliekami be tinkamo kunigystės įgaliojimo. Gali būti naudinga žinoti, kad 2 eilutėje Viešpats krikšto apeigas pavadino įėjimu pro „ankštuosius vartus“ (žr. 2 Nefio 31:17).

Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia turi tą kunigystės įgaliojimą, kuris yra būtinas esminėms apeigoms, kaip antai krikštui, atlikti. Savo Raštų studijavimo žurnale atsakykite, kaip buvote palaiminti už tai, kad esate atkurtosios Jėzaus Kristaus Bažnyčios narys?

Doktrinos ir Sandorų 23

Penki vyrai yra pašaukiami stiprinti Bažnyčią

Doktrinos ir Sandorų 23 skyriuje pasižymėkite tokius vardus: Oliveris, Hairumas, Samuelis, Džozefas ir Džozefas Knaitas. Perskaitykite šio skyriaus įžangą ir sužinokite, ko šie vyrai troško iš Viešpaties.

Viešpats pirmiausia kreipėsi į Oliverį Kauderį. Per pačius pirmuosius Sugrąžinimo įvykius, įskaitant Mormono Knygos išėjimą ir Bažnyčios suorganizavimą, Oliveris labai padėjo pranašui Džozefui Smitui. Jis buvo gausiai apdovanotas ir turėjo teisių troškimų. Jis buvo pašauktas būti antruoju Bažnyčios vyresniuoju (žr. DS 20:3) ir, kartu su Deividu Vitmeriu, buvo paskirtas padėti atrinkti Dvylika Apaštalų. Deja, bet dėl šių privilegijų Oliveris pasidarė išdidus ir kuriam laikui paliko Bažnyčią. Galiausiai jis suvokė savo klaidas ir buvo pakrikštytas pakartotinai.

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 23:1–2 ir suraskite, kokį įspėjimą Viešpats davė Oliveriui Kauderiui. Tada savo Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
1. Kaip išdidumas gali privesti prie pagundos?
2. Kaip, jūsų nuomone, išvengti išdidumo, galinčio mus privesti prie pagundos?

Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 23:3–5 ir suraskite, kuo panašūs Viešpaties nurodymai Hairumui Smitui, Samueliui Smitui ir Džozefui Smitui vyresniajam.

Šaukimas raginti reiškė pareigą mokyti Evangelijos kitus. Skaitydami toliau pateiktą informaciją apie Hairumą, Samuelį ir Džozefą Smitą vyresnįjį atkreipkite dėmesį į tai, kaip kiekvienas iš jų įvykdė šią pareigą:

Hairumas Smitas padėjo spausdinant Mormono Knygą, nes dirbo tiesiogiai su spaustuvininku. Jis buvo pakrikštytas 1829 m. birželį, netrukus po kunigystės sugrąžinimo. Jis tarnavo pirmuoju Bažnyčios skyriaus Kolzvilyje, Niujorko valstijoje, prezidentu. Žinomas savo nuolankumu ir ištikimybe, Hairumas buvo ištikimas Viešpačiui ir Bažnyčiai visą savo gyvenimą. Karteidže, Ilinojaus valstijoje, jis mirė kankinio mirtimi kartu su savo broliu Džozefu.

Samuelis Smitas, jaunesnysis pranašo Džozefo brolis, pasikrikštijo 1829 m. gegužę, netrukus po Aarono kunigystės sugrąžinimo. Dažniausiai jis laikomas pirmuoju Bažnyčios misionieriumi. 1830 m. birželį išvyko į misiją ir atidavė savo egzempliorių Mormono Knygos, dėl kurios galiausiai atsivertė Brigamas Jangas ir dauguma jo šeimos narių. Samuelis buvo lojalus savo šeimai ir Bažnyčiai visą savo gyvenimą.

Džozefas Smitas vyresnysis, pranašo tėvas, prie Bažnyčios prisijungė jos įsteigimo dieną. Po to ėjusią vasarą jis ir jo sūnus Don Karlosas išvyko į misiją pas Niujorke gyvenusius artimuosius. Jis tapo aukštuoju kunigu, o vėliau – pirmuoju Bažnyčios patriarchu. Per savo laidotuves jis buvo apibūdintas kaip „vyras, ištikimas savo Dievui ir Bažnyčiai visose situacijose ir visomis aplinkybėmis, per kurias jis buvo pašauktas pereiti“ (Robert B. Thompson, in History of the Church, 4:192).

Paskutinis asmuo į kurį kreipėsi Viešpats Doktrinos ir Sandorų 23 skyriuje buvo Džozefas Knaitas Vyresnysis. Jis buvo artimas Džozefo Smito Jaunesniojo draugas ir buvo labai jam malonus. Kai pranašas vertė Mormono Knygą, jis parūpindavo jam įvairių atsargų, pvz., popieriaus ir maisto. Tuo metu, kai buvo gautas apreiškimas, užrašytas Doktrinos ir Sandorų 23 skyriuje, Džozefas Knaitas Vyresnysis dar nebuvo pasikrikštijęs. Jis, kartu su kitais, pajuto troškimą pasikrikštyti Bažnyčios įsteigimo dieną, tačiau susilaikė, nes norėjo daugiau pastudijuoti Mormono Knygą. Tačiau vėliau jis rašė: „Būčiau jautęsis geriau, jei būčiau pasikrikštijęs tuomet“ (žr. Larry Porter, “The Joseph Knight Family,” Ensign, Oct. 1978, 40; rašyba sušiuolaikinta).

Išstudijuokite Doktrinos ir Sandorų 23:6–7 užrašytą Viešpaties patarimą Džozefui Knaitui Vyresniajam ir suraskite, ką jam Viešpats įsakė daryti. Frazė „paimti savo kryžių“ šiame kontekste reiškia daryti tai, kas žmogui yra sunku.

Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
1. Kodėl Viešpats mums kartais nurodo daryti tai, kas mums nepatinka?
2. Kokių įrodymų, kad Viešpats troško palaiminti Džozefą Knaitą Vyresnįjį, matote Doktrinos ir Sandorų 23:7?

Netrukus po šio apreiškimo gavimo Džozefas Knaitas Vyresnysis nusprendė pasikrikštyti. Jis liko atsidavęs Bažnyčiai visą tolimesnį savo gyvenimą ir gynė pranašą Džozefą tiek privačiai, tiek viešai. Vėliau pranašas Džozefą Knaitą Vyresnįjį apibūdino taip: „Jis buvo patikimas ir ištikimas, teisingas ir pavyzdingas, doras ir malonus, niekad nenukrypstantis į dešinę ar į kairę“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas [2010], p. 444).

Doktrinos ir Sandorų 23 skyriuje sužinome, kad jei trokštame tarnauti Viešpačiui, tai iš Jo galime gauti asmeninį pamokymą. Taip pat sužinome, kad Viešpats laimins mus tuomet, kai seksime Jo mums duotu pamokymu. Pagalvokite apie Viešpaties jums duotus pamokymus per Šventąją Dvasią, gyvųjų pranašų žodžius ir Raštus. Suplanuokite, kaip veiksite gavę patarimų.

Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

Doktrinos ir Sandorų 21–23 skyrius išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).

Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įspūdžius: