10 dalis. 4 diena. Luko 8:1–10:37

10 dalis. 4 diena

Luko 8:1–10:37

Įvadas

Gelbėtojas tęsia tarnystę Galilėjoje, kur pranašauja apie savo mirtį ir prisikėlimą. Išvykęs iš Galilėjos, Jėzus pasuko link Jeruzalės. Samarijoje Jis mokė savo mokinius, kad Jis atėjo gelbėti žmonių o ne jų sunaikinti. Jis taip pat mokė palyginimo apie gerąjį samarietį ir ką reiškia būti tikru mokiniu.

Luko 8:1–9:56

Gelbėtojas daro stebuklus, moko palyginimais ir keliauja į Jeruzalę

Perskaitykite toliau pateiktus pavyzdžius. Aprašykite, kaip jaustumėtės ir reaguotumėte tokiose situacijose.

Jūs mandagiai paprašote savo brolio ar sesers padėti susitvarkyti kambarį, o jums grubiai atsakoma susitvarkyti pačiam.
Planuojant mokyklinį renginį, keletas jūsų bendraklasių ima kritikuoti ir šaipytis iš jūsų pasiūlymo.
Dalinantis Evangelija su draugu, jums sakoma, kad tikite keistais dalykais.

Luko 8–9 skyriuose studijuodami Gelbėtojo mokymus, ieškokite tiesų, kuriomis galėtumėte vadovautis, kai jaučiatės, kad kitų žmonių poelgiai ar žodžiai jus įžeidžia.

Luko 8–9 skaitome, kad Jėzus mokė palyginimo, nuramino audrą, išgydė ligonius ir iš mirusiųjų prikėlė Jayro dukterį. Savo dvylikai apaštalų Jis suteikė įgaliojimą išvarinėti demonus ir gydyti ligonius ir išsiuntė juos skelbti Evangelijos. Jėzus taip pat stebuklingai pamaitino daugiau kaip 5 000 žmonių ir pranašavo apie savo mirtį ir prisikėlimą.

Perskaitykite Luko 9:51 ir išsiaiškinkite, kur Gelbėtojas nutarė eiti. Frazė „turėjo būti paimtas iš pasaulio“ susijusi su artėjančiu Gelbėtojo pakilimu į dangų.

Keliaudamas į Jeruzalę Jėzus drauge su savo mokiniais priėjo Samarijos kaimą. Perskaitykite Luko 9:52–54 ir išsiaiškinkite, kokia buvo samariečių reakcija, sužinojus, kad Jėzus drauge su savo mokiniais nori užeiti į kaimą.

Kaip Jokūbas ir Jonas reagavo į samariečių nesvetingumą ir Gelbėtojo atmetimą?

Skaitydami Luko 9:55–56 suraskite Gelbėtojo atsakymą Jokūbui ir Jonui.

Kai Gelbėtojas pasakė: „Nežinote, kokios dvasios esate“ (Luko 9:55, „Tikėjimo žodis“ Biblijos vertimas), Jis norėjo pasakyti, kad Jokūbo ir Jono prašymas nedera su Dievo Dvasia.

Apmąstykite, kaip mūsų laikais žmonės pernelyg jautriai reaguoja į įžeidinėjimus. Peržvelkite pamokos pradžioje pateiktus pavyzdžius ir apmąstykite, kaip žmonės gali pernelyg jautriai sureaguoti tose situacijose.

Kaip Gelbėtojo reakcija, samariečiams Jį atstūmus, skyrėsi nuo Jokūbo ir Jono reakcijos?

Viena tiesa, kurios išmokstame iš šio pasakojimo, yra tokia: pasirinkdami į įžeidimus reaguoti kantriai, mes sekame Gelbėtojo pavyzdžiu. Galite šią tiesą užsirašyti Raštų paraštėje, šalia Luko 9:52–56.

Toliau pateiktas vyresniojo Deivido A. Bednario iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginys padeda mums suprasti, kad įsižeidimas yra pasirinkimas, ne būsena:

„Kai mes manome, kad esame ar sakome, kad mus įžeidė, dažnai turime omenyje, kad jaučiamės įžeisti, kad su mumis neteisingai pasielgė, mus užgavo ar neparodė pagarbos. Žinoma netaktiški, nepatogūs, neprincipingi bei niekšiški dalykai nutinka mums bendraujant su kitais žmonėmis, dėl kurių galėtume įsižeisti. Vis dėlto galų gale yra neįmanoma kitam žmogui įžeisti jus ar mane. Būti įsižeidusiu pasirenkame patys; tai ne būsena, sukelta ar primesta mums kieno nors kito. […]

Jei kuris asmuo pasako ar padaro kažką, ką mes laikome įžeidžiančiu, pirma mūsų pareiga yra neįsižeisti ir tada asmeniškai, sąžiningai ir tiesiogiai pabendrauti su tuo asmeniu. Toks požiūris kviečia įkvėpimą iš Šventosios Dvasios ir leidžia išspręsti nesusipratimus ir suprasti tikrus ketinimus“ („Jiems nėra suklupimo akmens“, 2006 m. spalio mėn. visuotinės konferencijos medžiaga).

Prisiminkite pamokos pradžioje pateiktus pavyzdžius. Tada Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
1. Koks pavojus arba grėsmė mums kyla, jei tokiose situacijose pasirenkame įsižeisti?
2. Kaip kiekviename pavyzdyje galime sekti Gelbėtojo pavyzdžiu?
3. Kaip būsime palaiminti dėl to, kad pasirenkame kantriai reaguoti į nuoskaudas?

Susimąstykite, ar jūs pasirinkote įsižeisti dėl to, ką kažkas pasakė ar padarė. Užsibrėžkite tikslą sekti Gelbėtojo pavyzdžiu pasirinkdami į įžeidinėjimus reaguoti kantriai. Apie savo tikslą galite papasakoti šeimos nariui arba draugui, kad jie padėtų jums jį pasiekti.

Pastaba. Stengimasis kantriai reaguoti į jums padarytas nuoskaudas nereiškia, kad turite leistis seksualiai ar fiziškai išnaudojami, ar leisti patyčioms tęstis. Jei esate nukentėję nuo tokio smurto, bemat susitikite su savo vyskupu ar skyriaus prezidentu, kad gautumėte jų pagalbą ir patarimų.

Luko 9:57–62

Jėzus moko apie tai, ką reiškia būti tikru mokiniu

Suskaičiuokite, kiek skrituliukų pateikta apačioje. Skaičiuodami dainuokite savo mėgstamą dainą.

Kodėl buvo sunku skaičiuoti skrituliukus ir tuo pačiu metu dainuoti?

Apsvarstykite, kaip dainos blaškymas stengiantis suskaičiuoti apskritimus gali būti palygintas su stengimusi sekti Jėzumi Kristumi.

Toliau studijuodami Luko 9 skyrių, apsvarstykite, kaip galite pašalinti trukdžius, neleidžiančius sekti Gelbėtoju.

Perskaitykite Luko 9:57–58 ir išsiaiškinkite, kaip Jėzus atsakė žmogui, panorusiam tapti Jo mokiniu.

Frazė „Žmogaus Sūnus neturi kur galvos priglausti“ rodo, kad Gelbėtojo gyvenimas nebuvo lengvas, Jam trūko patogumų.

Skaitydami Luko 9:59–60 suraskite, ką antrasis vyras norėjo daryti prieš imdamas sekti Gelbėtoju.

Jėzus nesakė, kad klaidinga gedėti mylimojo netekties arba išreikšti pagarbą laidotuvėse (žr. DS 42:45). Jis mokė svarbios pamokos apie mokinystę. Ko iš Gelbėtojo atsakymo, aprašyto Luko 9:60 eilutėje, galime pasimokyti apie tikro mokino prioritetus?

Perskaitykite Luko 9:61–62 ir išsiaiškinkite, ką Gelbėtojas pasakė trečiam vyrui, panorusiam būti Jo mokiniu.

Toliau pateiktas prezidento Hovardo V. Hanterio teiginys padeda mums suprasti Luko 9:62 eilutėje užrašytą palyginimą apie rankos pridėjimą prie arklo ir žvalgymąsi atgal: „Kad išartų tiesią vagą artojas turi žiūrėti tiesiai priešais save. Tai padeda jam nenuklysti nuo kurso. Tačiau, jeigu jis pradeda žvalgytis atgal, kad pamatytų, kur jau buvo, tikimybė pamesti vagą padidėja. Taip atsiranda netiesios ir nevienodos vagos. […] Jei savo jėgas sutelkiame ne į tai, kas už mūsų, o į tai, kas priešaky – į amžinąjį gyvenimą ir išgelbėjimo džiaugsmą – tai tikrai juos ir pasieksime“ (“Am I a ‘Living’ Member?” Ensign, May 1987, 17).

Apmąstykite, kaip būvimas Jėzaus Kristaus mokiniu gali būti prilygintas rankos uždėjimui ant arklo ir nesižvalgymui atgal.

Vienas principas, kurį sužinome iš to, ko Gelbėtojas mokė šiuos vyrus, yra toks: norėdami būti Jėzaus Kristaus mokiniai turime niekam neleisti pakeisti mūsų prioriteto sekti Juo.

Apsvarstykite, kodėl kartais kitiems dalykams teikiame pirmenybę prieš mūsų, kaip Jėzaus Kristaus mokinių, pareigas.

Vyresnysis Ričardas G. Skotas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė: „Šėtonas turi galingą priemonę, kurią jis naudoja prieš gerus žmones. Ta priemonė tai – trukdžiai. Jis nori, kad geri žmonės savo gyvenimą užpildytų „gerais dalykais“, kad nebeliktų vietos būtiniausiems“ (“First Things First,” Ensign, May 2001, 7).

Kad padėtume apsvarstyti, kas jums neleidžia visapusiškai sekti Jėzumi Kristumi, prašome Raštų studijavimo žurnale nusibraižyti toliau pateiktą lentelę. Tada joje užrašykite keturias ar penkias Jėzaus Kristaus mokinio pareigas (pvz., tarnavimas kitiems, dalijimasis Evangelija, reguliarus Bažnyčios lankymas arba dešimtinės mokėjimas). Prie kiekvienos jūsų paminėtos pareigos, parašykite pavyzdžių tų dalykų, kuriems kartais suteikiame pirmenybę prieš tą pareigą.

Jėzaus Kristaus mokinio atsakomybės	Kiti prioritetai

Raštų studijavimo žurnale aprašykite patyrimą, kai matėte, kaip kažkas atideda savo tikslus ar prioritetus tam, kad sektų Gelbėtoju.

Apmąstykite, kam leidžiate pakeisti jūsų prioritetą sekti Jėzumi Kristumi ir Jo mokymais. Ant popieriaus lapo užsirašykite savo tikslą, ką darysite, kad Gelbėtojui ir Jo Evangelijai suteiktumėte pirmenybę. Pakabinkite šį lapą kur nors, kur kasdien jį galėsite matyti.

Luko 10:1–24

Viešpats pašaukia Septyniasdešimt, duoda jiems įgaliojimus ir nurodymus

Perskaitykite Luko 10:1–2 ir išsiaiškinkite, ką Viešpats paskyrė padėti Savo darbe.

Luko 10:1 eilutėje žodis septyniasdešimt nusako ne vien Jėzaus pasiustų tarnų skaičių, bet taip pat apibūdina ir kunigystės pareigybę. Ta pati kunigystės pareigybė egzistuoja ir atkurtoje Bažnyčioje šiandien. Dabar turime aštuonis Septyniasdešimčių kvorumus, o visuotiniais įgaliotiniais vadinami tik pirmųjų dviejų kvorumų nariai. Jų darbui skelbti Evangeliją ir tarnauti Bažnyčioje vadovauja Dvylikos Apaštalų Kvorumas ir Septyniasdešimčių prezidentūra.

Iš šių eilučių sužinome, kad Viešpats, be apaštalų, pašaukia ir kitus darbininkus atstovauti Jam ir padėti Jo darbe. Kodėl, jūsų manymu, Viešpats šaukia žmones Jam atstovauti ir padėti?

Luko 10:3–24 užrašyti Gelbėtojo nurodymai Septyniasdešimčiai, kaip vykdyti savo pareigas. Po kurio laiko Septyniasdešimt Jėzui papasakojo apie savo darbus, ir Jis davė jiems papildomų nurodymų ir džiaugėsi drauge su jais. Atkreipkite dėmesį į tai, kad Luko 10:10–11 eilutėse aprašyti Viešpaties nurodymai Septyniasdešimčiai skiriasi nuo nurodymų, kuriuos šiandien gauna misionieriai. Septyniasdešimčiai buvo duotas leidimas nusikratyti miesto dulkes kaip liudijimą prieš tuos, kurie jų nepriėmė. Šiandien tai daroma tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir atliekama Pirmajai Prezidentūrai paliepus. Šiandien nuolatiniai misionieriai neturi įgaliojimo taip daryti savo nuožiūra.

Luko 10:25–37

Jėzus moko palyginimo apie gerąjį samarietį

dykumoje nusidriekęs kelias — Kelias ir Jerichą

Skaitydami Luko 10:25 suraskite įstatymo mokytojo klausimą, kuriuo jis mėgino Gelbėtoją.

Kaip atsakytumėte į tokį jums užduotą klausimą?

Perskaitykite Luko 10:26–28 ir suraskite, kaip Gelbėtojas atsakė į įstatymo mokytojo klausimą.

Remdamiesi tuo, ką perskaitėte Luko 10:25–28, užbaikite principą: Kad gautume amžinąjį gyvenimą, turime .

Perskaitykite Luko 10:29 ir suraskite antrąjį įstatymo mokytojo klausimą, kurį jis uždavė Jėzui.

Kad atsakytų į įstatymo mokytojo klausimą, Gelbėtojas mokė palyginimo apie samarietį (žr. Luko 10:30–35). Naujojo Testamento laikais tarp žydų ir samariečių egzistavo baisi neapykanta (žr. Raštų rodyklėje, „Samariečiai“). Abi šalys dažniausiai primygtinai stengdavosi vengti viena kitos.

Skaitydami Luko 10:30–37 išsiaiškinkite, kas, anot šio palyginimo, yra mūsų artimas.

Prezidentas Tomas S. Monsonas sakė, kad galvodami, kaip elgtis su tais, kuriems reikia pagalbos, turėtume prisiminti gerojo samariečio palyginimą.

„Kiekvienas iš mūsų, savo žemiškojo gyvenimo kelionėje, nueis savo Jericho kelią. Koks bus jūsų patyrimas? Koks bus mano patyrimas? Ar ir man nepavyks pamatyti to, kuris krito tarp plėšikų ir kuriam reikia mano pagalbos? O jums? Ar būsiu tas, kuris mato sužeistąjį ir girdi jo maldavimą, bet pereina į kitą kelio pusę? O jūs? Ar būsiu tas, kuris mato, girdi, sustoja ir padeda? O jūs?

Jėzus mums davė priesaką: „Eik ir tu taip daryk!“ Kai paklūstame tam priesakui, mūsų perspektyvoje atsiveria retai prilygstamo ir niekada nepranokstamo džiaugsmo vaizdas.

Taip, Jericho kelias gali būti neaiškiai pažymėtas. Sužeistieji gali ir nepasiprašyti mūsų pagalbos. Tačiau eidami to gerojo samariečio pėdomis, einame keliu vedančiu į tobulybę“ (“Your Jericho Road,” Ensign, Feb. 1989, 2, 4).

Įsivaizduokite, kad turite draugą, kuriam sunku mylėti jį erzinantį, nuolat nuviliantį ar piktinantį žmogų. Raštų studijavimo žurnale parašykite trumpą laiškelį savo draugui ir paaiškinkite, ko iš šio palyginimo galime pasimokyti apie meilę žmonėms ir kaip galime stengtis būti panašūs į gerąjį samarietį.
Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

Luko 8:1–10:37 išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).

Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įžvalgas: