Judo laiško studijų įvadas
Kodėl verta studijuoti šį laišką?
Visuotiniame Judo laiške apibūdinamos atsimetimo jėgos, veikusios ankstyvojoje Bažnyčioje. Studijuodami šį laišką galite išmokti atskirti žmones, kurie stengiasi Jėzaus Kristaus mokinius išvesti iš tikėjimo kelio. Taip pat galite pajusti, kodėl svarbu kovoti už tikėjimą ir likti jam ištikimiems.
Kas parašė šį laišką?
Laiško autorius rašė, kad jis „Judas, Jėzaus Kristaus tarnas, Jokūbo brolis“ (Judo 1:1). Tradiciškai manoma, kad šio laiško autorius Judas, Jėzaus Kristaus įbrolis (žr. Mato 13:55; Morkaus 6:3; Raštų rodyklę, skyrelį „Judas“).
Akivaizdu, kad Judas buvo didžiai gerbiamas Bažnyčios narys Jeruzalėje ir galbūt keliavo kaip misionierius (žr. Apaštalų darbų 1:13–14; 1 Korintiečiams 9:5). Nėra net užuominų, kokia buvo Judo kunigystės pareigybė, tačiau pats laiškas rodo, kad jis užėmė vadovaujamas pareigas, leidusias jam rašyti patarimo laiškus.
Kada ir kur jis buvo parašytas?
Mes nežinome, kur Judo laiškas buvo parašytas. Jei šį laišką iš tiesų parašė Jėzaus brolis Judas, gali būti, kad jis buvo parašytas 40–80 m. po Kr.
Kam jis buvo parašytas ir kodėl?
Judo laiškas buvo skirtas ištikimiems krikščionims – „Dieve Tėve numylėtiems ir Jėzui Kristui išsaugotiems pašauktiesiems“ (Judo 1:1). Judo tikslas buvo paraginti savo skaitovą uoliai kovoti už tikėjimą (žr. Judo 1:3) ir priešintis bedieviams mokytojams, kurie prasiskverbė į Bažnyčios gretas ir skatino amoralų elgesį bei neteisingus mokymus, neigusius Viešpatį Jėzų Kristų.
Kokie išskirtiniai šio laiško bruožai?
Nors tai viena iš trumpiausių Naujojo Testamento knygų, Judo laiške pateiktos informacijos negalima rasti niekur kitur Biblijoje. Judas rašė apie „angelus, kurie neišlaikė savo prakilnumo“ (Judo 1:6; taip pat žr. Abraomo 3:26), Mykolo ir Liuciferio ginčą dėl Mozės kūno (Judo 1:9) ir Henocho pranašystę apie antrąjį Gelbėtojo atėjimą (Judo 1:14–15; taip pat žr. Mozės 7:65–66).
Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pastebėjo keletą išskirtinių Judo laiško bruožų:
„Visoje Biblijoje tik Judas mums perteikia tokią idėją, kad ikimirtingasis gyvenimas buvo mūsų pirmoji būsena ir kad kai kurie angelai neišlaikė jos išmėginimų.
Jis mums suteikia smiltelę informacijos apie Mykolo ir Liuciferio ginčą dėl Mozės kūno.
Jis vienintelis aprašo šlovingą Henocho pranašystę apie antrąjį Žmogaus Sūnaus atėjimą“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 3:415).
Judo žodžiai yra kandūs tiems, kurie prieštaravo Dievui ir Jo tarnams, tiems, kurie praktikavo amoralų pagonišką garbinimą ir sakėsi neturintys paklusti Dievo įsakymams, įskaitant ir skaistybės įstatymą. Jis aprašo šių sugedusių asmenų savybes.
Laiško planas
Judo 1. Judas ragina Bažnyčios narius uoliai „kovot[i] už tikėjimą“ (Judo 1:3). Jis aiškina, kad žmonės nepastebimai įslinko tarp šventųjų ir ėmė skleisti netikrą doktriną ir skatinti daryti pikta. Jis įspėja apie artėjantį teismą tiems, kurie nusigręžia nuo Dievo, ir pataria Bažnyčios nariams stiprinti savo tikėjimą ir „išsilaiky[ti] Dievo meilėje“ (Judo 1:21).