22 dalis. 3 diena

1 Korintiečiams 11

Įvadas

Apaštalas Paulius kalbėjo apie ginčus dėl religinių papročių, kilusius tarp Korinto šventųjų. Jis pabrėžė, kad vyrai ir moterys vaidina amžiną ir dievišką vaidmenį ir Viešpaties plane yra būtini vienas kitam. Jis taip pat mokė Bažnyčios narius apie tinkamą pasiruošimą sakramentui.

1 Korintiečiams 11:1–16

Paulius kalba apie ginčus dėl religinių papročių

Perskaitykite šiuos teiginius, parodančius, ką kai kurie žmonės mano apie santuoką:

• „Man labai svarbi sėkminga karjera. Nenoriu dalyti savo dėmesio tarp karjeros tikslų ir santuokos.“

• „Nenoriu įsipareigoti ilgalaikiams santykiams. Bijau, kad galiu priimti sprendimą, dėl kurio vėliau gailėsiuosi.“

• „Santuoka suvaržys mane. Nebegalėsiu daryti, ką panorėjęs.“

• „Žinau, kad santuoka – tai svarbiausias iš visų sprendimų, kuriuos man teks padaryti, ir aš to laukiu.“

1. Raštų studijavimo žurnale parašykite, ką manote apie santuoką.

1 Korintiečiams 11 skyriuje skaitome daugiau apie tai, ką apaštalas Paulius atsakė į Bažnyčios narių Korinte susirūpinimą. Perskaitykite 1 Korintiečiams 11:3 ir raskite, ko Paulius mokė apie vyro pareigas.

Frazė „moters galva – vyras“ reiškia, kad šventa vyro pareiga yra pirmininkauti namuose. Pirmininkauti reiškia teisiai vesti ir vadovauti kitiems dvasiniuose ir žemiškuose reikaluose.

3 eilutėje atkreipkite dėmesį, kas turi pirmininkauti vyrui ir jam vadovauti, kai jis pirmininkauja šeimoje. Kodėl svarbu vyrui ir tėvui į Kristų žiūrėti kaip į vadovą ir vedlį?

Kai suprantame, kaip mūsų Dangiškasis Tėvas pirmininkauja Savo karalystėje, galime pamatyti, kad jis yra tvarkos, o ne sumaišties Dievas (žr. DS 132:8).

Kaip rašoma 1 Korintiečiams 11:4–16, Paulius atsakė į Korinto šventųjų klausimus, kaip turi elgtis vyrai ir moterys, melsdamiesi ir pranašaudami pamaldų metu. Papročiai reikalavo, kad moterys nešiotų galvos apdangalus.

Kartais Naujojo Testamento skaitytojai klaidingai supranta Pauliaus mokymus, tarsi jie reiškia, kad vyro vaidmuo yra svarbesnis už moters. Vyresnysis M. Raselas Balardas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pataisė šį klaidingą supratimą:

„Vyrai ir moterys Dievo ir Bažnyčios akyse yra lygiaverčiai, tačiau lygiavertiškumas nereiškia, kad jie yra tokie patys. Vyrų ir moterų atsakomybės ir dieviškos dovanos skiriasi pagal prigimtį, tačiau nesiskiria savo svarba ar įtaka. Pagal mūsų Bažnyčios doktriną moterys yra lygiavertės vyrams, bet visgi jos skiriasi. Dievas neišskiria nė vienos lyties kaip geresnės ar svarbesnės už kitą. […]

Vyrai ir moterys skiriasi turimomis dovanomis, stipriosiomis savybėmis, požiūriais bei polinkiais. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl mums reikia vieniems kitų“ (“Men and Women in the Work of the Lord,” New Era, Apr. 2014, 4).

Perskaitykite 1 Korintiečiams 11:11 ir raskite, ko Paulius mokė apie vyro ir žmonos santykius. Žodis „Viešpatyje“ nurodo Viešpaties planą padėti mums tapti panašiems į jį ir įgyti amžinąjį gyvenimą.

Iš 1 Korintiečiams 11:11 sužinome šią tiesą: Viešpaties plane vyrai ir moterys vieni be kitų negali įgyti amžinojo gyvenimo (taip pat žr. DS 131:1–4).

Santuoka tarp vyro ir moters yra Dievo plano dalis. Pagalvokite apie šiuos klausimus: Kaip, būdami teisūs tėvai arba motinos, remiame Dievo planą? Kaip šis rėmimas ruošia mus tapti panašius į Dangiškąjį Tėvą?

Pagalvokite, kaip veikia žirklės. Ar gerai jos veiktų, jei ašmenys būtų atskirti ir jūs bandytumėte perkirpti popierių arba medžiagą tik vienu ašmeniu? Kuo žirklės panašios į vyrą su žmona, kartu siekiančius įgyti amžinąjį gyvenimą?

Skaitydami šį vyresniojo Deivido A. Bednario iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį raskite, kaip vyras ir žmona yra skirti darbuotis drauge siekiant amžinojo gyvenimo: „Pagal dievišką sumanymą vyrams ir moterims skirta augti kartu siekiant tobulumo ir šlovės pilnatvės. Dėl skirtingo temperamento ir sugebėjimų vyrai ir moterys santuokinius ryšius papildo unikaliomis galimybėmis ir patyrimais. Vyrai ir moterys prie kitais būdais nepasiekiamos bendrystės ir vienybės prisideda skirtingai, bet lygiomis teisėmis. Vyras papildo ir tobulina moterį, kaip moteris papildo ir tobulina vyrą, kai mokosi vienas iš kito ir kartu stiprina vienas kitą“ (“Marriage Is Essential to His Eternal Plan,” Ensign, June 2006, 83–84).

2. Raštų studijavimo žurnale aprašykite kelis skirtingus vyro ir moters bruožus bei atsakomybes, kuriomis šeimoje jie palaiko ir stiprina vienas kitą.

Dokumente „Šeima. Pareiškimas pasauliui“ Pirmoji Prezidentūra ir Dvylikos Apaštalų Kvorumas pareiškė: „Pagal dievišką planą, tėvai turi pirmininkauti savo šeimoms su meile ir teisumu, būti atsakingi už aprūpinimą viskuo, kas būtina pragyvenimui, ir savo šeimų apsaugą. Motinos visų pirma atsako už savo vaikų ugdymą. Tėvai ir motinos yra įpareigoti vykdant šias šventas pareigas padėti vienas kitam kaip lygūs partneriai. Nedarbingumas, mirtis ar kitos aplinkybės gali priversti atitinkamai prisitaikyti“ („Šeima. Pareiškimas pasauliui“, 35602 156).

3. Pagalvokite apie skirtingas nuomones apie santuoką, išsakytas pamokos pradžioje jūsų perskaitytuose teiginiuose. Tada savo Raštų studijavimo žurnale atsakykite į tokį klausimą: Ką, išstudijavę 1 Korintiečiams 11:1–16, apie santuokos svarbą Dievo plane pasakytumėte nesuprantančiam žmogui?

1 Korintiečiams 11:17–34

Paulius moko Korinto šventuosius nežiūrėti į sakramentą paviršutiniškai

Ką įsivaizduojate skaitydami toliau pateiktas frazes?

• „Tikrai dvasingas patyrimas.“

• „Atgaiva sielai.“

• „Svarbiausias šabo dienos įvykis.“

Prisiminkite, kaip paskutinį kartą priėmėte sakramentą, ir pagalvokite, ar šios frazės nusako tai, ką patyrėte.

Studijuodami 1 Korintiečiams 11:17–34 raskite tiesas, kurios galėtų padėti jums sakramentą paversti dvasingesniu ir prasmingesniu įvykiu.

Pauliaus laikais Bažnyčios nariai laikėsi papročio, primenančio paskutiniąją vakarienę. Jie reguliariai rinkdavosi drauge valgyti ir tada priimdavo sakramentą. Apaštalas Paulius pasmerkė šiuos susirinkimus, nes šventieji pavertė juos įprastu valgymu, užuot išlaikę šventumą, kuris turi lydėti sakramentą. Džozefo Smito vertime paaiškinamas Pauliaus teiginys apie jų rinkimosi drauge tikslą: „Ar kartu susirenkate ne Viešpaties vakarienės valgyti?“ (Joseph Smith Translation, 1 Corinthians 11:20).

Nors tie susirinkimai buvo skirti stiprinti bendrystę ir vienybę, dažnai jie pavirsdavo ginčais. Kaip rašoma 1 Korintiečiams 11:17–22, Paulius pasmerkė tų valgymų metu tarp Korinto šventųjų kildavusius vaidus.

Perskaitykite 1 Korintiečiams 11:23–26 ir raskite, ką prisiminti apie sakramentą Paulius kvietė Bažnyčios narius.

Perskaitykite 1 Korintiečiams 11:27–30 ir raskite, dėl ko, kalbėdamas apie sakramentą, Paulius perspėjo Korinto šventuosius.

Iš šių eilučių sužinome, kad nevertai priimantys sakramentą užsitraukia pasmerkimą.

Ši tiesa yra patvirtinta Mormono Knygoje, kur Jėzus Kristus perspėjo, kad nevertai priimantys sakramentą valgo ir geria pasmerkimą savo sieloms (žr. 3 Nefio 18:29). Be to, kunigijos vadovams Gelbėtojas pasakė, kad jie neturėtų leisti priimti sakramentą nevertiems (žr. 3 Nefio 18:29). Jei nežinote, ar esate verti priimti sakramentą, turite pasikalbėti su vyskupu arba skyriaus prezidentu.

1 Korintiečiams 11:29 graikiškas žodis, kuris buvo išverstas kaip „pasmerkimas“, gali reikšti ir „pasmerktumą“. Pasmerkimas reiškia „būti Dievo pripažintam kaltu“ (Raštų rodyklė, „Pasmerkti, pasmerkimas“; raštai.lds.org). Pasmerktumas tai „būsena, kai neįmanoma pažanga ir nėra galimybės patekti Dievo akivaizdon ir Jo šlovėn. Yra skirtingi pasmerktumo laipsniai. Visų, kurie nepasieks celestialinio išaukštinimo pilnatvės, pažanga ir privilegijos kažkokiu laipsniu bus apribotos, ir tokiu laipsniu jie bus pasmerkti“ (Raštų rodyklė, „Pasmerktas, pasmerktumas“; raštai.lds.org).

Atminkite, kad „jums nereikia būti tobulam, kad priimtumėte sakramentą, bet jums reikia turėti nusižeminimo ir atgailos dvasią širdyje“ (Ištikimi tikėjimui. Evangelijos žinynas [2006], p. 140). Jei neatgailaujančia širdimi priimame sakramentą ir neturime jokio noro prisiminti Gelbėtoją ir Juo sekti, sakramentą priimame nevertai.

Pagalvokite, kodėl priimdami sakramentą nevertai galime užsitraukti pasmerkimą.

Perskaitykite 1 Korintiečiams 11:28 ir raskite, ką daryti priimant sakramentą Paulius patarė Bažnyčios nariams. Galite pasižymėti tai, ką rasite.

Iš šios eilutės sužinome, kad priimdami sakramentą turime ištirti savo gyvenimą.

Kokiais būdais, jūsų manymu, turėtume ištirti savo gyvenimą?

Gyvenimo ištyrimo tikslas ne vien nuspręsti, ar esame verti priimti sakramentą, bet taip pat išsiaiškinti, kaip mums sekasi laikytis sandorų su Dievu ir kaip turėtume atgailauti ir pasitaisyti.

Perskaitykite toliau pateiktą teiginį ir apsvarstykite, kaip priimdami sakramentą galite ištirti savo gyvenimą.

Pasakodamas, ką patyrė priimdamas sakramentą, prezidentas Hovardas V. Hanteris sakė: „Uždaviau sau tokį klausimą: „Ar Dievą laikau svarbesniu už viską ir ar laikausi visų Jo įsakymų?“ Tada kilo viena mintis ir sprendimas. Sudaryti su Viešpačiu sandorą visuomet laikytis Jo įsakymų yra rimtas įsipareigojimas, o tokios sandoros atnaujinimas yra lygiai toks pats rimtas. Tokios gilios sakramento dalijimo metu kylančios mintys turi didelę reikšmę. Tokiomis akimirkomis galime save ištirti, stebėti, išanalizuoti; tai laikas apmąstyti ir nuspręsti“ (“Thoughts On the Sacrament,” Ensign, May 1977, 25).

Būdamas Septyniasdešimties kvorumo nariu visuotinis Sekmadieninės mokyklos prezidentas Tedas R. Kalisteris mokė, kad sakramentas tai apmąstymo ir savęs įvertinimo laikas: „Sakramentas – tai […] gilios savianalizės ir savęs ištyrimo laikas. […] Sakramentas – tai laikas, kai mes ne tik prisimename Gelbėtoją, bet ir palyginame savo gyvenimą su Didžiojo Pavyzdžio [Jėzaus Kristaus] gyvenimu. Tai laikas atmesti visą saviapgaulę. Tai absoliučiai tauriausios tiesos metas. Visi pasiteisinimai, visas apsimestinumas turi nuslinkti šalin, leisdamas tokiai mūsų dvasiai, kokia ji iš tikrųjų yra, dvasia į dvasią bendrauti su Tėvu. Tuo metu tampame savęs pačių teisėjais, svarstančiais, koks iš tiesų yra mūsų gyvenimas ir koks iš tiesų jis turėtų būti“ (The Infinite Atonement [2000], 291).

Vienas iš šio savęs ištyrimo būdų priimant sakramentą – tai mąstymas apie klausimus, kuriuos užduodate sau ruošdamiesi sakramentui. Pavyzdžiui, galite savęs paklausti: „Kaip galėčiau būti geresnis Jėzaus Kristaus mokinys?“ „Kuo mano gyvenimas panašus į Gelbėtojo gyvenimą? Kuo jis skiriasi?“ „Su kokiomis silpnybėmis, neleidžiančiomis augti dvasiškai, man sunkiai sekasi kovoti?“ „Ką galiu padaryti šią savaitę, siekdamas tapti nors truputį geresnis?“

Doktrinas ir principus pritaikykite gyvenime

Taikymas vyksta tada, kai galvojate, kalbate ir gyvenate pagal studijuojant Raštus išmoktas doktrinas ir principus. Būsite palaiminti, kai savo gyvenime taikysite doktrinas ir principus. Pavyzdžiui, kai pritaikysite tai, ką išmokote studijuodami 1 Korintiečiams 11 skyrių, įgysite geresnį supratimą ir liudijimą apie šias apeigas.

4. Raštų studijavimo žurnale užrašykite keletą papildomų klausimų, kuriuos galite sau užduoti prieš sakramentą ir jo metu.

5. Savo Raštų studijavimo žurnale parašykite planą, kaip ketinate geriau ruoštis kitam kartui, kai priimsite sakramentą.

Prieš sakramentą ir po jo jums tiriant savo gyvenimą, Viešpats galės jums padėti sužinoti, kaip geriau vykdyti savo sandoras ir pasirengti palaiminimams, kuriais Jis nori jus laiminti. Pasiryžkite veikti sulig bet kokiu raginimu.

1 Korintiečiams 11:33–34 skaitome papildomus Pauliaus nurodymus Korinto šventiesiems dėl valgymo kartu priimant sakramentą. Jis nurodė šventiesiems galvoti vieniems apie kitus ir vengti ginčų.

6. Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

   1 Korintiečiams 11 skyrių išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).

   Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įžvalgas: