Laiško Titui studijų įvadas
Kodėl verta studijuoti šį laišką?
Pauliaus laiške Titui, kaip ir jo laiškuose Timotiejui, pateikiami nesenstantys apaštalo Pauliaus patarimai vietiniam Bažnyčios vadovui. Paulius rašė, kad „amžinojo gyvenimo vilti[s]“ buvo Dievo pažadėta ikižemiškajame gyvenime „prieš amžinuosius laikus“ (Titui 1:2). Jis mokė, kad šventieji turėtų laukti tos „palaimintosios vilties“ šlovės apsireiškimo ir Antrojo atėjimo (Titui 2:13). Paulius taip pat rašė Titui apie Šventosios Dvasios atgimdantį ir atnaujinantį nuplovimą (žr. Titui 3:5), primindamas krikšto apeigą, ir apvalantį Šventosios Dvasios dovanos gavimo poveikį, kurie abu yra pasiruošimas „tapt[i] amžinojo gyvenimo paveldėtojais“ (Titui 3:7). Studijuodami Pauliaus įkvėptą patarimą Titui, galite sustiprinti savo tikėjimą, kad Evangelijos doktrinos ir apeigos suteikia amžinojo gyvenimo viltį.
Kas parašė šį laišką?
Laišką Titui parašė Paulius (žr. Titui 1:1)
Kada ir kur jis buvo parašytas?
Tikėtina, kad Paulius Laišką Titui parašė apie 64–65 m. po Kr., rašydamas pirmą ir antrą laišką Timotiejui (žr. Raštų rodyklę, „Liudijimas“, scriptures.lds.org]. Paulius Laišką Titui parašė po savo pirmojo įkalinimo Romoje. Jis nenurodė kur buvo, kai rašė šį laišką.
Kam jis buvo parašytas ir kodėl?
Šis laiškas Pauliaus buvo parašytas Titui, kurį jis vadino „tikr[juoju] savo vaiku bendrame tikėjime“ (Titui 1:4). Titas buvo graikas (žr. Galatams 2:3), kurį į Evangeliją atvertė pats Paulius (žr. Biblijos žodyno angliškoje PDŠ Biblijos versijoje, „Titus“, arba žr. Raštų rodyklę, „Titas, Titui, Laiškas“). Po atsivertimo Titas kartu su Pauliumi darbavosi skelbdami Evangeliją bei organizuodami Bažnyčią (žr. Biblijos žodyno angliškoje PDŠ Biblijos versijoje, „Titus“, arba žr. Raštų rodyklę, „Titas, Titui, Laiškas“). Jis padėjo rinkti aukas vargšams Jeruzalėje (žr. 2 Korintiečiams 8:6, 16–23) bei lydėjo Paulių į tarybą Jeruzalėje (žr. Galatams 2:1). Paulius patikėjo Titui nunešti savo pirmąjį laišką Korinte gyvenantiems šventiesiems (žr. 2 Korintiečiams 7:5–15). Jis parašė Titui, kad sustiprintų jį pašaukime vadovauti ir rūpintis Bažnyčios skyriumi Kretoje nepaisant priešiškumo (žr. Titui 1:5, 10–11; 2:15; 3:10).
Kokie išskirtiniai šio laiško bruožai?
Šis bei Pirmas ir Antras laiškas Timotiejui yra bažnyčios vadovų laiškai (skirti Bažnyčios vadovams) (žr. Biblijos žodyno angliškoje PDŠ Biblijos versijoje, “Pauline Epistles”). Laiškas Titui yra pirmasis įrodymas, kad Bažnyčia buvo įsteigta graikų saloje Kretoje, Viduržemio jūroje (žr. Titui 1:5). Titui buvo patikėta pašaukti naujus vyskupus Kretoje. Paulius išvardijo kelias dvasines vyskupų savybes (žr. Titui 1:6–9). Be to, jis davė konkrečių nurodymų vyrams, moterims ir tarnams, kaip deramai turėtų elgtis šventieji (žr. Titui 2:2–10).
Laiško planas
Titui 1. Paulius nurodo Titui įšventinti Bažnyčios vadovus ir išvardija kelias dvasines vyskupų savybes. Jis nurodo Titui ištaisyti klaidingus mokymus ir atmesti netikrus mokytojus, kurie „skelbiasi pažįstą Dievą, o darbais jo išsigina“ (Titui 1:16).
Titui 2. Paulius ragina Titą mokyti vyresniuosius Bažnyčios narius, kad jie rodytų pavyzdį jauniems šventiesiems. Jis taip pat prašo Titą mokyti tarnus paklusti savo šeimininkui. Paulius nurodo, kaip turėtų gyventi mokiniai, besiruošiantys Viešpaties sugrįžimui. Jis aprašo išpirkimą, kurį gauname per Jėzų Kristų.
Titui 3. Paulius moko, kad Bažnyčios nariai turi būti geri piliečiai ir teisūs Jėzaus Kristaus pasekėjai. Pasikrikštydami galime įgyti amžinąjį gyvenimą per Viešpaties malonę.