Luko 5

Įvadas

Petras, Jokūbas ir Jonas buvo žvejai, tačiau, Gelbėtojo padedami stebuklingai pagavę daug žuvų, jie viską paliko, kad sektų Gelbėtoju, ir tapo žmonių žvejais. Jėzus išgydė raupsuotąjį ir paralyžiuotąjį. Jis pašaukė Matą būti mokiniu ir mokė, kad Jis atėjo kviesti nusidėjėlių atgailai. Jėzus taip pat mokė palyginimu apie jauno vyno pylimą į senus vynmaišius.

Luko 5:1–11

Viešpats pašaukia Petrą, Jokūbą ir Joną tapti žmonių žvejais

Apmąstykite tokius klausimus: Kokioje situacijoje jūsų prašė kažką padaryti, jums nežinant viso to priežasčių? Kodėl gali būti sunku sekti nurodymais, kai nesuprantame, kodėl to prašoma?

Kokie Bažnyčios vadovų patarimai ar Viešpaties įsakymai jaunimui gali pasirodyti per sunkūs, kad jiems paklustų, jeigu jie pilnai nesupranta jų priežasties?

Studijuodami Luko 5:1–11 ieškokite principų, galinčių jums padėti, kai pilnai nesuprantate, kodėl reikia sekti Bažnyčios vadovų patarimu ar Viešpaties įsakymu.

Perskaitykite Luko 5:1–5 ir suraskite, ką padaryti, baigęs pamokslauti, Gelbėtojas paprašė Petro (jis čia vadinamas Simonu; žr. Luko 5:8). „Genezareto ežeras“ (Luko 5:1) yra Galilėjos ežeras, o 4 eilutėje frazė „išmeskite tinklus valksmui“ reiškia užmesti tinklus norint pagauti žuvies. 5 eilutėje galite pasižymėti, kaip Petras atsakė į Gelbėtojo prašymą.

Ką Petro žvejybos patirtis vertė jį galvoti, išgirdus Gelbėtojo nurodymą vėl užmesti tinklus?

Perskaitykite Luko 5:6–9 ir išsiaiškinkite, kas nutiko, kai Petras padarė, kaip Viešpats prašė. Galite pasižymėti frazes ir žodžius, nusakančius, kodėl turėtume daryti tai, ko mūsų prašo Viešpats, net kai nesuprantame kodėl.

Vienas principas, kurio išmokstame iš šio pasakojimo, yra toks: jeigu darome tai, ko mūsų prašo Viešpats, netgi to nesuprasdami, Jis gali suteikti didesnių palaimų, negu tikimės. Šią doktriną galite užsirašyti Raštuose, šalia Luko 5:3–9.

Kaip gyvendami pagal šį principą turime pasitikėti Jėzumi Kristumi?

Vyresnysis Ričardas G. Skotas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo sakė:

„Šitas gyvenimas – tai visiško pasitikėjimo patyrimas – pasitikėjimo Jėzumi Kristumi, pasitikėjimo Jo mokymais, pasitikėjimo mūsų gebėjimu vadovaujantis Šventąja Dvasia paklusti tiems mokymams, kad patirtume laimę dabar ir sulauktume prasmingo, be galo laimingo amžinojo būvio. Pasitikėti reiškia noriai paklusti iš pradžių nežinant, kuo tai baigsis (žr. Patarlių 3:5–7). Kad jūsų pasitikėjimas Viešpačiu duotų vaisių, jis turi būti galingesnis ir patvaresnis už jūsų pasitikėjimą savo pačių jausmais ir patirtimi.

Naudoti tikėjimą reiškia pasitikėti, kad Viešpats žino, ką daro jūsų labui, ir kad Jis gali tai padaryti vardan jūsų amžinosios gerovės net ir tuomet, kai negalite suvokti, kaip tai įmanoma“ (“Trust in the Lord,” Ensign, Nov. 1995, 17).

Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
1. Kaip galite išsiugdyti vyresniojo Skoto apibūdintą pasitikėjimą Jėzumi Kristumi?
2. Kaip jūs arba jūsų šeima buvote gausiau, nei tikėjotės, palaiminti dėl to, kad sekėte Viešpaties nurodymais net ir tuomet, kai pilnai nesupratote jų priežasties?

Ant popieriaus lapelio užrašykite Viešpaties patarimą arba įsakymą, kuriuo galėtumėte ištikimiau sekti net ir tuomet, kai pilnai nesuprantate jo priežasties. (Jei turite knygelę Jaunimo stiprybės vardan [2011], galite joje paieškoti idėjų.) Popieriaus lapelį laikykite tokioje vietoje, kur jums primintų užsibrėžtą tikslą daryti tai, ko prašo Viešpats.

Luko 5:10–11 skaitome, kad Petras, Jokūbas ir Jonas paliko savąją žvejo valtį ir nusekė paskui Jėzų.

Luko 5:12–26

Jėzus išgydo raupsuotąjį ir paralyžiuotąjį

tvarsčiai, muilas rankoms, švirkštas rankose

Kokios priemonės gali būti naudojamos padedant sergančiam ar sužeistam žmogui arba jį gydant.

Nuo ko dar, be fizinių ligų ar žaizdų, žmogui gali prireikti gydymo?

Studijuodami Luko 5:12–25 ieškokite principų, mokančių, ką galite daryti, kad sau ir kitiems padėtumėte būti išgydytiems.

Luko 5:12–25 skaitome apie tai, kaip Gelbėtojas išgydo du vyrus. Vienas iš jų sirgo raupsais, o kitas buvo paralyžiuotas. Perskaitykite Luko 5:12–15 bei Luko 5:17–25 ir palyginkite tuos du pasakojimus. Raštų studijavimo žurnale nusibraižykite toliau pateiktą lentelę ir parašykite, kuo tie du gydymai panašūs ir kuo jie skiriasi.

Panašumai	Skirtumai

Pamąstykite, kokį vaidmenį kiekviename pasakojime suvaidino tikėjimas. Galite Luko 5:20 eilutėje pasižymėti frazę „matydamas jų tikėjimą“. Gelbėtojas pagyrė tikėjimą žmonių, kurie pas Jį atnešė paralyžiuotąjį.

Džozefo Smito vertimas padeda mums geriau suprasti Luko 5:23 eilutėje Jėzaus užduotą klausimą: „Ar nuodėmėms atleisti reikia daugiau galios, nei priversti ligonį keltis ir vaikščioti?!“ (Joseph Smith Translation, Luke 5:23). Užduodamas šį klausimą Jėzus Kristus mokė, kad Jis turi galią išgydyti tiek fiziškai, tiek ir dvasiškai.

Ko iš šių pasakojimų galite išmokti, kaip galime išgyti ir ką galime daryti, kad padėtume išgyti kitiems-?

Šiuose pasakojimuose sužinome, kad, jeigu naudosime tikėjimą ir ateisime pas Gelbėtoją, Jis galės mus išgydyti ir kad galime padėti kitiems ateiti pas Gelbėtoją, idant ir jie būtų išgydyti. Šiuos principus galite užsirašyti Raštų paraštėje, prie Luko 5:12–25.

Išgydymas nebūtinai reiškia, kad Gelbėtojas pašalino visas mūsų silpnybes. Išgydymas taip pat gali reikšti, kad Jis mums suteiks drąsos, tikėjimo, paguodos ir ramybės, reikalingos ištverti arba nugalėti savo silpnybes.

Apmąstykite toliau pateiktą vyresniojo Deivido A. Bednario iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:

„Teisumas ir tikėjimas tikrai yra priemonė nuversti kalnus, jei kalnų nuvertimas įvykdo Dievo tikslus pagal Jo valią. Teisumas ir tikėjimas tikrai yra priemonė gydyti ligonius, kurčius ar šlubus, jei toks gydymas vyksta pagal Dievo tikslus ir Jo valią. Taigi, netgi ir su stipriu tikėjimu ne visus kalnus galime nuversti. Ir ne visi ligoniai ir nelaimėliai gali būti išgydyti. Jei visi suspaudimai būtų palengvinti, jei visos nelaimės būtų pašalintos, tada Tėvo plano svarbiausias tikslas nebūtų įvykdytas.

Daugelį pamokų, kurių turime išmokti šiame mirtingame gyvenime, galime išmokti tik per išgyvenimus, o kartais ir per kančias. Dievas tikisi ir tiki mumis, kad su Jo pagalba mes susidorosime su trumpalaikėmis žemiškomis negandomis tam, kad suvoktume, ką mes turime išmokti, ir galiausiai taptume tokie, kokie turime tapti amžinybėje“ (“That We Might ‘Not … Shrink’ [D&C 19:18]” [BŠS dvasinė valandėlė jauniems suaugusiesiems, 2013 m. kovo 3 d.], lds.org/broadcasts).

Pasvarstykite, nuo kokių silpnybių reikia žmonėms pasveikti. Raštų studijavimo žurnale atsakykite į vieną ar daugiau iš pateiktų klausimų:
1. Ką galite daryti, kad padėtumėte atvesti žmones pas Gelbėtoją, kad jie patirtų Jo gydančią galią?
2. Nuo ko jūs ar jūsų pažįstami buvote išgydyti dėl to, kad panaudojote tikėjimą Gelbėtoju?
3. Kokioje situacijoje matėte, kaip vienas žmogus kažką atveda pas Viešpatį, kad būtų pagydytas Gelbėtojo galia?

Pamąstykite, ką galite daryti, kad parodytumėte tvirtesnį tikėjimą Jėzumi Kristumi, idant būtumėte išgydyti, jums būtų atleista arba gautumėte paguodos. Taip pat pagalvokite, kaip pas Gelbėtoją galėtumėte atvesti draugą ar kokį kitą žmogų.

Luko 5:27-35

Rašto aiškintojai ir fariziejai svarsto, kodėl Jėzus valgo su muitininkais ir nusidėjėliais

Skaitydami Luko 5:27–28 raskite Gelbėtojo kvietimą Matui (jis čia vadinamas Leviu; žr. Mato 9:9).

Kokį įspūdį jums padarė Mato atsakas į Gelbėtojo kvietimą?

Matas buvo muitininkas, jis romėnų valdžiai rinkdavo mokesčius iš savo tėvynainių žydų. Žydai paprastai nekentė muitininkų ir į juos žiūrėjo kaip į atstumtuosius ir nusidėjėlius. Luko 5:29–35 skaitome, kad Jėzui vakarieniaujant su Matu ir kitais, Rašto aiškintojai ir fariziejai Jį pasmerkė dėl to, kad šis valgė su nusidėjėliais. Jėzus mokė, kad atėjo kviesti nusidėjėlių atgailai.

Susimąstykite, kaip Gelbėtojas elgtųsi su vienišaisiais ir atstumtaisiais jūsų mokykloje. Pamąstykite, kaip sekdami Jėzaus pavyzdžiu galėtumėte nenužemindami savo standartų bendrauti su tais, kurie jaučiasi vieniši ir atstumti, arba su tais, kurie laikomi ne tokiais populiariais.

Luko 5:36-39

Jėzus pateikia palyginimą apie jauną vyną ir senus vynmaišius

Gelbėtojas palyginimu mokė Rašto aiškintojus ir fariziejus. Skaitydami Luko 5:36–39 išsiaiškinkite, apie kokius dalykus savo palyginime kalbėjo Gelbėtojas. Juos galite pasižymėti Raštuose.

Įsivaizduokite, kad seno rūbo skylė arba įplyšimas užlopoma naujos medžiagos lopu. Naujosios medžiagos raštas gali būti ir nepanašus į senosios raštą, arba naujos medžiagos lopas gali susitraukti rūbą išskalbus, ir skylė gali dar labiau įplyšti. Taip ir Jėzaus Kristaus Evangelija nebuvo vien lopas seniems įsitikinimams ir praktikoms, o visiškas tiesos sugrąžinimas.

Luko 5:37 vynmaišiai yra talpos, kuriose laikomas vynas. Jauna oda būna minkšta ir lanksti, o sena – kieta ir trapi.

Rūgstant jaunam vynui viduje susidaro dujos ir ištempia odinį vynmaišį. Dėl tokio tempimo senas, netvirtas vynmaišis gali ir sprogti. Palyginime naujas vynmaišis simbolizuoja Gelbėtojo mokymus ir Evangeliją, o senas vynmaišis – fariziejų praktiką, tradicijas ir įsitikinimus pagal Mozės įstatymą.

Kaip „seni vynmaišiai“ galėtų simbolizuoti Rašto aiškintojus ir fariziejus, apie kuriuos mokė Jėzus?

Apmąstykite, kaip „nauji vynmaišiai“ galėtų simbolizuoti nuolankius žmones, pasiryžusius keistis ir priimti Gelbėtoją ir Jo mokymus. Viena iš tiesų, kurios mokiniai gali išmokti iš šio palyginimo, yra tokia: kad priimtume Gelbėtoją ir Jo Evangeliją, turime būti nuolankūs ir pasiryžę keistis.

Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti šį principą, peržvelkite Luko 5. Ieškokite toliau charakterizuojamų žmonių pavyzdžių ir Raštų studijavimo žurnale aprašykite, ką atradote.
1. Asmenys, kurie buvo užkietinę širdis ir nepakeitė savo požiūrio į Gelbėtoją ir Jo mokymus.
2. Asmenys, kurie buvo nuolankūs ir pasiryžę keistis ir augti sekdami Gelbėtoju.
Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:

Luko 5 skyrių išstudijavau ir šios dienos užduotis atlikau (data).

Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įžvalgas: