18 dalis. 4 diena

Apaštalų darbų 10–12

Įvadas

Dievas per regėjimą apreiškė Petrui, kad Evangeliją reikia skelbti kitataučiams. Petras Evangelijos mokė Kornelijų ir jo namiškius, o vėliau nuramino nesutarimus tarp žydų šventųjų dėl Evangelijos skelbimo kitataučiams. Viešpaties darbas, nepaisant persekiojimų, ir toliau žengė pirmyn. Herodo Didžiojo anūkas Herodas Agripa I nužudė apaštalą Jokūbą ir suėmė bei įkalino Petrą. Naktį, prieš įvykdant mirties bausmę Petrui, angelas padėjo jam pabėgti iš kalėjimo. Dievo angelas ištiko Herodą, o Evangelija ir toliau žengė pirmyn.

Apaštalų darbų 10

Dievas per regėjimą apreiškia Petrui, kad Evangeliją reikia skelbti kitataučiams

Kuo remiasi jūsų pasitikėjimas sekti paskui vieną ar kitą vadovą?

Įsivaizduokite, kad jūs su grupe žmonių pasiklydote. Keli grupės nariai pasisiūlo visus nuvesti į saugią vietą, bet visi jie siūlo eiti skirtingu maršrutu. Kas nulemtų jūsų pasirinkimą, paskui kurį žmogų eiti?

Studijuodami Apaštalų darbų 10–12 skyrius išsiaiškinkite tiesas, galinčias padėti jums įgauti pasitikėjimo sekti paskui tuos, kuriuos Viešpats pašaukė vadovauti Jo Bažnyčiai.

Iki tol Naujojo Testamento laikais Evangelija, su kai kuriomis išimtimis, buvo skelbiama vien tik žydams. Net Jėzus pamokslaudavo tik „pražuvusioms Izraelio namų avims“ ir įsakė taip daryti ir apaštalams (žr. Mato 10:5–6). Tačiau Gelbėtojas sakė Savo mokiniams, kad po to, kai ant jų nužengs Šventoji Dvasia, jie skelbs Evangeliją „lygi pat žemės pakraščių“ (Apaštalų darbų 1:8). Apaštalų darbų 10 skyriuje skaitome apie reikšmingą Bažnyčios veikimo būdo pasikeitimą, padėjusį vykdyti tą nurodymą.

Perskaitykite Apaštalų darbų 10:1–2 ir išsiaiškinkite daugiau apie kitatautį vardu Kornelijus.

Kornelijus buvo šimtininkas. Šimtininkas buvo „Romėnų armijos karininkas, vadovaudavęs 50–100 vyrų grupei. Tokia grupė sudarė vieną šešiasdešimtąją dalį romėnų legiono“ (Raštų rodyklė, „Šimtininkas“, scriptures.lds.org).

Pagal tų laikų Bažnyčios taisyklę, būdamas kitatautis Kornelijus negalėjo prisijungti prie Kristaus Bažnyčios, pirmiau neatsivertęs į judaizmą. Kaip Kornelijus parodė savo tikėjimą Dievu, nors būdamas kitatautis ir negalėjo prisijungti prie Bažnyčios?

Kaip užrašyta Apaštalų darbų 10:3–48, Petras matė regėjimą, kurio iš pradžių nesuprato. Tačiau sekdamas Dvasia Petras susipažino su Kornelijumi, mačiusiu regėjimą, kuriame angelas pareiškė, jog Viešpats išklausė Kornelijaus maldų. Petras įėjo į Kornelijaus namus ir jį bei jo šeimą mokė Evangelijos. Šventoji Dvasia nužengė ant visų žmonių tuose namuose. Petras suvokė, kad jo regėjimas, kuriame jam buvo įsakyta valgyti prie nešvarių priskirtus gyvulius, yra dieviškas nurodymas skelbti Evangeliją kitataučiams ir leisti jiems krikštytis neatsivertus į judaizmą.

1. Raštų studijavimo žurnale atlikite šias užduotis:

   1. Perskaitykite Apaštalų darbų 10:34–35 ir aprašykite savo mintis ir jausmus apie tai, ką, anot šių eilučių, sužinojo Petras.

   2. Perskaitykite 2 Nefio 26:33, o tada atsakykite į tokį klausimą: Ką reiškia teiginys, kad „Dievas nėra šališkas“ (Apaštalų darbų 10:34)?

Apsvarstykite, kas šiame teiginyje sakoma apie nešališką Dievą:

„Jėzaus Kristaus Evangelija skirta visiems. Mormono Knygoje teigiama, kad „juodas ar baltas, vergas ar laisvasis, vyras ar moteris; […] Dievui visi yra vienodi“ (2 Nefio 26:33). Tai oficialus Bažnyčios mokymas.

Nuo pat Bažnyčios pradžios visų rasių žmonės visada laukiami ir krikštijami joje. […]

Bažnyčia nedviprasmiškai smerkia rasizmą, įskaitant visus paskirus jo atvejus tiek Bažnyčios viduje, tiek už jos ribų. 2006 metais tuometinis Bažnyčios prezidentas Gordonas B. Hinklis pareiškė, kad „joks žmogus, šiurkščiai atsiliepiantis apie kitos rasės žmones, negali laikyti savęs tikru Kristaus mokiniu, ar manyti esąs darnoje su Bažnyčios mokymais. […] Pripažinkime visi, kad kiekvienas esame sūnus ar dukra mūsų Tėvo Danguje, kuris myli visus Savo vaikus“ [„Reikia būti maloningesniems“, 2006 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga]“ („Race and the Church: All Are Alike unto God,“ mormonnewsroom.org/article/race-church).

Apaštalų darbų 11:1–18

Petras nuramina nesutarimą tarp žydų šventųjų dėl Evangelijos skelbimo kitataučiams

Pagal tai, ką perskaitėte Apaštalų darbų 10:28, ką, jūsų nuomone, manė žydai šventieji, išgirdę, kad Petras bendrauja su kitataučiu?

Perskaitykite Apaštalų darbų 11:1–3 ir išsiaiškinkite, kaip mokiniai reagavo į tai, ką padarė Petras.

Kaip užrašyta Apaštalų darbų 11:4–15, Petras paaiškino mokiniams savo ir Kornelijaus matytus regėjimus. Jis papasakojo jiems, kad Kornelijus ir jo namiškiai priėmė Jėzaus Kristaus mokymus ir tada patyrė Šventosios Dvasios galią taip, kaip tai buvo patyrę Petras ir kiti mokiniai.

Perskaitykite Apaštalų darbų 11:16–17 ir išsiaiškinkite, ką Petras pasakė baigdamas kalbėti mokiniams.

Ką, jūsų manymu, Petras turėjo omenyje, sakydamas „Tai kas gi aš toks, kad mėginčiau trukdyti Dievui?!“ (Apaštalų darbų 11:17)?

Perskaitykite Apaštalų darbų 11:18 ir išsiaiškinkite, kaip mokiniai reagavo į Petro paaiškinimą.

Kaip reagavo mokiniai, sužinoję, kad Petras buvo vedamas Dievo?

Iš šio pasakojimo galime sužinoti tokį principą: Žinodami, kad Bažnyčiai pirmininkaujančius vadovus veda Dievas, galime su pasitikėjimu juos palaikyti ir sekti paskui. Šį principą patvirtino pastarųjų dienų Raštai, kuriuose užrašyta, jog Dievas Savo valią apreiškia turintiems kunigystės raktus ir pirmininkaujantiems Bažnyčiai (žr. DS 1:38; 28:2, 7; 42:11; 107:65–66).

2. Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:

   1. Kaip sužinojote, kad pirmininkaujančiuosius Bažnyčiai veda Dievas?

   2. Kokiais pranašų patarimais renkatės sekti, nes žinote, jog pranašus veda Dievas?

3. Raštų studijavimo žurnale užsirašykite tikslą, padėsiantį jums įgyti stipresnį liudijimą, kad pirmininkaujančiuosius Bažnyčiai veda Dievas.

Apaštalų darbų 11:19–30

Viešpaties darbas, nepaisant persekiojimų, ir toliau žengia pirmyn

Apaštalų darbų 11:19–26 užrašyta, kad dėl persekiojimų kai kurie mokiniai buvo išblaškyti po visą sritį, tačiau, kur beeidami, jie visur ištikimai skelbė Jėzaus Kristaus Evangeliją. Apaštalų darbų 11:27–30 užrašyta, kad „iš Jeruzalės į Antiochiją atvyko pranašų“ ir kad Agabas, vienas iš jų, išpranašavo, kad bus badas. Buvo imtasi priemonių sušelpti žmones Judėjoje.

Apaštalų darbų 12:1–17

Herodas nužudo Jokūbą ir suima Petrą, kuris stebuklingai pabėga iš kalėjimo

Kompasas rodo šiaurę, kadangi žemės magnetinis šiaurės polius traukia įmagnetintą kompaso rodyklę. Kur nors netoli kompaso, bet ne iš šiaurinės kompaso pusės, nupieškite X ir įsivaizduokite, kad tas X reiškia nedidelį magnetą.

Kaip šis magnetas paveiktų kompaso rodyklę?

Kaip tai paveiktų mūsų gebėjimą teisingai pasirinkti, kuria kryptimi turėtume eiti?

Studijuodami Apaštalų darbų 12 skyrių išsiaiškinkite, kokia įtaka gali trukdyti mūsų gebėjimui priimti teisingus sprendimus.

Pradedant Stepono nužudymu, Bažnyčios nariai Jeruzalėje ir jos apylinkėse patyrė vis didėjančius persekiojimus. Perskaitykite Apaštalų darbų 12:1–4 ir išsiaiškinkite, kaip karalius Herodas Agripa prisidėjo prie šių persekiojimų.

Ką nužudė Herodas?

2 eilutėje minimas Jokūbas buvo apaštalas Jokūbas, apaštalo Jono brolis ir Zebediejaus sūnus. Anot metraščių, Jokūbas buvo pirmasis nužudytas ankstyvosios krikščionių bažnyčios apaštalas. Kartu su Petru ir Jonu jis taip pat buvo Pirmosios Prezidentūros narys.

Kam, anot Apaštalų darbų 12:3, patiko, kad Jokūbas buvo nužudytas?

Žodis „žydai“ 3 eilutėje reiškia įtakingus žydų vadovus Jeruzalėje, kurie skatino Jėzaus Kristaus Bažnyčios persekiojimą. Herodas Agripa „troško būti laikomas žydu ortodoksu“ (Bible Dictionary, “Herod”) ir stengėsi patikti tiems žydų vadovams. Šalia X prie kompaso užrašykite: Jei stengiamės patikti žmonėms, užuot patikę Dievui, tai…

Ką Herodas padarė, pamatęs, kad Jokūbo nužudymas patiko žydų vadovams?

Apsvarstykite kompaso ir X paveikslėlį ir atsakykite į tokį klausimą: Kaip Herodo troškimas patikti žmonėms, užuot patikus Dievui, paveikė jo gyvenimo kryptį?

Remdamiesi tuo, ko išmokote iš Herodo pavyzdžio, baikite rašyti šį principą: Jei stengiamės patikti žmonėms, užuot patikę Dievui, tai .

4. Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:

   1. Kokių žinote kitų pavyzdžių, be Herodo pavyzdžio, parodančių, kaip stengimasis patikti žmonėms, užuot patikus Dievui, veda žmogų į nuodėmę?

   2. Kaip troškimas patikti žmonėms gali jus vesti tolyn nuo Dangiškojo Tėvo? Ką darysite, kad atsispirtumėte vedimui į nuodėmę?

Apmąstykite, kaip leidžiate, kad troškimas patikti žmonėms jus vestų tolyn nuo Dangiškojo Tėvo.

Perskaitykite Apaštalų darbų 12:5–6. Ką tuo metu darė Bažnyčios nariai?

Perskaitykite Apaštalų darbų 12:7–10. Kokius suvaržymus ir kliūtis įveikė Petras, kad pabėgtų iš kalėjimo?

Viešpaties angelas išvaduoja Petrą iš kalėjimo.

Perskaitykite Apaštalų darbų 12:11–15. Kada Petras suvokė, kad tai, kas vyksta, yra realūs įvykiai, o ne regėjimas?

Kas atsitiko, kai Petras pabeldė į Marijos namų vartus?

Perskaitykite Apaštalų darbų 12:16–17. Kam Petras atidavė garbę už savo pabėgimą iš kalėjimo?

Dar kartą peržiūrėkite Apaštalų darbų 12:5 ir apsvarstykite, kuo ši eilutė susijusi su Petro pabėgimu iš kalėjimo.

Ką, jūsų manymu, žodžiai „nepaliaujamai meldėsi“ (Apaštalų darbų 12:5, TŽ Biblija) sako apie Bažnyčios narių maldų nuoširdumą ir karštumą?

Šis pasakojimas iliustruoja tiesą, kad mūsų nuoširdžios ir karštos maldos kviečia Dievo stebuklus ir palaimas į mūsų ir kitų žmonių gyvenimus.

Ką reiškia melstis nuoširdžiai ir karštai?

Šis principas nereiškia, kad, jei melsimės nuoširdžiai ir karštai, tai automatiškai gausime, ko prašome. Kiti Dievo stebuklų ir palaimų gavimą veikiantys faktoriai yra Dievo valia ir Jo nustatytas laikas, tai pat mūsų asmeninė valios laisvė.

Perskaitykite šį teiginį ir išsiaiškinkite, kodėl malda tokia svarbi: „Malda – tai veiksmas, kurio metu Tėvo valia suderinama su vaiko valia. Maldos tikslas yra ne pakeisti Dievo valią, bet gauti sau ir kitiems palaimas, kurias Dievas jau nori duoti, bet kurių mes turime paprašyti, kad gautume. Prieš gaunant palaimas reikalingas tam tikras mūsų darbas ar pastangos. Malda yra darbo forma ir nustatytas būdas aukščiausioms iš visų palaimoms gauti“ (Bible Dictionary, “Prayer”).

5. Raštų studijavimo žurnale atsakykite į du ar į visus šiuos klausimus:

   1. Anot teiginio iš „Bible Dictionary“, koks yra svarbus maldos tikslas?

   2. Kodėl svarbu atminti, kad maldos tikslas nėra pakeisti Dievo valią?

   3. Kada malda pakvietė Dievo stebuklus ir palaimas į jūsų gyvenimą ar į gyvenimus žmonių, dėl kurių meldėtės?

Apmąstykite, dėl kurių žmonių ar ko prašydami galite melstis. Apsvarstykite, kaip galėtumėte nuoširdžiau ir karščiau melstis, kad gautumėte tuos stebuklus ir palaimas, kuriuos Dievas nori suteikti jums ir kitiems.

Apaštalų darbų 12:18–25

Dievo angelas ištinka Herodą, o Evangelija toliau žengia pirmyn.

Apaštalų darbų 12:18–25 užrašyta, kad Herodas, sužinojęs apie Petro pabėgimą, įsakė mirtimi nubausti sargybinius, kurie, jo manymu, buvo kalti, kad leido Petrui pabėgti. Iš tų eilučių taip pat sužinome, kad Herodui sakant kalbą žmonėms, šie ėmė jį girti ir šaukė, kad jis kalba kaip dievas. Kadangi Herodas nepriskyrė šlovės Dievui, angelas ištiko jį liga ir Herodas mirė.

Svarbu suprasti, kad Dievas nedorėlius baudžia pagal Savo valią ir paskirtą laiką. Ne visi nedorėliai nubaudžiami tuojau pat (žr. Almos 14:10–11).

Kas, anot Apaštalų darbų 12:24, vyko su Bažnyčios misionierišku darbu, nepaisant visų persekiojimų, su kuriais susidūrė Bažnyčios nariai?

Peržvelkite šioje pamokoje sužinotas tiesas ir apmąstykite, kaip pritaikyti jas gyvenime.

6. Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

   Apaštalų darbų 10–12 skyrius išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).

   Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įžvalgas: