Pirmojo laiško Timotiejui studijų įvadas
Kodėl verta studijuoti šį laišką?
Pirmajame laiške Timotiejui skaitome, jog apaštalas Paulius patarė Timotiejui, Bažnyčios vadovui Efeze, užtikrinti, kad būtų mokoma neiškreiptos doktrinos, ir neleisti, kad populiarios melagystės atitrauktų nuo Evangelijos mokymų. Jis mokė Timotiejų apie vyskupo ir diakono pareigybes ir aprašė reikalavimus tiems, kurie tarnavo tose pareigose. Paulius taip pat išreiškė gilų dėkingumą už Jėzaus Kristaus parodytą gailestingumą jam atsivertus. Pirmojo laiško Timotiejui studijavimas padės geriau suprasti, kaip svarbu Bažnyčioje mokyti neiškreiptos doktrinos. Jūs taip pat pajusite didesnį dėkingumą už Gelbėtojo gailestingumą ir už svarbų vyskupų bei kitų Bažnyčios vadovų vaidmenį.
Kas parašė šį laišką?
Pirmąjį laišką Timotiejui parašė Paulius (žr. 1 Timotiejui).
Kada ir kur jis buvo parašytas?
Tikėtina, kad Paulius Pirmąjį laišką Timotiejui parašė 64 ir 65 m. po Kr. , galimai būdamas Makedonijoje (žr. Raštų rodyklę, „Pauliaus laiškai“, scriptures.lds.org; 1 Timotiejui 1:3). Prieš rašant šį laišką, Paulius buvo paleistas iš dviejų metų įkalinimo (namų arešto) Romoje ir tikėtina, kad jis plačiai keliavo, aplankydamas regionus, kur jau anksčiau buvo įsteigęs Bažnyčios skyrius (žr. Bible Dictionary, “Pauline Epistles”).
Kam jis buvo parašytas ir kodėl?
Paulius šį laišką parašė Timotiejui, tarnavusiam su juo antrosios jo misionieriškos kelionės metu (žr. Apaštalų darbų 16:1–3). Po jų misijos Timotiejus išliko ištikimu misionieriumi ir Bažnyčios vadovu (žr. Apaštalų darbų 19:22; Filipiečiams 2:19) bei vienu patikimiausiu Pauliaus draugu (žr. 1 Korintiečiams 4:17). Paulius vadino Timotiejų „savo [vaiku] tikėjime“ (1 Timotiejui 1:2). Timotiejaus tėvas buvo graikas nežydas, bet motina ir močiutė, doros žydės, mokė jį ir padėjo mokytis Raštų (žr. Apaštalų darbų 16:1; 2 Timotiejui 1:5; 3:15).
Tuo metu, kai buvo parašytas šis laiškas, Timotiejus tarnavo Bažnyčios vadovu Efeze (žr. 1 Timotiejui 1:3). Paulius užsiminė, kad kai kurie nariai abejojo Timotiejaus gebėjimais vadovauti, nes jis buvo jaunas (žr. 1 Timotiejui 4:12). Paulius ketino asmeniškai aplankyti Timotiejų, tačiau abejojo, ar jam tai pavyks padaryti (žr. 1 Timotiejui 3:14; 4:13). Paulius parašė laišką Timotiejui, kad padėtų jaunam Bažnyčios vadovui geriau suprasti savo pareigas.
Kokie išskirtiniai šio laiško bruožai?
Pauliaus laiškai, žinomi kaip 1 Timotiejui, 2 Timotiejui ir Titui, dažnai yra vadinami pastoraciniais laiškais, kadangi juose Pauliaus pataria pastoriams – Bažnyčios vadovams (žr. Bible Dictionary, “Pauline Epistles”). Žodis pastorius yra žodis kilęs iš lotynų kalbos žodžio „ganytojas“.
Paulius pateikia gaires, kad padėtų Timotiejui atpažinti kandidatus, vertus tarnauti vyskupais arba diakonais (žr. 1 Timotiejui 3). Jos padėjo pabrėžti Bažnyčios vadovų atsakomybę patenkinti narių fizinius ir dvasinius poreikius (žr.1 Timotiejui 5). Paulius taip pat kalbėjo apie paplitusią klaidingą asketizmo idėją – tikėjimą, kad didesnį dvasingumą galima pasiekti per griežtą savęs atsižadėjimą. Pavyzdžiui, jis perspėjo, kad kai kurie Bažnyčios nariai užsiima asketizmu ir skleidžia tikėjimą, kad santuoka turi būti uždrausta (žr. 1 Timotiejui 4:1–3). Prieštaraudamas šiai ir kitoms žalingoms ir atsimetėliškoms įtakoms, Paulius nurodė Timotiejui mokyti neiškreiptos doktrinos (žr. 1 Timotiejui 1:3–4, 10; 4:1–6, 13, 16).
Laiško planas
1 Timotiejui 1. Paulius perspėja dėl klaidingų mokymų. Jis džiūgauja Viešpačiu Jėzumi Kristumi, kuris parodė didelę malonę, išgelbėdamas jį. Paulius save vadina „pirm[u]“ (1 Timotiejui 1:15) ar dar blogesniu nusidėjėliu, užsimindamas, kad persekiojo krikščionis iki savo atsivertimo. Paulius užtikrina ir kitus, kad Kristaus gailestingumas taip pat padės ir jiems.
1 Timotiejui 2-3. Paulius moko apie maldos ir tinkamo garbinimo poreikį. Jis moko, kad Jėzus Kristus išpirko visus ir yra mūsų Tarpininkas pas Tėvą. Jis nurodo vyrams ir moterims, kaip elgtis garbinimo metu. Jis pateikia reikalavimus vyskupams ir diakonams. Jis aiškina, kad dieviškumo paslaptis yra Jėzaus Kristaus nuolaidumas, Jo tobulas gyvenimas žemėje ir Jo pakilimas į dangaus šlovę.
1 Timotiejui 4. Paulius perspėja Timotiejų, kad kai kuriuos žmones suklaidins klaidingi mokymai apie santuoką ir maitinimosi būdus. Jis kalba apie santuokos svarbą ir Dievo kūrinių priėmimą su dėkingumu. Paulius moko Timotiejų, kaip elgtis su klaidingais mokymais jo laikais ir greitai ateisiančiais laikais.
1 Timotiejui 5–6. Paulius nurodo Timotiejui padėti jam rūpintis pagyvenusiais, jaunuoliais, našlėmis, seniais ir vergais. Jis aprašo netikrus mokytojus. Jis perspėja, kad „visų blogybių šaknis yra meilė pinigams“ (1 Timotiejui 6:10), ir pamoko Timotiejų, kaip šventieji gali gauti amžinąjį gyvenimą.